Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. AS-947-1047/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00162-2026-3Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 9 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2026 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-A-2023-00371 ir įpareigoti tarnybą pareiškėjo teisinės pagalbos suteikimo prašymą nagrinėti iš naujo; 2) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinės žalos dėl prarasto pasitikėjimo savo valstybe bei jos institucijomis, sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų, jų vadovybės.Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamų reikalavimų, todėl teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.Pareiškėjas 2026 m. kovo 2 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti VGTPT 2026 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-A-2023-00371 ir įpareigoti VGTPT pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į esamą interesų konfliktą, faktines pareiškėjo gaunamas pajamas (kurios yra žemiau oficialios skurdo rizikos ribos) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. KT62-N13/2025, suteikiant advokatą apskundžiant Vilniaus apskrities policijos komisariato galbūt nusikalstamus veiksmus; 2) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinės žalos dėl pasitikėjimo valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde nenurodo išsamių, detalių aplinkybių ir argumentų reikalavimui dėl žalos ir prašomos sumos dydžiui pagrįsti, t. y. nepaaiškina, kodėl neturtinę žalą vertina būtent tokia prašoma priteisti suma, nenurodo, kaip pasireiškė žala, kokiu laikotarpiu ji pasireiškė. Taip pat pareiškėjas nepaaiškino ir nepagrindė, kokį teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi gali turėti skunde atsakovais nurodytos kitos institucijos, nenurodė konkrečių neteisėtų kiekvieno atsakovo veiksmų, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nenukreipė viešojo administravimo subjektui, kuris neteisėtus veiksmus atliko, nenurodė aiškiomis ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų neteisėtų veiksmų, kaip konkrečiai neturtinė žala pasireiškė, nepateikė duomenų, galinčių patvirtinanti neturtinės žalos pasireiškimą. Teismo vertinimu, pareiškėjui skunde atsakovų nepatikslinus, turint tikslą tik teismo procese aiškintis dėl jų daromos ir (ar) padarytos žalos, nebus užtikrintas proceso operatyvumo principas, teismo procesas nepagrįstai prailgintas. Todėl pagal pareiškėjo skundą teismo procesas negali būti pradėtas, nes pareiškėjas nepašalino teismo nurodytų trūkumų, kurie laikytini esminiais.Teismas nurodė, kad pareiga nurodyti aiškų ir konkretų skundo pagrindą bei dalyką tenka pareiškėjui. Šie būtini skundo elementai priėmimo stadijoje apibrėžia ginčo ribas pareiškėjo pasirinktu, jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdu. Nagrinėjamu atveju teismui 2026 m. vasario 4 d. nutartyje aiškiai ir konkrečiai nurodžius skundo trūkumus ir kaip juos pašalinti, pareiškėjas atsakovų, skundo dalyko ir pagrindo nepatikslino, neprašė pratęsti nustatyto termino skundo trūkumams pašalinti. Be to, nors pareiškėjas formaliai pateikė patikslintą skundą, tačiau jo turinys iš esmės liko tapatus pirminiam skundui ir buvo papildytas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Tačiau pareiškėjas taip ir nenurodė, dėl kokių priežasčių skundžiamas VGTPT sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą.Teismo vertinimu, pareiškėjo patikslintame skunde nebuvo pateikti jokie nauji duomenys, leidžiantys tinkamai identifikuoti konkretų ginčo dalyką ir pagrindą, atsakovą (-us), taip pat duomenys, leidžiantys aiškiai nustatyti ginčo ribas ir teismo kompetenciją nagrinėti pareikštus reikalavimus. Skundą laikant nepaduotu, pareiškėjo procesiniai prašymai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, visų jo skundų, pareiškimų, prašymų bei atsakymų į juos kopijų nuo 2012 metų iki esamo laiko iš atsakovų išreikalavimo nespręstini.III.