Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eR-113-968/2026Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00064-2026-8Procesinio sprendimo kategorija 5.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 16 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui E. V., jo atstovui advokatui Mažvydui Misiūnui,atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovei Ilonai Bondzinskaitei,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo,Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, Komisija) 2026 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. Sp-115 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narės J. B. 2026 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. PK1-2026LRS-S15 vertinimo“ (toliau – ir VRK Sprendimas) ir Komisijos narės J. B. 2026 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. PK1-2026LRS-S15 „Dėl E. V. rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso panaikinimo“ (toliau – ir 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 70 straipsnio 1 dalies 2 punktas tiek, kiek jame, nepaisant pasikeitusio vienmandačių rinkimų apygardų dydžio reglamentavimo po Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarimo, išlaikytas neproporcingas fiksuotas ne mažesnis kaip 1 000 tos vienmandatės apygardos rinkėjų parašų reikalavimas savarankiškai išsikėlusiam kandidatui pirmalaikiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, kartu su 70 straipsnio 3 dalimi tiek, kiek nuo šios pareigos atleidžiami tam tikrų politinių partijų kandidatai vien dėl to, kad partija praėjusiuose rinkimuose kėlė sąrašą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui (asmenų lygybė), 30 straipsniui (teisė į teisminę gynybą), 34 straipsnio 2 daliai (pasyvioji rinkimų teisė), 55 straipsnio 1 daliai (lygi rinkimų teisė) bei konstituciniams teisinės valstybės ir proporcingumo principams. Pareiškėjas skunde nurodo šias aplinkybes ir argumentus:Komisijos įgalioto asmens 2026 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. PK1-2026LRS-S2 pareiškėjas buvo įregistruotas savarankišku 2026 m. lapkričio 8 d. pirmalaikių Seimo nario rinkimų Nalšios šiaurinėje vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 52 politinės kampanijos dalyviu. Šioje rinkimų apygardoje veikia 12 subjektų: 11 politinių partijų iškeltų kandidatų ir pareiškėjas – kaip vienintelis savarankiškas, nepartinis kandidatas. Pagal Rinkimų kodekso 70 straipsnio 3 dalies išimtį, visi 11 partinių kandidatų buvo atleisti nuo pareigos rinkti rinkėjų parašus. Pareiškėjas liko vieninteliu apygardos kandidatu, iš kurio imperatyviai reikalaujama surinkti 1 000 parašų, kad jis būtų įrašytas į biuletenį. Pareiškėjas Komisijai pateikė 2026 m. rugsėjo 14 d. reikalavimą–pretenziją Nr. 1-1607(2.10) (toliau – ir Pretenzija), kuria reikalavo užtikrinti lygiateisiškumą ir registruoti jį be parašų arba pratęsti terminą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja 2026 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu paštu instruktavo pareiškėją, kad Pretenzijoje nurodyti reikalavimai sistemoje techniškai turi būti pateikti kaip atskiri prašymai (vienas dėl statuso panaikinimo, kitas – dėl dokumentų atšaukimo). Pareiškėjas užpildė formas ir jas išsiuntė tą pačią dieną. Šie techniniai failai yra Pretenzijos sudedamoji dalis. Komisijos narės J. B. teiginiai, išsakyti 2026 m. spalio 8 d. Komisijos posėdyje, yra faktiškai neįmanomi ir neteisingi. Pretenzija buvo adresuota kolegialiam viešojo administravimo subjektui – Komisijai, o ne individualiai vienai jos narei, Pretenzijoje iškelti materialieji pasyviosios rinkimų teisės ribojimo ir Rinkimų kodekso nuostatų konstitucingumo klausimai pagal savo teisinę prigimtį galėjo būti sprendžiami tik visos komisijos (VRK) kolegialiame posėdyje, priimant motyvuotą sprendimą.Visi Komisijai pateikti pareiškėjo 2026 m. rugsėjo 14 d. dokumentai turėjo būti vertinami ir nagrinėjami kaip viena nedaloma materialinė–teisinė visuma, kadangi juos siejo tiesioginis priežastinis–sąlyginis ryšys, o jų techninį išskaidymą imperatyviai nulėmė pačių Komisijos tarnautojų elektroniniu paštu pateikti nurodymai. Pareiškėjas Pretenzijoje aiškiai susiejo dokumentų atšaukimą su subsidiaria sąlyga, todėl jo valios negalima automatiškai tapatinti su savanorišku, galutiniu ir besąlyginiu atsisakymu dalyvauti rinkimuose. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo šias aplinkybes ir argumentus:Komisija 2026 m. rugsėjo 14 d. 9.15 val. gavo pareiškėjo prašymą panaikinti jam suteiktą savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą. Šiame prašyme nebuvo nurodyta sąlyga, kad statusas galėtų būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu Komisija netenkintų kitų pareiškėjo reikalavimų. Pats dokumento tekstas išreiškė aiškų prašymą pasiekti konkretų teisinį rezultatą. Komisijoje 2026 m. rugsėjo 14 d. gautų pareiškėjo dokumentų turinys patvirtina, kad pareiškėjas tą pačią dieną siekė ir iškelti klausimus dėl jo kandidatavimui taikomų sąlygų, ir atlikti konkrečius veiksmus, susijusius su politinės kampanijos dalyvio statusu bei pareiškinių dokumentų atšaukimu. Komisija, įvertinusi pareiškėjo Pretenzijos turinį kartu su 14.25 val. ir 14.34 val. dokumentais, nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog 14.07 val. Pretenzija pareiškėjas atšaukė 9.15 val. pateiktą prašymą. Priešingai, po 14.07 val. Pretenzijos pareiškėjas 14.25 val. atskirai pareiškė, kad atšaukia savo pareiškinius dokumentus, o 14.34 val. dar kartą aiškiai ir be sąlygų paprašė panaikinti politinės kampanijos dalyvio statusą. 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjo valia panaikinti politinės kampanijos dalyvio statusą nebuvo neaiški, sąlyginė ar pasibaigusi.Pareiškėjas 2026 m. rugsėjo 14 d. buvo surinkęs 208 rinkėjų parašus popieriniuose rinkėjų parašų rinkimo lapuose ir 25 rinkėjų parašus elektroniniu būdu. Pagal Rinkimų kodekso 70 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vienmandatėje rinkimų apygardoje savarankiškai išsikeliantis asmuo gali būti kandidatu, jeigu jo išsikėlimą parašais parėmė ne mažiau kaip 1 000 tos rinkimų apygardos rinkėjų. Taigi pareiškėjo prašymas panaikinti statusą nebuvo atsitiktinis ar akivaizdžiai techninio pobūdžio veiksmas – jis buvo susijęs su pareiškėjo tuo metu vertinta kandidatavimo situacija ir galimybe susigrąžinti užstatą pagal Rinkimų kodekso 89 straipsnio 2 dalį. Pagal Rinkimų kodekso 87 straipsnio 1 dalį, teisė atšaukti pareiškinius dokumentus nustatyta ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki rinkimų dienos. Atsižvelgiant į pirmalaikių Seimo nario rinkimų Nalšios šiaurinėje vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 52 datą (2026 m. lapkričio 8 d.), 2026 m. rugsėjo 14 d. yra laikytina paskutine 55 dienų laikotarpio diena. Pareiškėjas skunde savo veiksmus dėl prašymų teikimo motyvavo dėl bendrojo rinkimų teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, o ne dėl Komisijos darbuotojų veiksmų. Komisijos darbuotojai pareiškėjui tik paaiškino Rinkimų kodekso normų prasmę ir tai, kad jei jis nori atgauti rinkimų užstatą, tai pagal Rinkimų kodekso nuostatas tokia galimybė yra, jei pareiškiniai dokumentai atšaukiami likus ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki rinkimų dienos (Rinkimų kodekso 87 str. 1 d.). Komisija atsakė pareiškėjui, kad ji neturi iniciatyvos teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant vertinti Rinkimų kodekso nuostatų atitikimo Konstitucijai, o privalo vadovautis galiojančiais įstatymais bei juos vykdyti ir taikyti pagal savo kompetenciją. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo 2026 m. rugsėjo 30 d. skundą, atnaujino pareiškėjo praleistą sprendimo apskundimo terminą bei vertino visų vėlesnių pareiškėjo prašymų turinį bei kokią reikšmę jie turi pareiškėjo valios turiniui, prašant panaikinti politinės kampanijos dalyvio statusą. Pareiškėjo prašymas panaikinti politinės kampanijos dalyvio statusą ir reikalavimai dėl kandidatavimo sąlygų, rinkėjų parašų skaičiaus bei teisės normų konstitucingumo yra skirtingi klausimai, kuriems gali būti taikomos skirtingos procedūros ir teisiniai pagrindai. Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paties politinės kampanijos dalyvio prašymas gali būti savarankiškas pagrindas panaikinti statusą. Ši nuostata savaime nenustato, kad kiekvienu atveju prieš įgyvendinant tokį prašymą turi būti išspręsti visi kiti to paties asmens pateikti reikalavimai.Komisijos 2026 m. rugsėjo 24 d. kreipimasis į pareiškėją dėl to, ar Pretenzijoje išdėstyti reikalavimai tebėra aktualūs, buvo susijęs su šių reikalavimų tolesnio nagrinėjimo poreikiu. Šis kreipimasis savaime nepatvirtina, kad 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas neturėjo teisinio pagrindo, tačiau rodo, kad Pretenzijoje iškelti klausimai nebuvo tapatinami su statuso panaikinimo klausimu.Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta piliečio teisė būti išrinktam įstatymų nustatyta tvarka, o rinkimų teisinis reguliavimas turi užtikrinti demokratinių rinkimų principų laikymąsi ir kandidatų lygiateisiškumą. Tačiau šios garantijos savaime nereiškia, kad asmuo negali savo valia atsisakyti dalyvauti politinėje kampanijoje. 