Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-825-415/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03742-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 41(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d. VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GRUBER Logistics“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GRUBER Logistics“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui dėl nutarimo panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „GRUBER Logistics“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Inspekcija, atsakovas) 2024 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 33489 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui GRUBER Logistics, UAB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas).Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:Bendrovėje buvo atliktas tyrimas dėl Bendrovės darbo įstatymų pažeidimų, kurio metu nustatyta, jog Bendrovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nuostatas, nuo 2022 m. lapkričio 4 d. nelegaliai įdarbino Bendrovėje (duomenys neskelbtini) pilietį A.K. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms, leido jam nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nelegaliai dirbti Bendrovės naudai, nors jis neturėjo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) išduoto leidimo dirbti. Taip pat Bendrovė, būdama darbdaviu, pažeidė imperatyvius UTPĮ 62 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.1 punkto ir 7 punkto reikalavimus, t. y. Bendrovė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. pavėluotai pateikė informaciją apie įdarbintus užsieniečius. Teikdamas paaiškinimus Inspekcijai, Bendrovės atstovas nurodė, kad Bendrovė neturėtų būti baudžiama už buvusio direktoriaus veiksmus (neveikimą), kadangi už Bendrovės veiklą atsakingas būtent jos direktorius. Bendrovės direktorius D.N. Bendrovėje dirbo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2023 m. balandžio 21 d., o nuo 2023 m. gegužės 10 d. – Bendrovės direktoriaus pareigas eina Bendrovės direktorius S.K. 2022 m. lapkričio 4 d. tarp Bendrovės ir A. K. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 887/2022, kurią pasirašė buvęs direktorius D. N.. Nutarime konstatuota Bendrovės kaltė padarius Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimą, nurodyta, jog Bendrovė, būdama darbdaviu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad jos veikloje būtų laikomasi imperatyvių UTPĮ nuostatų. Bendrovė, būdama darbdaviu, pažeidė imperatyvią informacijos apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius teikimo tvarką, o būtent, mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki užsieniečių įdarbinimo dienos nepateikė VDI ir Užimtumo tarnybai privalomų pranešimų apie įdarbintus trečiosios šalies piliečius M. A. K., A. F. ir D. N. N.. Nutarime išaiškinta, jog būtent D. N., būdamas atsakingu asmeniu, privalėjo asmeniškai kontroliuoti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Bendrovei paskirta nuobauda.VDI, priimdama skundžiamą Nutarimą, netinkamai taikė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju pažeidimas padarytas dėl buvusio Bendrovės direktoriaus D. N. kaltės, kadangi jis, žinodamas apie įdarbintą (duomenys neskelbtini) pilietį A. K. ir pasirašęs darbo sutartį su minimu darbuotoju, be to, būdamas pakankamai rūpestingas, privalėjo asmens priėmimą į darbą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas, kad jis atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė. Taikant atsakomybę Bendrovei ir neatsižvelgiant į tai, kad pasikeitė Bendrovės direktoriaus pareigas einantis asmuo, būtų neteisėtai perkeliama atsakomybė, neužtikrinant fundamentaliausių teisės principų. Dabartinis Bendrovės direktorius užtikrina teisės aktų reikalavimų laikymąsi, Bendrovės veiklą organizuoja tinkamai bei paisydamas teisinio reglamentavimo. Pritaikius nuobaudą Bendrovei, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, todėl jos pritaikymas yra neteisingas. Paskirta nuobauda sukelia pasekmes, kurios akivaizdžiai neproporcingos padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo ne sisteminis, o atsitiktinis, be kita ko, didžiąja dalimi susijęs su buvusio Bendrovės direktoriaus neteisėtais veiksmais. Bendrovė (jos atstovas) nėra bausti už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, todėl