Kauno apylinkės teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-534-1284/2026Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00473-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 1.5.7; 12.25; 12.32; 21.10.4; 21.11.3KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. birželio 30 d. KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Valatkienė, sekretoriaujant Ernestai Gulbinaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 atstovui advokato padėjėjui ATR1 ,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo APA1 atstovo advokato padėjėjo ATR1 skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2026 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) pakeitimo.Teismasnustatė:Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucijos) vyriausioji specialistė A.A.1 2026 m. balandžio 14 d. priėmė nutarimą, kuriuo APA1 buvo nubaustas galutine 800 Eur dydžio bauda ir jam skirta administracinio poveikio priemonė – gyvūno konfiskavimas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 285 straipsnio 25 dalį, 303 straipsnio 7 dalį, už tai, kad jis, neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, teisėtą įgijimą ir kilmę patvirtinančių dokumentų, interneto skelbimų portale 2026 m. sausio 12 d. pardavinėjo saugomą laukinį gyvūną – mėlynkaktės amazonės (Amazona aestiva) rūšies papūgą, kuri yra įtraukta į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos II priedą ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą B priedą; be to, APA1 2026 m. sausio 28 d., (duomenys neskelbtini), Kaunas, saugomą laukinį gyvūną – mėlynkaktę amazonę laikė narve, kurio vidaus plotas neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. D1-262 „Dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 5 priedo I skyriaus 2 lentelėje nurodytų nelaisvėje laikomų paukščių patalpų minimalaus dydžio.Pareiškėjo atstovas teismui pateiktu skundu prašė pakeisti Institucijos 2026 m. balandžio 14 d. nutarimą dalyje dėl nuobaudos paskyrimo ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, APA1 už ANK 285 straipsnio 25 dalyje numatytą pažeidimą skirti 150 Eur baudą, už ANK 303 straipsnio 7 dalyje – 100 Eur baudą, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, APA1 paskirti galutinę 150 Eur baudą.Pareiškėjo atstovas skunde nurodo, kad APA1 prisipažįsta padaręs administracinius nusižengimus, supranta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, tačiau jam paskirta bauda yra per didelė, nes jo pajamos yra minimalios, o paskirta nuobauda jam sukeltų labai didelius finansinius netekimus. Mano, kad paskyrus švelnesnę baudą – iki 150 Eur, nuobaudos tikslai būtų realizuoti per administracinio poveikio priemonę – gyvūno konfiskaciją.Skundu prašoma įvertinti tai, kad 2025 m. gruodžio 20 d. mirus pareiškėjo žmonos tėvui, APA1 pastarojo bute rado papūgą. Pareiškėjas sutuoktinės prašymu iškraustyti uošvio butą, pagal savo žmogišką suvokimą bandė pasirūpinti rasta papūga, todėl ją parsivežė namo, ja rūpinosi, maitino, keitė vandenį ir pan., tačiau niekada nenorėjo auginti jokio gyvūno, todėl iškart buvo nuspręsta papūgą parduoti, nes reikėjo padengti sutuoktinės tėvo skolas ir laidojimo išlaidas. Papūga buvo su žiedu ant kojos, tarp velionio daiktų rado aplanką su sertifikatu užsienio kalba, pats pareiškėjas apie papūgų auginimą nenusimano, niekada nėra jų auginęs, todėl jam nekilo jokių minčių, kad paukščiui trūksta kažkokių dokumentų. Atvykusiems pareigūnams parodė turimą sertifikatą, kurį laikė gyvūno dokumentu, ir tik tada paaiškėjo, kad sertifikatas yra netinkamas, nes jame nurodyta informacija dėl lyties nustatymo. Taip pat pareigūnams parodė ir veterinarinių paslaugų čekius, kuriuos rado pas papūgos šeimininką, t. y. velionio sutuoktinės tėvo namuose. Iš kur velionis įsigijo papūgą - nežinojo. Pareiškėjas papūgos nepirko ir niekada neturėjo tikslo ją auginti, veisti ar pardavinėti, tiesiog mirus uošviui atsidūrė tokioje situacijoje ir bandė pasirūpinti gyvūnu pagal savo žmogišką suvokimą. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas ATR1 skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad Institucija neginčija pareiškėjo atstovo skunde išdėstytų aplinkybių, sutinka jog pareiškėjas visiškai pripažino padaręs teisės pažeidimus, šiais pažeidimais aplinkai nebuvo padaryta jokia žala, už aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus jis ankščiau nebaustas, pareiškėjas Institucijai prašymo skirti švelnesnes nei numato įstatymas nuobaudas nebuvo pateikęs, todėl pareiškėjui buvo paskirta minimalaus dydžio nuobauda. Kadangi sprendimas skirti ar neskirti mažesnę baudą šiuo metu yra teismo prerogatyva, Institucija prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra. Teismaskonstatuoja:Skundas tenkintinas.Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad APA1 buvo nubaustas galutine 800 Eur dydžio bauda ir jam skirta administracinio poveikio priemonė – gyvūno konfiskavimas, pagal ANK 285 straipsnio 25 dalį ir 303 straipsnio 7 dalį.Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus – patikrinimo akto, klausimyno ir apžiūros akto turinį, foto lentelę, duomenis apie poėmį, skelbimo internete turinį, tarnybiniu pranešimu apie nusižengimą užfiksuotas aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus – daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai kvalifikuoti tinkamai, ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 285 straipsnio 25 dalyje ir 303 straipsnio 7 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. Teismui pateiktu skundu tik prašoma vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi sušvelninti APA1 skirtas baudas, su baudžiamojo poveikio priemone – paukščio konfiskavimu – sutinkama.ANK 285 straipsnio 25 dalies sankcijoje nustatyta bauda asmenims nuo 800 Eur iki 5 000 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 800 Eur iki 6 000 Eur, o ANK 307 straipsnio 7 dalies sankcijoje – bauda asmenims nuo 500 Eur iki 2 050 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 650 Eur iki 3 500 Eur. Be to, už nurodytų nusižengimų padarymą yra privaloma skirti, be kita ko, ir saugomų rūšių, laukinių gyvūnų konfiskavimą (ANK 285 straipsnio 27 dalis, 303 straipsnio 23 dalis). ANK nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirtos minimalaus dydžio baudos ir privaloma baudžiamojo poveikio priemonė – paukščio konfiksavimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.Byloje nustatyta, kad APA1 prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pareiškėjas papūgą įgijo ne savo noru, o siekdamas pasirūpinti ja po uošvio mirties, ir tikslo papūgą auginti neturėjo, ja rūpinosi taip, kaip pats suvokė ir kaip pats nurodė, iškart turėjo tikslą ją parduoti, teigė nusižengimus padaręs netyčia, per nežinojimą. Teismo vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad pareiškėjas nusižengimus padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, tai yra nerūpestingumo. Pareiškėjas neteistas, už analogiškų nusižengimų padarymą nebaustas, dirba, iš jo pateiktos praėjusių metų pajamų mokesčio deklaracijos matyti, kad jo metinės pajamos buvo nedidelės – 11 681,39 Eur. Pažeidėjas nurodė, kad supranta savo kaltę, kad suvokia, jog nežinojimas neatleidžia jo nuo atsakomybės ir todėl prisiima atsakomybę ir neigiamus padarinius už savo nerūpestingumą. Įvertintina ir tai, kad pažeidėjo padarytas nusižengimas nėra itin šiurkštus, jis nesukėlė jokių pavojingų padarinių, Institucijos atsiliepime taip pat nurodoma, kad jokia žala aplinkai nebuvo padaryta. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustaytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad yra viena asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į nubaustojo nuoširdų gailėjimąsi, į teigiamai charakterizuojamą jo asmenybę, gaunamas nedideles pajamas, į nusižengimų padarymo aplinkybes, nebuvimą pareiškėjo siekio piktybiškai pažeidinėti įstatymus, gali būti pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir APA1 už ANK 285 straipsnio 25 dalies numatytą pažeidimą skiriant 150 Eur baudą, už ANK 303 straipsnio 7 dalies numatytą pažeidimą skiriant 100 Eur baudą, bei vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskiriant galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 150 Eur baudą, ir paliekant nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – papūgos konfiskavimą.Atsižvelgiant į APA1 asmenybę akivaizdu, kad net ir paskyrus mažesnes nei ANK 285 straipsnio 25 dalies ir 303 straipsnio 7 dalies sakcijose numatyto minimalaus dydžio baudas, jis patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytais nusižengimais, ir, teismo įsitikinimu, tai turės nubaustajam realų prevencinį poveikį.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644-646 straipsniais, teismasnutaria: APA1 atstovo advokato padėjėjo ATR1 skundą tenkinti.Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2026 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nuobaudos paskyrimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, APA1 už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 285 straipsnio 25 dalyje, padarymą skirti 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą, už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 303 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirti 100,00 Eur (vieno šimto eurų) baudą.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, APA1 už nusižengimus paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.Kitą 2026 m. balandžio 14 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.Išaiškinti, kad bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarties įteikimo dienos, o apskundus nutartį – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą, įmokos kodas 6802, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK (duomenys neskelbtini). Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutartis skirti baudą vykdoma priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys). Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.Teisėja Raminta Valatkienė