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimu nebuvo sprendžiamas pareiškėjo atitikties kandidatavimo sąlygoms klausimas dėl nesurinkto parašų skaičiaus. Šiame sprendime nurodytas pagrindas buvo pareiškėjo prašymas panaikinti politinės kampanijos dalyvio statusą. Todėl pareiškėjo argumentai dėl 1 000 rinkėjų parašų reikalavimo proporcingumo ir atitikties Konstitucijai savaime nepaneigia Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto statuso panaikinimo pagrindo. Pažymoje nurodyta, kad ši pozicija nereiškia, jog pareiškėjas neturi teisės kelti kandidatų lygiateisiškumo ar pasyviosios rinkimų teisės apsaugos klausimų, tačiau šioje byloje vertinama, ar ginčijamas sprendimas dėl politinės kampanijos dalyvio statuso panaikinimo buvo priimtas turint įstatyme nustatytą pagrindą ir tinkamai įvertinus reikšmingas aplinkybes.2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimu taip pat nebuvo sprendžiama, ar pareiškėjas surinko Rinkimų kodekso 70 straipsnyje nustatytą parašų skaičių, ar jo elektroniniu būdu gauti parėmimai turėjo būti pripažinti tinkamais kandidatavimo tikslais. Sprendimas buvo priimtas kitu teisiniu pagrindu – paties politinės kampanijos dalyvio prašymu. Todėl elektroninių parėmimų sistemos teisėtumo klausimai savaime nesudaro pagrindo panaikinti 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą. Šių klausimų sprendimas neturėtų būti sutapatinamas su ginčo dėl statuso panaikinimo dalyku.2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendime nurodytas teisinis pagrindas – Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalies 1 punktas, o faktinis pagrindas – pareiškėjo 9.15 val. pateiktas prašymas panaikinti politinės kampanijos dalyvio statusą. Tai, jog šiame sprendime nebuvo nagrinėjami parašų rinkimo reikalavimo konstitucingumo ar elektroninių parėmimų sistemos teisėtumo klausimai, savaime nereiškia motyvavimo trūkumo, nes šie klausimai nebuvo tiesioginis sprendimo dalykas. Komisija įvertino vėlesnių pareiškėjo prašymų turinį ir nusprendė, kad jie neturi esminės reikšmės 2026 m. rugsėjo 14 d. sprendimo turiniui, todėl šio sprendimo pagrindas, nepaisant minėto neaptarimo, buvo pakankamas.2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o ne sprendžiant, ar pareiškėjas atitiko 1 000 rinkėjų parašų reikalavimą. Todėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar pareiškėjo nurodytų teisės normų konstitucingumo klausimas yra reikšmingas konkrečios administracinės bylos išsprendimui. Vien tai, kad pareiškėjas kelia bendrojo rinkimų teisinio reguliavimo konstitucingumo klausimą, savaime nereiškia, jog toks kreipimasis yra būtinas sprendžiant ginčą dėl jo statuso panaikinimo.Teisėjų kolegijakonstatuoja:II.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VRK narės J. B. 2026 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. PK1-2026LRS-S15 „Dėl E. V. rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso panaikinimo“ ir Komisijos 2026 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. Sp-115 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narės J. B. 2026 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. PK1-2026LRS-S15 vertinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad:Pareiškėjas E. V., kaip išsikėlęs Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje Nr. 52 kandidatas, VRK pirmininko įgaliotos Komisijos narės 2026 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. PK1-2026LRS-S2 įregistruotas savarankišku 2026 m. birželio 30 d. prasidėjusios 2026 m. lapkričio 8 d. pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo nario rinkimų vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje Nr. 52 politinės kampanijos dalyviu.Komisija 2026 m. rugsėjo 14 d. iš pareiškėjo gavo šiuos pareiškėjo prašymus:9.15 val. – prašymą panaikinti jam suteiktą rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą (reg. Nr. 1-1598(7.9), kuriame buvo nurodyta: „Prašau nuo šiandien panaikinti 2026 m. liepos 3 d. man suteiktą savarankiško 2026 m. lapkričio 8 d. pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo nario rinkimų vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje Nr. 52 politinės kampanijos dalyvio statusą.“14.07 val. – reikalavimą–pretenziją (reg. Nr. 1-1607(2.10). Pretenzijoje pareiškėjas nurodė šiuos reikalavimus: „1.Užtikrinti lygiateisiškumo principą ir registruoti mane kandidatu netaikant diskriminacinio 1 000 parašų reikalavimo, arba pratęsti parašų rinkimo terminą iki bus pašalinti teisinio reguliavimo prieštaravimai. 2.Sustabdyti rinkimų organizavimo procedūras mano atžvilgiu (arba bendrai vienmandatėje apygardoje) ir VRK iniciatyva kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti Rinkimų kodekso nuostatų, reglamentuojančių diferencijuotą parašų rinkimą ir užstatų praradimą savarankiškiems kandidatams, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 3. Jeigu VRK netenkina šio prašymo 1 ir 2 punktuose nurodytų pagrindinių reikalavimų ir atsisako stabdyti procedūras ar kreiptis į Konstitucinį Teismą – šis prašymas turi būti laikomas oficialiu mano pareiškinių dokumentų atšaukimu Rinkimų kodekso nustatyta tvarka, siekiant išvengti neproporcingos 2 428 Eur finansinės žalos. 