nagrinėjamoje situacijoje žodinė pastaba yra pakankama pasiekti nuobaudos tikslus.Pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (toliau – ir LDU pranešimas) nepateikimas yra formalaus pobūdžio ir mažareikšmis pažeidimas, kuriame nebuvo tyčios elemento. Nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjas sąmoningai siekė pažeisti teisės aktus ar imperatyvius reikalavimus. Pranešimų pateikimo vėlavimas buvo nulemtas buhalterinės veiklos trūkumų Bendrovėje, o pats pažeidimas nesukėlė jokios žalos ar neigiamų pasekmių. Bendrovė gailisi dėl padaryto nusižengimo, kuris buvo vienkartinis ir neturėjo reikšmingos įtakos.Pareiškėjos pažeidimai kilo dėl Bendrovės direktoriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau jokia finansinė žala nei darbuotojams, nei valstybei nebuvo padaryta. Nepaisant to, VDI apsiribojo formaliu baudos skyrimu, neįvertindama, kad jos taikymas sukels didesnių neigiamų pasekmių nei jos neskyrimas. Pritaikius baudą, Bendrovė negalės įdarbinti ar išlaikyti trečiųjų šalių piliečių, o dėl darbo jėgos trūkumo taps sudėtinga tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.Atsakovas VDI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus: Už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą atsako tiek juridinio asmens įgalioti atstovai, tiek pats juridinis asmuo. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Šiuo atveju, buvęs Bendrovės vadovas D. N. už savo veiksmus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam Inspekcija nutarimu administracinio nusižengimo byloje taip pat skyrė baudą. Ta aplinkybė, kad šiuo metu Bendrovei (darbdaviui) atstovauja kitas vadovas, niekaip nekeičia darbdavio – juridinio asmens – padarytos priešingos teisei veikos kvalifikavimo ir negali būti pagrindu netraukti juridinio asmens atsakomybėn už padarytą teisės pažeidimą.Įmonės, kurios veikia nesilaikydamos nustatytos tvarkos, pažeidžia kitų, tvarkingai veikiančių įmonių, interesus ir teisėtus lūkesčius bei įgyja pranašumą konkurencinėje kovoje dėl trūkstamų darbuotojų. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti šį pažeidimą mažareikšmiu. Tai, kad skirta bauda sukels neigiamas pasekmes pareiškėjui, taip pat negali būti laikoma pagrindu bylai nutraukti, nes neigiamų pasekmių atsiradimas ir yra vienas pagrindinių tikslų, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.LDU pranešimai yra aktualūs skaičiuojant kvotų, kuriomis siekiama sureguliuoti trečiųjų šalių piliečių, norinčių dirbti Lietuvoje, skaičių, likutį, todėl LDU pranešimų nepateikimą vadinti formaliu mažareikšmiu pažeidimu nėra pagrindo. LDU pranešimai pavėluotai pateikti ne dėl vieno, o dėl trijų užsieniečių (be to, dėl didelio įmonėje dirbančių užsieniečių skaičiaus, VDI tikrino tik kelis atsitiktine tvarka pasirinktus asmenis), todėl galima teigti, kad šie pažeidimai yra sisteminiai. Tos aplinkybės, kad Bendrovė LDU pranešimus, nors ir pavėluotai, pateikia bei siekia išvengti šių pažeidimų bei dėl jų padarymo gailisi, buvo įvertintos bylos nagrinėjimo metu, ir atsižvelgiant į tai Bendrovei skirta minimali bauda.II.Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai atliko patikrinimą dėl Bendrovės darbo įstatymų pažeidimų. Patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė pažeidė UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 62 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 4 d. nelegaliai įdarbino Bendrovėje (duomenys neskelbtini) pilietį A. K. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms, leido jam nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nelegaliai dirbti Bendrovės naudai, nors jis neturėjo Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti, ir tuo pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taip pat Bendrovė, būdama darbdaviu, pažeidė imperatyvius UTPĮ 62 straipsnio 8 dalyje, Aprašo 4.1 punkto ir 7 punkto reikalavimus, t. y. Bendrovė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. pavėluotai pateikė informaciją apie įdarbintus užsieniečius. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, VDI priėmė Nutarimą, kuriuo Bendrovei kaip juridiniam asmeniui skyrė 1 000 Eur dydžio baudą.Teismas įvertino UTPĮ 6 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 2 dalies, 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies, 62 straipsnio 2, 3, 4, 6 dalių, 64 straipsnio 1 punkto, Aprašo 4.1, 7 punktų, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalies, 43 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.Teismas pažymėjo, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba 2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, t. y. nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Teismas pažymėjo, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad Bendrovė pažeidė imperatyvias UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 62 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nuo 2022 m. lapkričio 4 d. nelegaliai įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį A. K. tarptautinio krovinių vežimo vairuotojo pareigoms, nors jis neturėjo Užimtumo tarnybos išduoto leidimo, nes nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. buvo išnaudotos vairuotojų kvotos. Taip pat Bendrovė, būdama darbdaviu, pažeidė imperatyvius UTPĮ 62 straipsnio 8 dalyje, Aprašo 4.1 punkto ir 7 punkto reikalavimus, nes pateikė pavėluotą informaciją apie įdarbintus užsieniečius. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, kad VDI netinkamai atliko savo funkcijas ar netinkamai pritaikė UĮ 56 straipsnio nuostatas. Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad LDU pranešimų nepateikimas buvo techninio pobūdžio klaida, o ne sąmoningas Bendrovės siekis nelegaliai įdarbinti užsienio valstybės piliečius, sprendė, kad tai nepaneigia fakto, jog LDU pranešimų nepateikimas laiku yra teisės aktų pažeidimas, už kurį atsakomybė kyla nepriklausomai nuo pažeidimo priežasčių ar Bendrovės ketinimų, be to, šis pažeidimas tęsėsi itin ilgą laikotarpį – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d., todėl negali būti laikomas vienkartine technine klaida, o rodo sisteminį teisės aktų nepaisymą. Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad Bendrovė neturėtų būti baudžiama už buvusio direktoriaus veiksmus (neveikimą), nes už Bendrovės veiklą atsakingas būtent Bendrovės direktorius, įvertino Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalis ir pažymėjo, kad būtent bendrovės vadovas atsako už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Teismas nurodė, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas realizuoja per atsakingus fizinius asmenis, šiuo atveju aktualiu laikotarpiu – per direktorių D. N.. Būtent jis, būdamas atsakingu asmeniu, privalėjo asmeniškai kontroliuoti, kad Bendrovės veikla būtų vykdoma griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju buvęs direktorius D. N., būdamas atsakingu asmeniu, neužtikrino, kad Bendrovės veikla būtų vykdoma laikantis įstatymų, kas nulėmė juridinio asmens – Bendrovės – atsakomybę. Atsakomybė juridiniam asmeniui kyla būtent dėl jo vadovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė negali būti patraukta atsakomybėn dėl buvusio direktoriaus veiksmų. Tai, kad dabartinis Bendrovės direktorius užtikrina teisės aktų reikalavimų laikymąsi, nekeičia darbdavio (juridinio asmens) padarytos priešingos teisei veikos kvalifikavimo ir negali būti pagrindu netraukti juridinio asmens atsakomybėn už padarytą teisės pažeidimą. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl padarytų pažeidimų mažareikšmiškumo, pažymėjo, kad Užimtumo įstatyme nenumatyta galimybė atleisti nuo atsakomybės už šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 57 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus dėl veikos mažareikšmiškumo. Bendrovė leido užsienio piliečiui dirbti be tokio leidimo, nors buvo išnaudotos transporto priemonių vairuotojų kvotos, todėl toks pažeidimas negali būti pripažintas mažareikšmiu, nes tiesiogiai susijęs su valstybės nustatyta užsieniečių įdarbinimo tvarka ir jos kontrolės užtikrinimu. Teismo teigimu, taip pat negalima vertinti, jog pareiškėjo pažeidimas, laiku nepateikiant pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, gali būti vertinamas kaip nepavojingas.Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad Nutarimu paskirta sankcija yra neproporcingai griežta, kadangi pats baudos paskyrimo faktas sukelia neproporcingai sunkias, neigiamas pasekmes, įvertino Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 5 dalies 4 punkto, 57 straipsnio 3 dalies, 60 straipsnio 2 dalies nuostatas, aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką. Teismas nurodė, kad švelnesnės nei įstatymuose numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) yra ne taisyklė, bet išimtis, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas iš ginčijamo Nutarimo nustatė, jog VDI, skirdama baudą (finansinę sankciją) Bendrovei, įvertino, kad pažeidimas truko pakankamai ilgą laiką – apie 2 mėnesius, juo pažeisti imperatyvūs teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, reikalavimai, t. y. Bendrovėje be leidimo dirbti dirbo trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietis. Dėl LDU pranešimo, VDI įvertino, jog Bendrovė pripažino tik tai, kad LDU pranešimai buvo pateikti pavėluotai, todėl tokio dalinio kaltės pripažinimo nelaikė atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į šias aplinkybes VDI nutarė, kad nuobaudos (finansinės sankcijos) už padarytą pažeidimą (nelegalų darbą) paskyrimo tikslai bus pasiekti paskyrus Bendrovei baudą, mažesnę nei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkto sankcijos dispozicijoje numatytas minimalios ir maksimalios baudų dydžių vidurkis, tačiau didesnę nei minimalią baudą, t. y. Bendrovei už nelegaliai dirbusį asmenį (trečiosios šalies pilietį) skyrė 1 000 Eur bauda. Už pažeidimo, numatyto Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje, Bendrovei skyrė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies sankcijos dispozicijoje numatytą minimalią baudą (200 Eur). Teismas pabrėžė, kad byloje nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Teismo nuomone, VDI, skirdama baudą pareiškėjui, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingą bei proporcingą nuobaudą. Išskirtinių sąlygų, sudarančių pagrindą Bendrovei skirti kitokią baudą (finansinę sankciją) nei skyrė VDI, byloje nėra. Teismas nurodė, kad Užimtumo įstatymas nenumato galimybės juridiniam asmeniui taikyti tik įspėjimą ar žodinę pastabą. Be to, ekonominė sankcija yra atsakomybės priemonė, skiriama juridiniam asmeniui ne tik siekiant nubausti už padarytą pažeidimą, bet ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi bei prevencinius tikslus. Ekonominės sankcijos neskyrimas, atsižvelgiant vien į pažeidėjo pageidavimus, akivaizdžiai neatitiktų jos tikslų.Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Nutarime numatytos sankcijos ne tik finansiškai paveiktų Bendrovę, bet ir sukeltų neigiamų padarinių tiek jai, tiek jos darbuotojams, nepaneigia padarytų teisės pažeidimų fakto, todėl negali būti pagrindu atleisti pareiškėją nuo atsakomybės. Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimams, konstatavo, kad VDI priimtas Nutarimas šiuos reikalavimus atitinka, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė yra motyvuota, atitinka teisės aktų nuostatas. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialiosios ar procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir netenkinamas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. III.Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Nutarimą bei ir atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakomybė juridiniam asmeniui kyla dėl jo buvusio vadovo prieš dvejus metus padarytų neteisėtų veiksmų. Teisės pažeidimas buvo padarytas ankstesnio Bendrovės direktoriaus, todėl akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patraukus Bendrovę ir paskyrus jai nuobaudą, būtų neįgyvendinta administracinių nuobaudų paskirtis. Dabartinis Bendrovės direktorius užtikrina teisės aktų reikalavimų laikymąsi, Bendrovės veiklą organizuoja tinkamai bei paisydamas teisinio reglamentavimo. Pritaikius nuobaudą Bendrovei, ne tik nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai atgrasyti pažeidėją nuo pakartotinių nusižengimų darymo, nes nusižengimai nebedaromi jau pakankamai ilgą laiką, bet ir nebūtų užtikrintas teismo sprendime įvardytas UTPĮ 63 straipsnio 1 dalies 4 punkto siekis apsaugoti dirbantį užsienietį ir užtikrinti, kad jis dirbtų tik pas darbdavius, griežtai besilaikančius įstatymų ir visa apimtimi vykdančius teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad VDI, priimdama Nutarimą, ir teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sistemiškai neįvertino visų pažeidimo padarymo aplinkybių, nustatė formalų pažeidimą o skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į tai, kokias pasekmes pareiškėjui sukels baudos paskyrimo faktas, nors sisteminė teisinio reguliavimo ir faktinių aplinkybių analizė rodo, kad tokio pobūdžio pažeidimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių bei nepažeidė visuomenės interesų. Paskirta nuobauda sukelia pasekmes, kurios akivaizdžiai neproporcingos padarytam pažeidimui, nepaisant to, kad formaliai teisinis reglamentavimas yra aiškus, tačiau šioje situacijoje neturėtų būti laikomas teisėtu dėl akivaizdaus prieštaravimo pamatinėms Lietuvos respublikos Konstitucijos nuostatoms. Pareiškėjas pažymi, kad LDU pranešimo nepateikimas buvo techninio pobūdžio klaida, o ne sąmoningas Bendrovės siekis nelegaliai įdarbinti užsienio valstybės piliečius, todėl sankcija Bendrovei paskirta nepagrįstai bei neatsižvelgus į visas reikšmingas susiklosčiusias aplinkybes.Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl veikos mažareikšmiškumo, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatomis. ANK 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. Lietuvos Respublikos Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2024 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. EV-163 patvirtino Darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo teisę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pripažinimo mažareikšmiais tvarkos aprašą (toliau – ir Mažareikšmių pažeidimų aprašas). Mažareikšmių pažeidimų aprašo 5.3 punktas numato, kad mažareikšmiu pažeidimu, susijusiu su nelegaliu, nedeklaruotu darbu, nedeklaruota savarankiška veikla, užsieniečių įdarbinimo tvarka, skaidriai dirbančio asmens identifikavimu laikomas pavėluotai, tačiau iki VDI patikrinimo pradžios, pateiktas pirminis pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai vertino, kad Bendrovės padaryti pažeidimai negalėjo būti pripažįstami mažareikšmiais, o Bendrovei negalėjo būti taikomas įspėjimas. Pareiškėjas nurodo, kad jis padarė nesisteminį pažeidimą, didžiąja dalimi nulemtą buvusio Bendrovės direktoriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo), dėl to gailisi, jokia finansinė žala nei darbuotojams, nei valstybei nekilo, o teismas nepagrįstai neįvertino pareiškėjo pateiktų motyvų, tačiau apsiribojo formaliu baudos skyrimu, neatsižvelgiant į tai, kad, skiriant baudą, bus pažeisti didesni gėriai, nei jos neskiriant. Pritaikius baudą, Bendrovė negalės įdarbinti trečiųjų šalių piliečių, negalės išlaikyti jau dirbančių Bendrovėje trečiųjų šalių piliečių, negalės tinkamai vykdyti turimų įsipareigojimų, Bendrovei trūks darbo jėgos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas. Nutarimas yra naikintinas kaip priimtas nepagrįstai ir pažeidžiant proporcingumo principą.Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl veikos mažareikšmiškumo, turėjo vadovautis ANK nuostatomis ir pažymi, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ANK nereglamentuoja sankcijų taikymo juridiniams asmenims, sankcijų už nelegalų darbą pagrindus, dydį, skyrimo tvarką nustato Užimtumo įstatymas.Atsakovas pabrėžia, kad aplinkybė, jog padarytas pažeidimas yra nesisteminis, jokia finansinė žala nei darbuotojams, nei valstybei nekilo, o, paskyrus baudą, Bendrovė negalės įdarbinti trečiųjų šalių piliečių, savaime nereiškia, kad Bendrovei neturėjo būti skiriama finansinė sankcija už padarytą pažeidimą, kadangi Užimtumo įstatymas nenumato žalos atsiradimo fakto kaip pagrindo taikyti nuobaudą ar individualizuoti jos dydį. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad, palikus galioti Bendrovei paskirtą nuobaudą, jai bus apribota galimybė įdarbinti užsieniečius. UTPĮ 35 straipsnio 16 punkto ir 50 straipsnio 19 punkto nuostatos taikomos ne darbdaviams, o individualiai kiekvienam užsieniečiui, pateikusiam prašymą pakeisti ar išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jomis siekiama apsaugoti užsieniečius nuo įsidarbinimo pas darbdavius, jau baustus už nelegalų, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.Atsakovas, priimdamas Nutarimą ir skirdamas pareiškėjui finansinę sankciją už nelegalų darbą, vadovavosi suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Atsakovo atlikto patikrinimo pas pareiškėją metu nustatyta, kad Bendrovė pažeidė UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 62 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 4 d. nelegaliai įdarbino Bendrovėje (duomenys neskelbtini) pilietį A. K. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms, leido jam nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nelegaliai dirbti Bendrovės naudai, nors jis neturėjo Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti. Tokiais veiksmais pažeistas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Taip pat Bendrovė, būdama darbdaviu, pažeidė imperatyvius UTPĮ 62 straipsnio 8 dalyje, Aprašo 4.1 punkto ir 7 punkto reikalavimus, t. y. Bendrovė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. pavėluotai pateikė informaciją apie įdarbintus užsieniečius. VDI priėmė Nutarimą, kuriuo Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, už nurodytus teisės pažeidimus skirta 1 000 Eur baudą.Vadovaujantis UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu užsienietis ketina pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti ir jo profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57(1) straipsnį.UTPĮ 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.Remiantis UTPĮ 64 straipsnio 1 punktu, užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.36. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.Aprašo 4.1 papunktyje nustatyta, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie įdarbintą užsienietį. Remiantis Aprašo 7 punktu, darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.Pareiškėja skunde teismui bei apeliaciniame skunde nurodo, kad Bendrovė neturėtų būti baudžiama už buvusio direktoriaus veiksmus (neveikimą). Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu, už šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą bauda skiriama darbdaviui. Šiuo atveju darbdavys yra atsakovas, kurio vardu ir interesais veikė vienasmenis bendrovės valdymo organas – direktorius (CK 2.82 str. 2 d.). Todėl Bendrovė yra tinkamas subjektas, kuriam taikyta atsakomybė atsakovo Nutarimu. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pritaikius nuobaudą Bendrovei ne tik nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai atgrasyti pažeidėją nuo pakartotinių nusižengimų darymo, nes nusižengimai nebedaromi jau pakankamai ilgą laiką, bet ir nebūtų užtikrintas teismo sprendime įvardytas UTPĮ 63 straipsnio 1 dalies 4 punkto siekis apsaugoti dirbantį užsienietį ir užtikrinti, kad jis dirbtų tik pas darbdavius, griežtai besilaikančius įstatymų ir visa apimtimi vykdančius teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, reikalavimus, taip pat dėl argumentų, kad LDU pranešimo nepateikimas buvo techninio pobūdžio klaida, o ne sąmoningas Bendrovės siekis nelegaliai įdarbinti užsienio valstybės piliečius, todėl sankcija Bendrovei paskirta nepagrįstai bei neatsižvelgus į visas reikšmingas susiklosčiusias aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pareiškėjas siaurinamai aiškina taikomos poveikio priemonės už padarytus teisės pažeidimus tikslus. Tokio pobūdžio teisės pažeidimais pažeidžiamas viešasis interesas užtikrinti teisėtą darbo rinkos funkcionavimą, valstybės migracijos politikos įgyvendinimą ir nustatytos užsieniečių įdarbinimo tvarkos laikymąsi. Taip pat kėsinamasi į valstybės interesą kontroliuoti užsieniečių teisę dirbti Lietuvos Respublikoje užtikrinant, kad darbo santykiai atitiktų teisės aktų reikalavimus. Inter alia (liet. be kita ko) svarbu pažymėti ir tai, kad tokiais pažeidimais kenkiama darbuotojo socialinei apsaugai, pažeidžiami valstybės fiskaliniai interesai. Taigi, sankcijos atgrasymo tikslas tokio pobūdžio pažeidimų atveju yra mažiau išraiškus už padarinius, kylančius anksčiau išvardintiems esminiams interesams, todėl konstatuotina, kad Bendrovei taikyta bauda yra proporcinga, pagrįsta bei teisėta, o pareiškėjo argumentai atmestini. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad aplinkybė, jog padarytas pažeidimas yra nesisteminis, jokia finansinė žala nei darbuotojams, nei valstybei nekilo, o, paskyrus baudą, Bendrovė negalės įdarbinti trečiųjų šalių piliečių, nereiškia, kad Bendrovei neturėjo būti skiriama finansinė sankcija už padarytą pažeidimą, kadangi Užimtumo įstatymas nenumato žalos atsiradimo fakto kaip pagrindo taikyti nuobaudą ar individualizuoti jos dydį. Vertinant įstatymo nuostatas konstatuotina, kad teisinis reguliavimas įtvirtina ne materialią, o formalią pažeidimo sudėtį. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl šis jo prašymas netenkinamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GRUBER Logistics“ apeliacinį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Gintaras Kryževičius Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius