Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Teisinė Sfera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Teisinė Sfera“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., skolininkė L. V. ir įkaito davėjas R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Antstolė patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė skundą teismui nurodydama, kad įkeitimo sutartimi įkeistam turtui neįregistruotos daiktinės teisės. Užtikrinant skolininkės prievolę išieškotojui (duomenys neskelbtini) įkeitimo sutarties sodo pastatams įkaito davėjo daiktinės teisės nebuvo įregistruotos, o žemės sklypai nebuvo registruoti nekilnojamojo turto registre, tai išieškotojai buvo žinoma. 2025 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu dėl skolininko teisių įgyvendinimo Nr. S-25-15-25367 išieškotojai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatyta terminą kreiptis į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“ įregistruoti įkeistą registruotiną turtą skolininko vardu. Išieškotoja kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo įregistruoti nekilnojamąjį turtą. Prieš pradedant realizuoti nurodytą turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus. CPK aiškiai nurodo, kokiu būdu antstolis nustato turto priklausomybę ir taikomus apribojimus turtui.

Nr. e2-1240-1018/2026 pagal pareiškėjos ieškinį, kuriuo pareiškėja prašo įpareigoti atlikti teisinę registraciją daiktų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, t. y. reiškiamos pretenzijos į tą patį turtą. Šiuo atveju išieškojimas negalimas, nes žemės sklypai bankui neįkeisti ir įkeitimo sutartis nebuvo įregistruota, ir pats kreditorius yra neteisėtas, todėl skundas turi būti atmetamas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Visų pirma, teismas nevertino aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismas 1998 m. sausio 27 d. nutartimi yra nustatęs, kad nesant galimybės išieškoti priteistą paskolos ir palūkanų sumą iš skolininkės, išieškojimą nukreipti į įkaito davėjo įkeistą turtą. Nors skolos išieškojimas bendrai jau vykdomas 29 m., tačiau išieškojimas į skolos išieškojimo užtikrinimui hipoteka įkeistą nekilnojamą turtą nenukreiptas iki šiol. Antstolė patvarkyme nenurodo, dėl kokių priežasčių jau tiek metų nevykdo skolos išieškojimo iš skolos išieškojimo užtikrinimui hipoteka įkeisto turto, o teismas į tai visiškai nesigilina ir priimta nutartimi antstolės neveikimą iš esmės pateisina. Tokiu atveju susidaro absurdiška situacija, nes skolos užtikrinimui hipoteką turtą buvo galima įkeisti, turtą antstolė galėjo areštuoti, bet skolos užtikrinimui hipoteka įkeistą turtą realizuoti negalima.

Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu nėra įregistruota įkaito davėjo nuosavybės teisės, nepaneigia galiojančios hipotekos ir kreditoriaus teisės reikalauti išieškojimo iš įkeisto turto. Kadangi hipoteka yra įregistruota ir jos įrašas galioja, ji laikytina egzistuojančia ir sukeliančia teisines pasekmes. Tačiau tiek antstolė priimtame patvarkyme, tiek teismas priimtoje skundžiamoje nutartyje turto įkeitimo hipoteka fakto ir hipotekos instituto visiškai nenagrinėja ir nepateikia teisinių motyvų ar kitų priežasčių dėl kurių antstolė galėjo atsisakyti skolos išieškojimą nukreipti į hipoteką įkeistą nekilnojamą turtą.

Akivaizdu, kad skolos išieškojimo nenukreipimas į hipoteką įkeistą nekilnojamą turtą 29 m., ne tik stipriai pažeidžia apeliantės (išieškotojos) interesus bet ir apriboja galimybes teismo sprendimo dėl skolos išieškojimo įvykdymui. Tačiau, teismas priimta nutartimi ir nurodytų aplinkybių visiškai nevertino ir dėl pažeidžiamų apeliantės (išieškotojos) interesų visiškai nepasisakė.

Prieš pradedant realizuoti nekilnojamąjį turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus. Antstolė neturi diskrecijos teisės veikti savo nuožiūra priimant sprendimą dėl turto realizavimo būdo ir tvarkos, nes turi laikytis CPK nustatytos turto realizavimo tvarkos.

Antstolė 2025 m. kovo 13 d. patvarkyme Nr. S-26-15-11238 dėl pareiškėjos skundo plačiai išanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.68 straipsnio taikymą, vadovavosi CPK normomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms ir kad kreditorius neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Todėl antstolės patvarkymas yra teisėtas ir jį naikinti nebuvo pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja reikalauja priverstine tvarka nukreipti išieškojimą į du žemės sklypus, kurie nėra įkeisti, o kad būtų galima išieškojimą nukreipti į juose esančius statinius, būtina vadovautis CK 6.396 straipsnio nuostatomis, būtina užtikrinti nekilnojamojo daikto pirkėjo teises į žemės sklypą.