4. Vadovaujantis Rinkimų kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, reikalauju grąžinti sumokėtą rinkimų užstatą (2 428 Eur) į sąskaitą: (duomenys neskelbtini).“14.25 val. – pareiškimą dėl pareiškinių dokumentų atšaukimo (reg. Nr. 1-1608(2.5). Jame pareiškėjas nurodė: „Aš, E. V., pareiškiu, kad atšaukiu savo pareiškinius dokumentus, pateiktus dėl dalyvavimo 2026 m. lapkričio 8 d. pirmalaikiuose Lietuvos Respublikos Seimo nario rinkimuose Nalšios šiaurinėje vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 52. Prašau Vyriausiosios rinkimų komisijos šį pareiškimą priimti ir atlikti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse numatytus veiksmus, susijusius su mano pareiškinių dokumentų atšaukimu.“14.34 val. – prašymą dėl politinės kampanijos dalyvio statuso panaikinimo (reg. Nr. 1-1609(7.9), jame nurodyta: „Aš, E. V., 2026 m. lapkričio 8 d. pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo nario rinkimų Nalšios šiaurinėje vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 52 politinės kampanijos dalyvis, prašau panaikinti mano politinės kampanijos dalyvio statusą. Šį prašymą teikiu kartu su atskiru pareiškimu dėl mano pareiškinių dokumentų, pateiktų dėl dalyvavimo pirmalaikiuose Lietuvos Respublikos Seimo nario rinkimuose Nalšios šiaurinėje vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 52, atšaukimo. Prašau Vyriausiosios rinkimų komisijos priimti šį prašymą ir atlikti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytus veiksmus.“Ginčijamu 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimu Komisijos pirmininko įgaliotoji VRK narė, atsižvelgdama į pareiškėjo E. V. 2026 m. rugsėjo 14 d. Komisijai pateiktą prašymą, vadovaudamasi Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė panaikinti rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą išsikėlusiam Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje Nr. 52 kandidatui E. V., įregistruotam savarankišku 2026 m. lapkričio 8 d. pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo nario rinkimų vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje Nr. 52 politinės kampanijos dalyviu VRK pirmininko įgaliotos Komisijos narės 2026 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. PK1-2026LRS-S2.Komisija 2026 m. spalio 1 d. gavo pareiškėjo 2026 m. rugsėjo 30 d. skundą (reg. Nr. 1-1733(2.11) dėl 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo peržiūrėjimo ir panaikinimo, neišnagrinėto reikalavimo–pretenzijos išsprendimo bei procesinių teisių atkūrimo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2026 m. rugsėjo 30 d. skundą, 2026 m. spalio 8 d. priėmė ginčijamą VRK Sprendimą, kuriame, vadovaudamasi Rinkimų kodekso 32 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 184 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į VRK sekretoriato Teisės ir tyrimų skyriaus 2026 m. spalio 7 d. pažymą Nr. 3-52(1.2) „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narės J. B. 2026 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. PK1-2026LRS-S15 vertinimo“ (toliau – ir Pažyma), nusprendė E. V. skundą atmesti ir palikti nepakeistą 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą.Pagal Rinkimų kodekso 70 straipsnio 1 dalies 2 punktą vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 1 000 tos rinkimų apygardos rinkėjų. Rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusas prarandamas rinkimų politinės kampanijos dalyvio ar jį teikusio registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvio prašymu, pateiktu nepasibaigus pareiškinių dokumentų atšaukimo laikotarpiui (Rinkimų kodekso 69 str. 1 d.). Ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki rinkimų dienos politinė organizacija, šių organizacijų koalicija turi teisę savo pareiškimu Vyriausiajai rinkimų komisijai atšaukti savo ir iškelto kandidato pareiškinius dokumentus, išsikėlęs ar keliamas kandidatas turi teisę notaro patvirtintu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytu pareiškimu atšaukti savo pareiškinius dokumentus (Rinkimų kodekso 87 str. 1 d.). Rinkimų kodekso 89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rinkimų užstatas taip pat grąžinamas jį sumokėjusiai politinei organizacijai ar kandidatui šio kodekso nustatytais terminais atšaukus pareiškinius dokumentus ir įgyvendinus šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytus reikalavimus.