Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-648-821/2026Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00649-2024-4Procesinio sprendimo kategorija 41(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ivetos Pelienės (pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Apsaugos komanda“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija) su skundu, kuriame prašė panaikinti: 1) Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Priemonių organizavimo departamento (toliau – ir POD) direktoriaus 2024 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. V6-1798 „Dėl subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo įdarbinimo subsidijuojant priemonėje“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1798); 2) Užimtumo tarnybos POD direktoriaus 2024 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. V6-1935 „Dėl subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo įdarbinimo subsidijuojant priemonėje“(toliau – ir Įsakymas Nr. 1935); 3) Užimtumo tarnybos POD direktoriaus 2024 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 1935 „Dėl subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo įdarbinimo subsidijuojant priemonėje“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1956, visi kartu – Įsakymai).Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamais Įsakymais Tarnyba nutraukė subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą remdamasi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkte nustatytu pagrindu, kadangi konstatavo, kad Bendrovės vadovui ir kitam atsakingam asmeniui per kalendorinius metus paskirtos dvi administracinės nuobaudos. Pareiškėjas tvirtino, kad Tarnyba ginčijamais įsakymais neteisėtai nutraukė subsidijų mokėjimą, kadangi nė vienam iš Bendrovės atsakingų darbuotojų nebuvo paskirta antra administracinė nuobauda per kalendorinius metus, kaip reikalaujama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkte.Komisija 2024 m. rugsėjo d. sprendimu Nr. 21RE4-(AG4-107/18-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas) tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Tarnybos Įsakymus Nr. V6-1798, Nr. 1935 ir Nr. 1935.Atsakovas Tarnyba kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė teismo panaikinti Komisijos sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Tarnyba prašymą teismui grindė šiais argumentais:Komisija be pagrindo atnaujino terminą skundui dėl Tarnybos įsakymų paduoti, kadangi pareiškėjo argumentai dėl praleisto termino atnaujinimo patvirtina, jog pareiškėjas visiškai nesidomėjo Tarnybos teikiama informacija ir neskaitė visų gaunamų elektroninių laiškų, t. y. dėl aplaidumo praleido skundo padavimo terminą. Tarnyba 2024 m. sausio 31 d., 2024 m. vasario 2 d., 2024 m. sausio 25 d., 2024 m. sausio 24 d ir 2024 m. vasario 22 d. su Bendrove sudarė įdarbinimo subsidijuojant vykdymo ir finansavimo sutartis. Tarnyba gavo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) informaciją, jog Bendrovės Apsaugos tarnybos direktoriui VDI 2024 m. vasario 20 d. administraciniu nurodymu Nr. ANP-1621-0004 paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalį (toliau – ir ANK) dėl viršvalandinio darbo, darbo nakties metu nežymėjimo. Bendrovės Apsaugos inspektoriui VDI 2024 m. vasario 20 d. administraciniu nurodymu Nr. ANP-1621-0005 paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį dėl darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, jog dviem Bendrovės atsakingiems asmenims buvo paskirtos administracinės nuobaudos už ANK 100 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus, buvo priimti skundžiami Įsakymai, kuriais Bendrovei buvo nutrauktas subsidijos mokėjimas už įdarbintus asmenis.Komisija vertino, kad pagrindas taikyti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punktą atsirastų tik tuo atveju, kuomet įmonės vadovui ar bet kuriam atsakingam asmeniui būtų paskirta antra administracinė nuobauda per kalendorinius metus. Tačiau toks aiškinimas neatitinka įstatymo leidėjo tikslų. Paraiškų subsidijai gauti ir sutarčių sudarymo metu Bendrovė atitiko visus Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies reikalavimus, tačiau VDI paskyrus dviem atsakingiems darbuotojams administracines nuobaudas pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį ir 96 straipsnio 2 dalį, t. y. už skirtingus pažeidimus su skirtingais