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartį ir nesudaryti kliūčių įgyvendinti pareiškėjo procesines teisėms.Pareiškėjas taip pat prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti, ją sujungiant su kitomis bylomis, nagrinėjamomis Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir panaudoti tarpusavyje susijusių teisminių ginčų medžiagą kaip įrodymus; 2) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų, ar Regionų administracinio teismo nutartis (esant interesų konfliktui) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies, 1, 3–5, 8, 11, 15–20 punktai, 10 dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatas. Pareiškėjas nurodo, kad jo patikslintame skunde buvo nuosekliai paaiškinta faktinė situacija, išdėstyti skundo argumentai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo keliamiems klausimams aktualią teismų praktiką ir priėjo prie nepagrįstų išvadų.Pareiškėjas teigia, kad jis aiškiai nurodė skundžiamą VGTPT Sprendimą, nurodė, kur yra prašomi išreikalauti papildomi įrodymai bei ekonomiškesnis jų patekimo į teismą būdas, pateikė kaip skundo priedą skundžiamą sprendimą bei kitus susijusius priedus, nurodė bylų sąrašą, kuriose yra susiję įrodymai. Pareiškėjas teigia, kad skunde nurodomi atsakovai sukūrė, priiminėjo, įgyvendino, koordinavo bei ne kartą taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko pareiškėjui atsirado ir toliau daroma turtinė ir neturtinė žala, kurią jis tikisi įrodyti teismo procese. Pareiškėjas teigia, kad prie skundo pridėjo duomenis, kurie pagrindžia jo teisę būti atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pažymi, kad yra neįgalus, todėl turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pareiškėjo vertinimu, jis yra diskriminuojamas ir pateikia savo poziciją, kad teismai neatsižvelgia į susijusius teismų procesus, į pareiškėjo prašymus kreiptis į kompetentingas institucijas. Pareiškėjo teigimu, teismas yra šališkas, sprendžiant bylas teismui kyla interesų konfliktas.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 9 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų skundų trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.Pareiškėjas taip pat prašo sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Galimybė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme perduoti bylą nagrinėti išplėstinėms teisėjų kolegijoms yra siejama su bylų sudėtingumu, ką pirmiausia nulemia teisiniai bylos aspektai, taip pat kitokio pobūdžio aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atskirojo skundo turinį, nagrinėjamo klausimo pobūdį, sprendžia, kad byloje nėra sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, sudarantys pagrindą atskirąjį skundą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo netenkinamas.Dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo kreiptis į kompetentingas institucijas teisėjų kolegija, pažymi, kad šis prašymas abstraktus ir nekonkretus, iš jo nėra aišku į kokias institucijas pareiškėjas siekia kreiptis, todėl šis prašymas netenkintinas.ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjo nagrinėjamoje byloje pateikto patikslinto skundo matyti, jog jis suformulavo prašymą panaikinti VGTPT 2026 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-A-2023-00371 ir įpareigoti VGTPT pareiškėjo teisinės pagalbos suteikimo prašymą nagrinėti iš naujo; 2) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinės žalos dėl prarasto pasitikėjimo savo valstybe bei jos institucijomis, sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų, jų vadovybės.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš esmės analogiški pareiškėjo reikalavimai jau po skundžiamos nutarties priėmimo buvo priimti nagrinėti kitoje byloje – Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I2-8708-505/2026, 2026 m. spalio 5 d. nutartimi.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į po skundžiamos 2026 m. kovo 9 d. nutarties priėmimo pasikeitusią procesinę situaciją, pažymi, kad pareiškėjo siekiami teisiniai tikslai yra pasiekti, t. y. pareiškėjo skundas dėl VGTPT 2026 m. sausio 26 d. sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo yra priimtas nagrinėti administraciniame teisme. Todėl šiuo atveju nėra procesinio poreikio naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo vertinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, kadangi šis klausimas jau yra išspręstas, be kita ko, pareiškėjo naudai. Skundžiama teismo nutartis neužkirto pareiškėjui galimybės tinkamai ir efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir kreiptis į teismą su analogišku skundu, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Visa tai sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo atskirojo skundo tikslas vėlesniais procesiniais sprendimais jau yra pasiektas, jo skundas buvo priimtas. Tai konstatavus, likusieji atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusios situacijos, todėl plačiau nevertinami, kaip neturintys esminės teisinės reikšmės galutiniam procesiniam teismo sprendimui.Atsižvelgiant į tai ir į šiuo metu susiklosčiusią faktinę bei teisinę situaciją, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Beata MartišienėErnestas Spruogis Virginija Volskienė