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas savarankiškas rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso panaikinimo pagrindas – rinkimų politinės kampanijos dalyvio ar jį teikusio registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvio prašymu, pateiktu nepasibaigus pareiškinių dokumentų atšaukimo laikotarpiui. Šioje normoje nėra įtvirtintos jokios išlygos ar papildomos sąlygos, tik aiški pareiškėjo teisė prašyti, kad jo rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusas būtų panaikintas. Todėl Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės realizavimui neturi reikšmės asmens sprendimo pasitraukti iš dalyvavimo rinkimų politinėje kampanijoje priežastys ar kitos aplinkybės. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ginčijamų Komisijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui neturi reikšmės pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjui kilusių sunkumų surinkti reikiamą kiekį parašų, taip pat jo siekio neprarasti sumokėto rinkimų užstato. Šios aplinkybės nepaneigia jo prašyme Komisijai aiškiai išreikštos valios, kad būtų panaikintas jo politinės kampanijos dalyvio statusas. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su jo teikta Pretenzija, paminėtina, kad pareiškėjas Pretenziją Komisijai pateikė 2026 m. rugsėjo 14 d. 14.07 val. Iš pareiškėjo ginčijamų sprendimų matyti, kad nei 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas, nei VRK Sprendimas nebuvo priimti nagrinėjant Pretenzijoje išdėstytus reikalavimus. Komisijos narė 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą priėmė išnagrinėjusi pareiškėjo 2026 m. rugsėjo 14 d. 9.15 val. pateiktą prašymą. Tai, kad 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas priimtas neišnagrinėjus Pretenzijos, patvirtina ir, kaip teisingai atkreipė dėmesį pareiškėjas, Komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus darbuotojo 2026 m. rugsėjo 24 d. elektroninis laiškas, kuriame klausiama pareiškėjo, ar jis dar pageidauja, kad Pretenzija būtų nagrinėjama. 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą priėmusi VRK narė 2026 m. spalio 8 d. posėdyje paaiškino, kad šio sprendimo pagrindas buvo tik vienas – paties politinės kampanijos dalyvio prašymas panaikinti jam suteiktą politinės kampanijos dalyvio statusą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo 2026 m. rugsėjo 14 d. 9.15 val. prašymas buvo konkretus, be jokių sąlyginių išlygų. Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad Komisijos 2026 m. spalio 8 d. posėdyje VRK narė J. B. patvirtino, jog jai buvo žinoma apie Pretenziją ir jos turinį dar prieš priimant 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą, nors Pažymoje nurodoma, kad Pretenzija Komisijos nariams susipažinti buvo perduota 2026 m. rugsėjo 14 d. 17.01 val., t. y. jau priėmus 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą, jį priėmusiai Komisijos narei Pretenzijos turinys 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo priėmimo metu nebuvo žinomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie galimi pareiškėjo pastebėti prieštaravimai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi jais, kaip jau minėta, Pretenzija nebuvo nagrinėjama.Kita vertus, konstatuotina, kad Pretenzijos ir 14.34 val. prašymo turinys nepaneigia pareiškėjo 9.15 val. pateiktame prašyme, kurį ir nagrinėjo Komisijos narė, priimdama 2026 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, išreikštos valios. Tai, kad Pretenzija nebuvo nagrinėjama ginčo sprendimuose patvirtina ir atsakovo pozicija dėl pareiškėjo Pretenzijoje nurodytų klausimų ir jo prašymų panaikinti rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą savarankiško nagrinėjimo. Kadangi skundžiamuose sprendimuose buvo sprendžiama tik dėl pareiškėjo valios panaikinti jo rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą ir nebuvo sprendžiami klausimai dėl lygios rinkimų teisės galimo pažeidimo, parašų rinkimo reikalavimo, dalyvių lygiateisiškumo principo, techninių priemonių rinkti parašus nesukūrimo ir pan., atmestini pareiškėjo skundo argumentai šiais aspektais. Teisėjų kolegija taip pat nevertina pareiškėjo skundo argumentų dėl neproporcingos procedūrinės asimetrijos, kadangi šios aplinkybės išeina už pareiškėjo skundo ribų.Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Pažymoje nurodoma, jog 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas priimtas atsižvelgiant tik į 9.15 val. prašymą, tačiau šį sprendimą priėmusi J. B. Komisijos 2026 m. spalio 8 d. posėdyje nurodė, jog, priimdama 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą, atsižvelgė ir į pareiškėjo 14.34 val. pateiktą prašymą. Kaip minėta, 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendime aiškiai nurodyta, kad jis priimtas nagrinėjant tik pareiškėjo pirmąjį – 9.15 val. pateiktą prašymą. Tai, kad 14.34 val. buvo pateiktas antras iš esmės analogiškas pareiškėjo prašymas panaikinti jo politinės kampanijos dalyvio statusą, tik dar kartą patvirtina pareiškėjo 9.15 val. prašyme išdėstytą poziciją. J. B. Komisijos posėdyje būtent ir akcentavo, kad esant pateiktiems net dviem dokumentams, kuriais pareiškėjas prašo panaikinti jo politinės kampanijos dalyvio statusą, ji neturėjo jokio pagrindo juos ignoruoti ar abejoti pareiškėjo išreikšta valia dėl politinės kampanijos dalyvio statuso panaikinimo. Tai, ar J. B. priėmė 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą atsižvelgusi į pareiškėjo 14.34 val. prašymą, ar ne, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės vertinant šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina ir tai, kad Pretenzijoje nėra jokių reikalavimų Komisijai dėl politinės kampanijos dalyvio statuso panaikinimo, joje pareiškėjas pateikia sąlyginį reikalavimą tik dėl pareiškinių dokumentų atšaukimo.Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo skundo argumentus dėl VAĮ 10 straipsnio pažeidimo priimant ginčo sprendimus nesant pakankamai informacijos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad jo tą pačią dieną Komisijai pateikti du iš esmės vienodi prašymai panaikinti politinės kampanijos dalyvio statusą stokoja informacijos apie tikrąją pareiškėjo valią. Kaip minėta, Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytasis savarankiškas rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso panaikinimo pagrindas neįtvirtina jokių išlygų, todėl asmuo, dalyvaujantis rinkimų politinėje kampanijoje, turi itin atsakingai Komisijai teikti prašymą, kurių turinys atitinka minėtą nuostatą. Dėl šios priežasties atmetami ir pareiškėjo teiginiai dėl Pretenzijoje nurodytų išlygų neišnagrinėjimo, kadangi tai neturi reikšmės ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo 2026 m. rugsėjo 14 d. Komisijai teikti prašymai (jų visuma), taip pat pareiškėjo skundo Komisijai ir skundo teismui argumentai nesukelia abejonių, kad pareiškėjas siekė rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso panaikinimo Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tikėdamasis įgyvendinti sąlygas, kurioms esant kandidatui yra grąžinamas jo sumokėtas rinkimų užstatas (žr. Rinkimų kodekso 87 str. 1 d., 89 str. 2 d.). Tai, kad 2026 m. rugsėjo 14 d. prašymus pareiškėjas teikė, siekdamas įgyvendinti sąlygas, kurioms esant kandidatui grąžinamas rinkimų užstatas, jis patvirtino ir 2026 m. spalio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu.Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad Pretenzija buvo adresuota VRK, kaip kolegialiam viešojo administravimo subjektui, o ne individualiai vienai jos narei.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakant į pareiškėjo argumentus, susijusius su VRK narės J. B. įgaliojimais priimti 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą, reikšminga yra tai, kad minėtas sprendimas priimtas ne nagrinėjant Pretenziją, bet pareiškėjo 9.15 val. prašymą panaikinti jam suteiktą rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą.Teismo posėdžio metu Komisijos atstovė nurodė, kad VRK narei J. B. įgaliojimas priimti sprendimus, susijusius su rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimu (taigi ir ginčijamą 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą) suteiktas vadovaujantis VRK 2026 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. Sp-90 patvirtinto Savarankiškų, atstovaujamųjų politinės kampanijos dalyvių, suinteresuotųjų asmenų registravimo ir jų sąrašų paskelbimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis. Apraše reglamentuojama savarankiškų, atstovaujamųjų politinės kampanijų dalyvių ir suinteresuotųjų asmenų registravimo Komisijoje, taip pat registruotų politinės kampanijos dalyvių, suinteresuotųjų asmenų ir asmenų, kuriuos atsisakyta registruoti politinės kampanijos dalyviais ir suinteresuotaisiais asmenimis, sąrašų paskelbimo tvarka. Aprašas priimtas vadovaujantis, be kita ko, Rinkimų kodekso 68, 69 straipsniais (Rinkimų kodekso 68 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys; šio straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad kandidato ar kandidatų sąrašo registracija atšaukiama nuo tos dienos, kai panaikinamas politinės kampanijos dalyvio statusas). Aprašo III skyriuje „Asmenų registravimas savarankiškais politinės kampanijos dalyviais ir suinteresuotaisiais asmenimis“ sprendimo priėmimo teisę turinčiais asmenimis yra VRK pirmininkas ar jo įgaliotas komisijos narys. Aprašo 26 punkte nustatyta, kad VRK pirmininkas ar jo įgaliotas komisijos narys, gavęs asmens prašymą ar teikimą ir pateiktus dokumentus, juos išnagrinėja ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų dokumentų, kuriuos pagal Aprašą būtina pateikti kartu su prašymu ar teikimu, gavimo VRK dienos priima sprendimą. Aprašo 34 punkte įtvirtinta, kad VRK pirmininko ar jo įgalioto komisijos nario sprendimas atsisakyti registruoti asmenį politinės kampanijos dalyviu ar suinteresuotuoju asmeniu turi būti motyvuotas. Jeigu asmuo nesutinka su šiuo sprendimu, jis turi teisę apskųsti sprendimą VRK. Šį skundą privaloma išnagrinėti per 5 dienas. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas Rinkimų kodekso ir Aprašo nuostatas, pareiškėjo prašymo pobūdį, atsakovo atstovės patvirtinimą teismo posėdžio metu, kad VRK narė J. B. turėjo įgaliojimą nagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti dėl jo sprendimą, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuot, jog 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą priėmė tokios teisės neturintis asmuo. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo atstovo teismo posėdyje atkreiptas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-14-629/2026. Paminėtoje byloje, skirtingai nei šioje, buvo nagrinėjamas ginčas dėl ne Komisijos posėdyje priimto VRK rašto, kuriuo spręsta dėl prašymo, priskirtino Komisijos kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą. Be to, prašymu taip pat buvo prašoma pakeisti anksčiau priimtą VRK sprendimą, o Komisijos priimti sprendimai gali būti keičiami (atitinkamai ir atsisakoma juos keisti) tik pačios Komisijos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog Pretenzija buvo išnagrinėta 2026 m. spalio 8 d. vykusiame Komisijos posėdyje.Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje skundžiami 2026 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas ir VRK Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti pareiškėjo nurodytų argumentų pagrindu.Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant įvertinti, ar Rinkimų kodekso 70 straipsnio 1 dalies 2 punktas tiek, kiek jame, nepaisant pasikeitusio vienmandačių rinkimų apygardų dydžio reglamentavimo po Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarimo, išlaikytas neproporcingas fiksuotas ne mažesnis kaip 1 000 tos vienmandatės apygardos rinkėjų parašų reikalavimas savarankiškai išsikėlusiam kandidatui pirmalaikiuose Seimo rinkimuose, kartu su 70 straipsnio 3 dalimi tiek, kiek nuo šios pareigos atleidžiami tam tikrų politinių partijų kandidatai vien dėl to, kad partija praėjusiuose rinkimuose kėlė sąrašą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui (asmenų lygybė), 30 straipsniui (teisė į teisminę gynybą), 34 straipsnio 2 daliai (pasyvioji rinkimų teisė), 55 straipsnio 1 daliai (lygi rinkimų teisė) bei konstituciniams teisinės valstybės ir proporcingumo principams.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012). Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).Rinkimų kodekso 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta: „1. Kandidatus į Seimo narius gali kelti: <...> 2) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 1 000 tos rinkimų apygardos rinkėjų. Kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis, įstatymų nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka paskelbtas karantinas, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka laikinai apribota asmenų judėjimo laisvė arba nustatyti kiti ribojimai ir tai trukdo rinkti rinkėjų parašus, išsikėlimą parašais turi paremti ne mažiau kaip 500 tos rinkimų apygardos rinkėjų tik toje rinkimų apygardoje ar jos dalyje, kurioje taikomi rinkti rinkėjų parašus trukdantys ribojimai.“Rinkimų kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „3. Jeigu politinė partija nekelia kandidatų sąrašo, jos keliamą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje parašais turi paremti ne mažiau kaip 1 000 tos rinkimų apygardos rinkėjų. Kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis, įstatymų nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka paskelbtas karantinas, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka laikinai apribota asmenų judėjimo laisvė arba nustatyti kiti ribojimai ir tai trukdo rinkti rinkėjų parašus, kandidato iškėlimą parašais turi paremti ne mažiau kaip 500 tos rinkimų apygardos rinkėjų tik toje rinkimų apygardoje ar jos dalyje, kurioje taikomi rinkti rinkėjų parašus trukdantys ribojimai. Šie reikalavimai netaikomi politinių partijų keliamiems kandidatams vienmandatėje rinkimų apygardoje, jeigu joje organizuojami pirmalaikiai ar pakartotiniai Seimo nario rinkimai šio kodekso nustatyta tvarka ir prieš tai vykusiuose eiliniuose Seimo rinkimuose politinė partija kėlė kandidatų sąrašą, taip pat pakartotiniuose rinkimuose tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose rinkimuose arba rinkimuose, kurie buvo pripažinti negaliojančiais, toje vienmandatėje apygardoje buvo įregistruoti kandidatais“.Iš pareiškėjo pateikto skundo turinio matyti, kad, jo nuomone, Rinkimų kodekso 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata „vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 1 000 tos rinkimų apygardos rinkėjų“ prieštarauja Konstitucijai ir todėl, kad po Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarimo pasikeitė vienmandačių rinkimų apygardų dydžio reglamentavimas, tačiau paminėtoje nuostatoje „išlaikytas“ neproporcingas fiksuotas ne mažesnis kaip 1 000 tos vienmandatės apygardos rinkėjų parašų reikalavimas savarankiškai išsikėlusiam kandidatui pirmalaikiuose Seimo rinkimuose. Šiame kontekste pirmiausiai paminėtina, kad Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarime vertinta, ar Konstitucijos 4 straipsniui, 55 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis (2012 m. lapkričio 6 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas didesnis nei 10 proc. rinkėjų vienmandatėje rinkimų apygardoje skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Rinkimų kodeksas įsigaliojo 2022 m. rugsėjo 1 d., t. y. praėjus beveik septyneriems metams nuo Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarimo paskelbimo. Įsigaliojus Rinkimų kodeksui, Seimo rinkimų įstatymas pripažintas netekusiu galios (Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi pareiškėjo nurodytasis Konstitucinio Teismo nutarimas priimtas vertinant iki Rinkimų kodekso priėmimo galiojusiame Seimo rinkimų įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo konstitucingumą. Todėl, skirtingai nei teigia pareiškėjas, nėra jokio pagrindo teigti, kad Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarimo priėmimas per se (pats savaime) pagrindžia Rinkimų kodekso 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo prieštaravimą pareiškėjo nurodytoms Konstitucijos nuostatoms.Iš skundo turinio matyti ir tai, kad pareiškėjas prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, Rinkimų kodekso 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata reikalaujanti piliečiui, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, turėti ne mažesnę kaip 1 000 tos rinkimų apygardos rinkėjų paramą, tokio reikalavimo neįtvirtinant įstatymo nustatyta tvarka įregistruotos politinės partijos keliamam kandidatų sąrašui, ir 70 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas skirtingas su kandidatų į Seimo narius kėlimu susijęs teisinis reguliavimas politinių partijų keliamiems kandidatams vienmandatėje rinkimų apygardoje ir save išsikėlusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui.Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo turinį, ne kartą yra konstatavęs, kad: asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; šis principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą; diskriminaciniu savaime nėra laikytinas ir tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms taikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes, pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą).Politinė partija – pagal Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę, dalyvaujant Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimuose (Politinių organizacijų įstatymo 2 str. 8 d.). Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija steigimą, veiklą, teises, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ir pertvarkymo ypatumus, politinių partijų finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką išsamiai reglamentuoja Politinių organizacijų įstatymas (žr. šio įstatymo 1 str.). Politinei partijai įsteigti be kitų reikalavimų būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip 2 000 steigėjų (Politinių organizacijų įstatymo 5 str. 3 d.).Teisėjų kolegija Rinkimų kodekso 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalyje įtvirtintąjį teisinį reguliavimą įvertinusi pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą argumentų, paminėtos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų kontekste, taip pat atsižvelgusi į tai, kad politinės partijos įsteigimas ir veikla yra griežtai reglamentuota įstatymu, daro išvadą, kad tarp Lietuvos Respublikos piliečio, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, ir siekia išsikelti kandidatu į Seimo narius, įstatymo nustatyta tvarka įregistruotos politinės partijos keliamo kandidatų sąrašo ir politinių partijų keliamų kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie paminėtose pareiškėjo kvestionuojamose Rinkimų kodekso nuostatose įtvirtintą diferencijuotą teisinį reguliavimą daro objektyviai pateisinamu. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Rinkimų kodekso 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies atitikties Konstitucijai pareiškėjo nurodytais aspektais.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios bylos išnagrinėjimui nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 1 punktu ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegijanusprendžia:Pareiškėjo E. V. skundą atmesti.Sprendimas neskundžiamas.Teisėjai Rytis Krasauskas Gintaras Kryževičius Skirgailė Žalimienė