administraciniais nurodymais, atsirado Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkte nurodytas pagrindas nutraukti subsidiją darbo užmokesčiui. Nepaisant to, kad administraciniai nurodymai priimti tą pačią dieną, tačiau jie yra skirtingi, atskiri, jais paskirtos atskiros administracinės nuobaudos. Tarnyba neturi pareigos aiškintis, ar darbdavio vadovas, ar jo paskirti įgalioti asmenys, kurie buvo bausti administracine tvarka, yra skirtingi asmenys; be to, tai, ar asmenys yra skirtingi, ar tas pats asmuo, neturi jokios teisinės reikšmės, nes Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies dispozicijoje subjektas yra darbdavys, kuriam pažeidus įstatymo nuostatas, nutraukiamas subsidijos mokėjimas, ir nedviprasmiškai numatoma, kad darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.Pažymėtina ir tai, kad pasekmės – subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimas – yra taikomos ne įmonės vadovui ar įgaliotam asmeniui, o įmonei, kaip ir pati subsidija – yra mokama darbdaviui, o ne jo atsakingiems asmenims. Įsakymuose yra nurodytas ir teisinis pagrindas, ir administracinio sprendimo motyvai. Nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos paskirtos atskirais administraciniais nurodymais, kas reiškia, jog darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta ne tik pirma, bet ir antra administracinė nuobauda per kalendorinius metus, todėl visiškai nėra jokio pagrindo šias nuostatas aiškinti kitaip, nei kad įsivaizduotų pareiškėjas. Remiantis teisės aktų rengimo taisyklėmis, jungtukas „ar“ teisės normoje suponuoja alternatyvą, t. y. pakanka, kad būtų bent viena aplinkybė iš nurodytų teisės normoje, o ne abi. Taigi šiuo atveju akivaizdu, jog pirma administracinė nuobauda buvo paskirta Apsaugos tarnybos direktoriui VDI 2024 m. vasario 20 d. administraciniu nurodymu Nr. ANP-1621-0004 pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį, o antra administracinė nuobauda paskirta apsaugos inspektoriui VDI 2024 m. vasario 20 d. administraciniu nurodymu Nr. ANP-1621-0005 pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį. Minėta teisės norma nenumato, kad antrą kartą būtinai turi būt nubaustas tas pats darbdavio vadovas arba tas pats atsakingas asmuo. Tarnyba neturėjo pasirinkimo teisės nutraukti ar nenutraukti pareiškėjui subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą. Taigi, skundžiami Įsakymai atitinka teisės aktų reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo juos panaikinti.Pareiškėjas UAB „Apsaugos komanda“ atsiliepime į Tarnybos prašymą prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bendrovė atsiliepimą grindė šiais argumentais:Komisija pagrįstai atnaujino terminą skundui paduoti, atsižvelgdama į susiklosčiusios situacijos specifiką ir tai, kad dalis Tarnybos to paties pobūdžio įsakymų Komisijos jau buvo panaikinti ankstesniu sprendimu.Ginčas yra dėl to, kaip yra ir turėtų būti suprantama Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkte įtvirtinta nuostata, kurioje numatyta, kad subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutraukiamas, jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal ANK už darbo įstatymų pažeidimus. Komisija sprendime išanalizavo visą susidariusią situaciją ir su ja susijusį teisinį reguliavimą, vertino Tarnybos argumentus. Vien tai, kad Sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra atskirai aptariamas ir analizuojamas kiekvienas Tarnybos argumentas, tai savaime nereiškia, kad jis nebuvo vertinamas ir į jį nebuvo atsižvelgta. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad jeigu argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma. Tarnyba aiškina, kad Bendrovės Apsaugos tarnybos vadovui A. J. J. paskirtos vienos administracinės nuobaudos pagal ANK ir Bendrovės Apsaugos inspektoriui J. K. paskirtos vienos nuobaudos sudėjimas į dvi reiškia ir atitinka Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkte numatytą sąlygą, jog vadovui ar kitam atsakingam asmeniui yra paskirta antra administracinė nuobauda. Aukščiau nurodytos aplinkybės, t. y. kad A. J. buvo paskirta viena bauda ir J. K. buvo paskirta viena nuobauda, reiškia priešingai, t. y. kad kiekvienas iš nurodytų subjektų turi po vieną nuobaudą ir antra nuobauda per kalendorinius metus nei vienam iš jų nebuvo paskirta. Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkto gramatinėje konstrukcijoje nurodyta, kad turi būti skirta darbdavio vadovui antra nuobauda ar kitam atsakingam asmeniui antra nuobauda. Šiuo atveju Bendrovės darbuotojai turi po vieną nuobaudą, kas reiškia, kad Tarnyba netinkamai pritaikė Įstatymą ir neteisėtai nutraukė subsidijų mokėjimą.Tarnyba nepagrįstai teigia, kad Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkto norma nenumato, kad antrą kartą būtinai turi būti nubaustas tas pats darbdavio vadovas arba tas pats atsakingas asmuo. Įstatyme nėra numatyta, kad nutraukiamas mokėjimas, kai vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskiriamos bendrai dvi administracinės nuobaudos – šiuo atveju pagrindas nutraukti mokėjimą būtų tuomet, kai įmonės vadovui būtų paskirta antra nuobauda ar įmonės atstovui būtų paskirta antra nuobauda per kalendoriniu metus, tačiau nagrinėjamu atveju tokios situacijos nebuvo. Akcentuotina, kad Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkte vartojamas žodis „antra nuobauda“, o ne dvi nuobaudos, o taip pat nurodoma, kad ne antra ir (ar) dvi nuobaudos bendrai, o tiesiog nurodoma antra nuobauda, todėl susumuoti A. J. J. ar J. K. skirtas nuobaudas ir laikyti, kad vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta antra per kalendorinius metus nuobauda, nėra pagrindo. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Bendrovės darbuotojams administracinės nuobaudos skirtos tą pačią dieną – 2024 m. vasario 20 d. dėl susijusių veiksmų. Atitinkamai, jeigu Bendrovė funkcijas, dėl kurių netinkamo vykdymo buvo skirtos nuobaudos, būtų pavedusi atlikti tik vienam darbuotojui (A. J. J. ar J. K.), o ne abiem, tokiu atveju 2024 m. vasario 20 d. būtų paskirta tik viena subendrinta nuobauda už padarytus du administracinius nusižengimus. Tarnyba bando vertinti, kad kadangi sutarčių, sudarytų su Tarnyba, nutraukimo neigiamos pasekmės tenka darbdaviui, todėl dviejų darbuotojų gautos atskirtos nuobaudos turėtų būti traktuojamos kaip antra darbdavio vadovo ar atsakingo darbuotojo gauta nuobauda per kalendorinius metus. Tačiau įstatymo leidėjas Įstatyme, kai turi omenyje subjektą patį darbdavį, o ne jo darbuotojus, tai aiškiai nurodo (pvz., Įstatymo 41 str. 10 d. 8 p. – „jeigu darbdaviui pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos“; Įstatymo 41 str. 12 d. 9 p. –„jeigu darbdavys nebeatitinka Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėse nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia“). Nėra aišku, kodėl vien tai, kad neigiamas pasekmes dėl sutarčių nutraukimo patiria darbdavys, dėl to turėtų būti kitaip, nei numatyta pačiame Įstatyme, interpretuojamos Įstatymo numatytos sąlygos. Sąlygos nutraukti sutartis ir tokių sutarčių nutraukimo neigiamos pasekmės nėra tas pats, todėl nėra pagrindo kitaip aiškinti Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punktą.Tarnyba nepagrįstai nurodo, kad jeigu Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punktas būtų aiškinamas taip kaip aiškino Komisija, tokiu būdu, būtų apeinamos teisės normoje numatytos pasekmės darbdaviams už pažeidimus vienu paprastu veiksmu – pakeičiant atsakingus asmenis, kas pažeistų ne tik valstybės interesus, bet ir pamatinius teisės principus, o įstatymo leidėjo valia liktų neįgyvendinta. Pažymėtina, kad Įstatymo ir visas subsidijavo reglamentavimas yra susijęs ne tik su darbdaviais, bet ir su darbuotojais. Subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimas nenaudingas ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams, kurie yra priimami dirbti subsidijavimo pagrindu. Būtent įstatymo leidėjo numatymas, kad subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutraukiamas, jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal ANK už darbo įstatymų pažeidimus, rodo švelnesnę, nedrastišką politiką, kadangi toks subsidijavimas susijęs ir su darbdaviu, ir su darbuotoju bei naujos darbo vietos (ne)sukūrimu. Taip pat Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, įskaitant Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkto nuostatą, skatina darbdavius atidžiau rinktis darbuotojus ir prižiūrėti jų darbą. Atsižvelgiant į tai, kad susiklosčiusios faktinės aplinkybės neatitiko Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkte nustatytų sąlygų, pagrindo nutraukti sutartis sudarytas su Bendrove nebuvo. II.Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 13 d. sprendimu tenkino Tarnybos prašymą, panaikino Komisijos sprendimą ir pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad:Tarp Bendrovės ir Tarnybos buvo pasirašytos Įdarbinimo subsidijuojant vykdymo ir finansavimo sutartys: 2024 m. sausio 31 d. sutartis Nr. URS(19.2)-1281; 2024 m. vasario 2 d. sutartis Nr. URS(19.2)-1440; 2024 m. sausio 31 d. sutartis Nr. URS(19.1)-1218; 2024 m. sausio 25 d. sutartis URS(19.1)-1001; 2024 m. sausio 24 d. sutartis Nr. URS(19.1)-975; 2024 m. vasario 22 d. sutartis Nr. URS(19.5)-1044. Sutarčių 4.2 papunktyje nustatyta, kad Tarnyba nutraukia sutartį raštu įspėjusi darbdavį prieš 3 dienas, kai subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpiu atsiranda bent viena iš aplinkybių, nurodytų Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 2–13 punktuose, nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Paklausime VDI dėl nustatytų pažeidimų nurodyta, kad A. J. J., Apsaugos tarnybos direktorius, 2023 m. kovo 31 d. baustas už padarytą pažeidimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje (viršvalandinio darbo, darbo nakties metu nežymėjimas), už kurį 2024 m. vasario 20 d. surašytas administracinis nurodymas Nr. ANP-1621-0004. Taip pat pateikti duomenys apie Apsaugos inspektoriaus J. K. 2023 m. rugsėjo 1 d. padarytą pažeidimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 d. (darbo laiko grafikai, paros poilsis, savaitės nepertraukiamas poilsis), už kurį 2024 m. vasario 20 d. surašytas administracinis nurodymas Nr. ANP-1621-0005 (VDI 2024 m. balandžio 10 d. ir 2024 m. birželio 5 d. atsakymuose pateikti analogiški duomenys). Tarnybos POD direktorius, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punktu, įvertinęs VDI 2024 m. balandžio 10 d. pateiktus duomenis ir nustatęs, kad Bendrovės Apsaugos tarnybos direktoriui A. J. J. skirta administracinė nuobauda pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį už darbo laiko apskaitos pažeidimą (2024 m. vasario 20 d. administracinis nurodymas) ir Apsaugos inspektoriui J. K. skirta administracinė nuobauda pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą (2024 m. vasario 20 d. administracinis nurodymas), t. y. Bendrovės (darbdavio) vadovui ir kitam atsakingam asmeniui per kalendorinius metus paskirtos dvi administracinės nuobaudos ir tai, kad administraciniai nurodymai įvykdyti 2024 m. vasario 21 d. sumokėjus paskirtas baudas, priėmė ginčijamus Įsakymus – Įsakymą Nr. 1798, Įsakymą Nr. 1935 ir Įsakymą Nr. 1956, kuriais nusprendė nutraukti Bendrovei subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimą pagal pasirašytas įdarbinimo subsidijuojant sutartis (žr. šios nutarties 8.1 p.).Teismas vadovavosi Įstatymo 35 straipsniu, pažymėjo, kad Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad remiamojo įdarbinimo priemonės yra įdarbinimas subsidijuojant. Vadovaudamasis Įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, teismas nurodė, kad įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, darbdaviams, įdarbinusiems Tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose, arba išlaikantiems šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, mokama subsidija darbo užmokesčiui. Teismas analizavo Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkte įvirtintą teisinį reguliavimą, kuris nustato subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo pagrindą, t. y. jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.Buvo atkreiptas dėmesys, kad pagal Tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-197 patvirtintą Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo aprašo 82 punktą Priemonių organizavimo skyrius kiekvieną mėnesį prieš išmokant subsidiją darbo užmokesčiui įvertina, ar neatsirado nei vieno Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 10 dalyje nustatyto subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo atvejo. Teismas vertino, kad Komisija pagrįstai atnaujino terminą skundui dėl Įsakymų panaikinimo paduoti. Vertindamas, ar ginčijamais aktais Tarnyba pagrįstai nutraukė subsidijos mokėjimą Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkto pagrindu, teismas, remdamasis bylos duomenimis, pažymėjo, kad Tarnyba kreipėsi į VDI dėl informacijos suteikimo; VDI pateiktoje informacijoje nurodyta, jog Bendrovės direktorius baustas už pažeidimo, numatyto ANK 100 straipsnio 1 dalyje, padarymą (viršvalandinio darbo, darbo nakties metu nežymėjimas), Bendrovės Apsaugos inspektorius baustas už pažeidimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Buvo nustatyta, kad abiem baustiems asmenims 2024 m. vasario 20 d. surašyti administraciniai nurodymai, darbuotojai jiems skirtas administracines nuobaudas – baudas, sumokėjo 2024 m. vasario 21 d. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad abu Bendrovės darbuotojai yra bausti administracine tvarka ir yra padarę administracinius nusižengimus. Teismo vertinimu, nebuvo svarbu, kad administraciniai nurodymai Bendrovės direktoriaus ar kito darbuotojo atžvilgiu priimti tą pačią dieną. Teismas nurodė, kad jie yra priimti už skirtingus pažeidimus, jais yra paskirtos administracinės nuobaudos – baudos. Buvo padaryta išvada, kad nėra svarbu, kas yra gavęs nuobaudą – ar direktorius, ar Apsaugos inspektorius, svarbu, kad bausti du kartus yra darbdavio (įmonės) darbuotojai, t. y. darbdavio įgalioti asmenys. Įvertinęs Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas nurodė, jog subsidija yra skiriama darbdaviams, todėl tam, kad taikyti Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punktą, nėra būtina, kad pažeidimą būtų du kartus padaręs vadovas ar du kartus padaręs kitas atsakingas asmuo – pakanka to, kad darbdavio įgalioti asmenys yra padarę pažeidimus du kartus per kalendorinius metus. Teismas nurodė, kad šiuo atveju, kai viena nuobauda buvo paskirta darbdavio vadovui, o kita – atsakingam asmeniui, to visiškai pakako išvadai, kad darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui buvo paskirta ne tik pirma, bet ir antra administracinė nuobauda. Teismo vertinimu, toks teisės normos aiškinimas yra logiškas ir suprantamas, o Tarnybos priimti Įsakymai buvo pagrįsti ir teisėti. Teismas konstatavo, kad Tarnyba tinkamai vertino aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad nors pažeidimus padarė skirtingi asmenys, jie abu atstovauja tam pačiam darbdaviui, todėl paskirtos dvi nuobaudos vienam ir kitam asmeniui leido daryti išvadą, kad yra paskirta antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal ANK. Atsižvelgęs į Įstatymu siekiamus tikslus, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad kitoks teisės normos taikymas lemtų tai, kad būtų apeinamos teisės normoje numatytos pasekmės darbdaviams už pažeidimus vienu paprastu veiksmu – pakeičiant atsakingus asmenis. Pažymėjęs, kad teisme sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso, teismas nurodė, kad dėl Komisijos sprendimo nepasisako, tačiau darė išvadą, kad Komisija netinkamai aiškino Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punktą, nepagrįstai patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Tarnybos Įsakymus. Dėl išdėstytų motyvų teismas Tarnybos prašymą tenkino, t. y. panaikino Komisijos sprendimą ir pareiškėjo skundą atmetė.III.Pareiškėjas UAB „Apsaugos komanda“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Tarnybos prašymą atmesti.Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Byloje ginčijami Įsakymai priimti neteisėtai – netinkamai pritaikius Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkto nuostatas. Ginčo esmė – šių teisės normų aiškinimas ir taikymas. Bylos duomenimis Bendrovės Apsaugos tarnybos vadovui A. J. J. yra skirta viena administracinė nuobauda pagal ANK ir Bendrovės Apsaugos inspektoriui J. K. yra skirta viena nuobauda. Tai reiškia, kad kiekvienas iš nurodytų asmenų turi po vieną nuobaudą, ir antra nuobauda per kalendorinius metus nė vienam iš jų nebuvo paskirta. Įstatyme nurodyta, kad turi būti skirta darbdavio vadovui antra nuobauda ar kitam atsakingam asmeniui antra nuobauda. Šiuo atveju Bendrovės darbuotojai turėjo po vieną nuobaudą, kas reiškia, kad buvo netinkamai pritaikytas Įstatymas ir neteisėtai pritaikytos neigiamos pasekmės. Įstatyme nėra nustatyta, kad subsidijos mokėjimas nutraukiamas, kai vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskiriama bendrai antra administracinė nuobauda, šiuo atveju pagrindas nutraukti mokėjimą būtų tuomet, kai įmonės vadovui būtų paskirta antra nuobauda ar įmonės atstovui būtų paskirta antra nuobauda per kalendorinius metus, tačiau tokios faktinės situacijos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad nesvarbu, kas gavęs nuobaudą – ar direktorius, ar Apsaugos inspektorius, svarbu, kad bausti du kartus yra darbdavio (įmonės) darbuotojai (darbdavio įgalioti asmenys). Atkreiptinas dėmesys, kad subjektas, kuriam paskirta nuobauda, yra svarbus ir tai patvirtina pati Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkto konstrukcija, kadangi joje yra įvardinta ne šiaip bendrine prasme darbdavio darbuotojai, o įvardintos dvi kategorijos darbuotojų, t. y. vadovai ir kiti atsakingi asmenys. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkte nėra vartojama konstrukcija „du kartus“, yra vartojama konstrukcija – „antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda“. Taip pat aptariamoje normoje nenurodoma, kad dvi nuobaudos bendrai, o tiesiog nurodoma antra nuobauda, todėl susumuoti dviem atskiriems (skirtingiems) asmenims skirtas nuobaudas ir vertinti, kad vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta antra nuobauda per kalendorinius metus, nėra pagrindoVien tai, kad subsidija yra skiriama darbdaviui ir pritaikius Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkto nuostatas neigiami padariniai tenka darbdaviui, nėra pagrindas nukrypti nuo įstatymo raidės ir vertinti, kad nėra būtina, jog tas pats darbuotojas gautų dvi nuobaudas. Įstatymo leidėjas Įstatyme, kai turi omenyje subjektą patį darbdavį, o ne jo darbuotojus, tai aiškiai nurodo (žr., pvz., Įstatymo 41 str. 10 d. 8 p.; kt.)Teismas nurodė, kad žodžio „ar“ vartojimas, suponuoja išvadą, jog iš dviejų elementų pakanka, kad būtų vienas elementas, todėl tuo atveju, kai viena nuobauda skirta vadovui, o kita – atsakingam darbuotojui, sudaro pagrindą taikyti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punktą. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkto formuluotė tokia: „jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui“. Formuluotė „darbdavio vadovui“ bei „kitam atsakingam asmeniui“ nesujungta žodžiu „ir“, t. y. tarp nurodytų subjektų vartojama disjunkcija (jungtukas „ar“), todėl ir gramatiniu bei loginiu požiūriu visos Įstatyme nurodytos sąlygos yra savarankiškos. Tam, kad būtų galima pritaikyti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punktą, turi įvykti bent viena iš toliau nurodytų situacijų: (i) darbdavio vadovui paskirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą; (ii) kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą; (iii) darbdavio vadovui paskirta antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal ANK už darbo įstatymų ir kitus aptariamoje normoje išvardintus pažeidimus; (iv) kitam atsakingam asmeniui paskirta antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal ANK už darbo įstatymų, ir kitus aptariamoje normoje išvardintus pažeidimus. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad būtų susiklosčiusi bent viena iš aukščiau nurodytų keturių situacijų, todėl nebuvo pagrindo taikyti Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punktą.Įstatymo leidėjo numatymas, kad subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutraukiamas, jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal ANK už darbo įstatymų pažeidimus, rodo švelnesnę, nedrastišką politiką, kadangi toks subsidijavimas veikia tiek darbdavį, tiek darbuotoją, tiek naujos darbo vietos (ne)sukūrimo klausimą. Nesusidaro situacija, kad niekas yra nebaudžiamas – jeigu nustatomas darbo teisės nuostatų pažeidimas, taikoma administracinė atsakomybė ir skiriamos nuobaudos.Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tarnyba atsiliepime nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai aiškinant Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punktą, o Bendrovės apeliaciniame skunde pateikiamas aiškinimas yra neteisingas. Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Įsakymų, kuriais pareiškėjui UAB „Apsaugos komanda“ buvo nuspręsta nutraukti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas atsakovo Tarnybos prašymą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo tenkino, t. y. panaikino Komisijos sprendimą ir atmetė pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad atsakovas nustatęs, jog dviem Bendrovės atsakingiems asmenims buvo paskirtos administracinės nuobaudos už ANK 100 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus, pagrįstai priėmė skundžiamus Įsakymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punktą, kadangi esant nustatytomis aplinkybėmis, nebuvo pagrindo priimti Įsakymus ir nutraukti subsidijų mokėjimą. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).Nagrinėjamu atvejus bylai reikšmingas faktines aplinkybes teisingai nustatė ir išsamiai aprašė pirmosios instancijos teismas savo sprendime. Pažymėtina, kad dėl jų byloje ginčo nėra, t. y. Bendrovė neginčija, kad Bendrovės Apsaugos tarnybos direktoriui A. J. J. VDI 2024 m. vasario 20 d. administraciniu nurodymu Nr. ANP-1621-0004 paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį dėl viršvalandinio darbo, darbo nakties metu nežymėjimo ir Bendrovės Apsaugos inspektoriui J. K. VDI 2024 m. vasario 20 d. administraciniu nurodymu Nr. ANP-1621-0005 paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį dėl darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo. Paskirtas administracines nuobaudas – baudas, nurodyti asmenys sumokėjo.Byloje iš esmės nesutariama, ar esant šioms faktinėms aplinkybėms Tarnyba turėjo, vadovaudamasi Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punktu, priimti skundžiamus Įsakymus ir nutraukti subsidijos mokėjimą Bendrovei už įdarbintus asmenis.Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad remiamojo įdarbinimo priemonės yra šios: įdarbinimas subsidijuojant (1 p.) ir subsidija darbo asistento išlaidoms (2 p.). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, darbdaviams, įdarbinusiems Tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose, arba išlaikantiems šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, mokama subsidija darbo užmokesčiui.Įstatymo 41 straipsnio 10 dalyje nustatytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos mokėjimo nutraukimo atvejų sąrašas. Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkte nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 punktuose nurodyti asmenys, nutraukiamas, jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.Taigi, šios normos taikymui įstatymo leidėjas nustatė dvi esmines taikymo sąlygas: 1) kad nuobauda už ANK ar kitus minėtoje teisės normoje išvardintus pažeidimus turi būti paskirta darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui; ir 2) nuobauda, paskirta darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, yra antra per kalendorinius metus. Sutiktina su apelianto pozicija, kad aptariamoje Įstatymo nuostatoje įstatymų leidėjas alternatyviai nurodo darbdavio subjektus – darbdavio vadovą ar kitą atsakingą asmenį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kad būtų taikomas Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punktas nėra reikalaujama, jog būtų skirta nuobauda Bendrovės vadovui, taip pat skirta nuobauda kitam atsakingam asmeniui ir dar per kalendorinius metus vėl būtų skirta nuobauda vienam iš minėtų darbdavio vardu veikiančių asmenų (kitaip tariant, nereikalaujama trečios nuobaudos). Nagrinėjamu atveju subsidijos mokėjimo nutraukimas yra sietinas su jos gavėjus, t. y. darbdaviu (šiuo atveju – Bendrove), todėl, kaip aiškiai ir nurodyta aptariamoje Įstatymo nuostatoje, ją taikyti pakanka, kad būtų per kalendorinius metus paskirtos dvi nuobaudos darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui.Minėta, kad bylos duomenimis VDI 2024 m. vasario 20 d. atskirais administraciniais nurodymais buvo paskirtos dvi administracinės nuobaudos Bendrovės atsakingiems asmenims – Apsaugos tarnybos direktoriui (ANK 100 str. 1 d.) ir Apsaugos inspektoriui (ANK 96 str. 2 d.). Tai reiškia, kad minėtiems Bendrovės atsakingiems asmenims buvo paskirta ir antra nuobauda per kalendorinius metus už Įstatymo 40 straipsnio 10 dalies 11 punkte nurodytus pažeidimus. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba pagrįstai sprendė, jog esant šiomis aplinkybėmis yra tenkinamos Įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 11 punkte nustatytos sąlygos, kuriomis subsidijos darbo užmokesčiui nutrauktinos, ir priėmė pareiškėjo ginčijamus Įsakymus, kurių panaikinti nebuvo pagrindo. Bendrovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.Dėl kitų procesiniuose dokumentuose ir tikrinamame teismo sprendime išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.40. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, laikėsi proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria:Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama. Teisėjai Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas Iveta Pelienė