Apeliantei (pareiškėjai) yra žinoma, kad daiktinės teisės į žemės sklypus bei juose esančius statinius nėra įregistruotos, todėl pagal jos ieškinį vyksta teismo procesas civilinėje byloje Nr. e2-1240-1018/2026 dėl šio turto įregistravimo viešame registre.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/07/02295 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. vasario 6 d. vykdomąjį raštą dėl 79 645,50 Eur (275 000 Lt) negražintos paskolos, 164 167,05 Eur (566 836 Lt) palūkanų ir 12 190,69 Eur (42 092 Lt) žyminio mokesčio priteisimo iš skolininkės akcinei bendrovei (toliau – AB)„Ūkio bankas“; nesant galimybės išieškoti priteistą paskolos ir palūkanų sumą iš skolininkės, išieškojimą nukreipti į įkaito davėjo įkeistą turtą pagal 1993 m. lapkričio 23 d. įkeitimo sutartį. 2025 m. kovo 18 d. patvarkymu dėl šalies pakeitimo Nr. S-25-15-960 antstolė pakeitė pradinę išieškotoją bankrutavusią AB „Ūkio bankas“ nauja išieškotoja (apeliante) pagal 2025 m. kovo 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

Vykdymo procese 2006 m. lapkričio 21 d. turto arešto aktu areštuotos daiktinės teisės – valdymas, naudojimas, disponavimas, priklausančios įkaito davėjui į sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , daiktinės teisės neįregistruotos), esantį (duomenys neskelbtini), sodo pastatą (daiktinės teisės neįregistruotos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (daiktinės teisės neįregistruotos, unikalus Nr. nesuteiktas), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir žemės sklypą (daiktinės teisės neįregistruotos, unikalus Nr. nesuteiktas), esantį (duomenys neskelbtini).

Antstolė 2025 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu Nr. S-25-15-25367 pasiūlė apeliantei (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininkės ir įkaito davėjo įpareigojimo per nustatytą terminą įregistruoti įkeistą turtą jų vardu, o jiems neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, prašyti teismo išieškotojui suteikti teisę jų vardu kreiptis valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“ dėl minėto turto įregistravimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1240-1018/2026, kurioje apeliantė (pareiškėja) pareiškusi ieškinį skolininkei ir įkaito davėjui (atsakovams), kuriuo prašo įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą kreiptis į VĮ „Registrų centras“ ir įregistruoti jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamą turtą; sodo namą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)); sodo namą su žeme adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl ginčo esmės

Apeliantė (pareiškėja) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jos skundas dėl antstolės veiksmų, ir laikosi pozicijos, kad vien ta aplinkybė, jog šiuo metu nėra įregistruotos įkaito davėjo nuosavybės teisės, nepaneigia galiojančios hipotekos ir apeliantės (pareiškėjos) teisės reikalauti išieškojimo iš įkeisto turto.

CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Prieš pradedant realizuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus (CPK 609 straipsnio 2 dalis). CPK 745 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas. Jeigu yra šio Kodekso ir CK nuostatų prieštaravimų, taikomos CK nuostatos. Jeigu išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto ir įkaito davėjas nėra skolininkas, tai toks įkaito davėjas vykdant išieškojimą iš įkeisto turto turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas (CPK 745 straipsnio 2 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalis įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių realiam ir greitam vykdymui.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, skolininkė ir įkaito davėjas nuo 1993 m. neįgyvendino savo teisių, nesikreipė dėl turto įregistravimo savo vardu (žr. nutarties 12 punktą). Antstolė patvarkymu pasiūlė apeliantei (pareiškėjai) kreiptis į teismą dėl turto įregistravimo skolininkės ir įkaito davėjo vardu (žr. nutarties 13 punktą), t. y. ėmėsi veiksmų vykdymo proceso tikslams pasiekti. Dėl šios priežasties apeliantė (pareiškėja) yra pareiškusi ieškinį dėl turto įregistravimo (žr. nutarties 14 punktą). Todėl aplinkybė, kad hipoteka galioja ir turtui galėjo būti taikomi disponavimo ribojimai (pvz., areštas), nereiškia, kad egzistuoja teisinė prielaida realizuoti tokį turtą varžytinėse. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą neįregistruotos, o dėl jų įregistravimo vyksta atskiras teisminis procesas (žr. nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties nėra teisinės ir faktinės galimybės realizuoti šio turto vykdymo procese, kol nuosavybės teisės į jį nebus įregistruotos (CPK 745 straipsnio 1 dalis, CK 4.262 straipsnis).

Vien aplinkybė, kad šiuo metu nėra galimybės realizuoti įkeisto nekilnojamojo turto vykdymo procese dėl neįregistruotų daiktinių teisių, nepaneigia hipotekos kreditorės (apeliantės (pareiškėjos) teisės ateityje nukreipti išieškojimą į šį turtą. Pašalinus kliūtį, t. y. įregistravus daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, bus sudarytos prielaidos šį turtą realizuoti vykdymo procese, o išieškojimas pagal hipoteką galės būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliantė (pareiškėja), be kita ko, iš esmės tapatina ilgą išieškojimo nevykdymo laikotarpį su galimybe nukreipti išieškojimą į konkretų turtą, tačiau neatsižvelgia į tai, kad vien hipotekos egzistavimas nesudaro pakankamo teisinio pagrindo realizuoti nekilnojamąjį turtą vykdymo procese. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, daiktinės teisės į šį turtą nėra įregistruotos, todėl nėra teisinės galimybės realizuoti šio turto vykdymo procese, nepriklausomai nuo to, kiek laiko vykdomas išieškojimas. Taigi aplinkybė, kad išieškojimas nebuvo nukreiptas į šį turtą, savaime nepatvirtina nei antstolės neveikimo, nei apeliantės (pareiškėjos) nurodomo jos teisių pažeidimo.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2026 m. balandžio 22 d. nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.