Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-2881-520/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04855-2026-5Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. H. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas A. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 26S97583 (toliau – ir 2026 m. gegužės 12 d. sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi); 2) panaikinti Migracijos departamento 2026 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 26S115728 (toliau – ir 2026 m. birželio 5 d. sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi; 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti 2026 m. balandžio 16 d. pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis įstatymu ir teismo išvadomis, per teismo nustatytą terminą; 4) alternatyviai, jei teismas nustatytų, kad kuris nors iš skundžiamų pagrindų yra atskiriamas, panaikinti neteisėtą(-us) pagrindą(-us) ir grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo.Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2026 m. liepos 17 d. skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant jam per nustatytą terminą pateikti teismui skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsnių reikalavimus. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjo skundas išsiųstas elektroniniu paštu 2026 m. birželio 18 d. 23 val. 22 min., kuris yra nepasirašytas originaliu parašu, todėl pareiškėjas privalo pateikti skundą per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemę, o nesant galimybės juo pasinaudoti – pateikti teismui skundo originalą.Pareiškėjas naudodamasis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu (toliau – ir EPP) 2026 m. liepos 12 d. padavė patikslintą skundą, kuriame prašė: panaikinti Migracijos departamento 2026 m. gegužės 12 d. sprendimą ir 2026 m. birželio 5 d. sprendimą; įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka jo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. skundžiami aktai jam buvo įteikti, kai jis buvo ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini), be to, jam būnant (duomenys neskelbtini), mirė pusbrolis, dėl to jis pagal savo šeimos ir bendruomenės papročius privalėjo 5–10 dienų likti (duomenys neskelbtini), kad priimtų ir vaišintų į laidotuves atvykusius svečius. Be to, jam reikėjo laiko ginčijamų aktų vertimui ir teisinei pagalbai dėl atsakymo būdo gauti. II.Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. H. skundą.Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas prašo teismo panaikinti Migracijos departamento 2026 m. gegužės 12 d. sprendimą ir 2026 m. birželio 5 d. sprendimą, tačiau į teismą su skundu kreipėsi tik 2026 m. liepos 2 d.Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas 2026 m. liepos 22 d. informavo teismą bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jog priėmus 2026 m. gegužės 12 d. sprendimą pareiškėjui per Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) komunikacijos priemonę 2026 m. gegužės 12 d. buvo išsiųstas pranešimas, prie kurio pridėtas sprendimo nuorašas. Pareiškėjas šį pranešimą perskaitė tą pačią dieną. Taip pat Migracijos departamentas nurodė, jog priėmus 2026 m. birželio 5 d. sprendimą pareiškėjui per MIGRIS komunikacijos priemonę 2026 m. birželio 5 d. buvo išsiųstas pranešimas, prie kurio pridėtas elektroniniu parašu pasirašytas sprendimas. Pareiškėjas šį pranešimą perskaitė 2026 m. birželio 5 d. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo ginčijamų sprendimų apskundimo terminas akivaizdžiai praleistas, t. y. pareiškėjas skundu į teismą kreipėsi akivaizdžiai praleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų terminą skundui paduoti.Teismo vertinimu, pareiškėjas tiek 2026 m. gegužės 12 d., tiek 2026 m. birželio 5 d. matydamas, kad jam yra atsiųsti iš Migracijos departamento pranešimai ir sprendimai, galbūt nesuprasdamas jų turinio, privalėjo nedelsdamas imtis priemonių jų turiniui išsiaiškinti (pvz., susisiekti telefonu ar kitaip su vertėju, kad išverstų ar pan.,), tačiau pareiškėjas delsė tai atlikti ir tik praėjus tam tikram laikui pavėluotai kreipėsi skundu į teismą, kas nesudaro pagrindo atnaujinti terminą, nes jo pasirinktas netinkamas elgesio modelis teismų praktikoje apibrėžiamas kaip subjektyvus faktorius, nepagrindžiantis objektyvių priežasčių dėl termino atnaujinimo.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis praleido Įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti dėl išvykimo į savo kilmės valstybę, kur, vadovaujantis vietos papročiais, po artimojo mirties privalėjo pasilikti tam tikrą laiką dėl svečių priėmimo, vaišinimo, savaime nelaikytina objektyvia ir nenugalima kliūtimi, sutrukdžiusia laiku įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas laikėsi savo kilmės valstybės tradicijų ar papročių, nepatvirtina, jog jis neturėjo realios galimybės per Įstatymo nustatytą terminą pateikti skundą pačiam, per įgaliotą atstovą ar elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų, kad buvimas užsienyje ar dalyvavimas laidojimo apeigose objektyviai atėmė galimybę atlikti procesinį veiksmą viso termino metu. Todėl vien nuoroda į paprotinę pareigą po giminaičio mirties pasilikti užsienio valstybėje 5–10 dienų nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis.Teismas priėjo prie išvados, kad nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, nepateisinamai ilgą laiką delsė pateikti Regionų administraciniam teismui skundą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, teismas termino skundui paduoti neatnaujino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). III.Pareiškėjas A. H. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 22 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinimo paduoti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:1. Teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta neteisingai įvertinus faktines aplinkybes bei pernelyg griežtai pritaikius procesinių terminų atnaujinimo standartus.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo buvimas (duomenys neskelbtini) ir artimo šeimos nario (pusbrolio) netektis bei su tuo susijusios laidojimo apeigos yra tik „subjektyvūs faktoriai“. Buvimas užsienio valstybėje, esančioje už Europos Sąjungos ribų, kartu su staigia šeimos tragedija ir kultūrinėmis-religinėmis laidojimo pareigomis, objektyviai apribojo jo fizines ir technines galimybes laiku pasikonsultuoti su teisininkais Lietuvoje, išversti gautus dokumentus ir pasirašyti bei pateikti formalų skundą per EPP.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad vertinant termino atnaujinimo klausimą turi būti taikomi individualūs, o ne vidutiniai sąžiningo ir rūpestingo elgesio standartai. Pareiškėjas elgėsi maksimaliai rūpestingai – vos grįžęs ir pašalinęs objektyvias kliūtis, nedelsdamas pateikė patikslintą skundą. Delsimas nebuvo nulemtas aplaidumo ar nerūpestingumo.4. Teismo atsisakymas atnaujinti terminą skundui paduoti, esant tokioms išskirtinėms asmeninėms aplinkybėms, neproporcingai apriboja jo fundamentalią teisę į teisminę gynybą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Formalus terminų taikymas neturi užkirsti kelio teisingumo vykdymui.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. H. skundą, nustačius, kad jis praleido terminą skundui paduoti dėl Migracijos departamento 2026 m. gegužės 12 d. ir 2026 m. birželio 5 d. sprendimų panaikinimo ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas terminą kreiptis į teismą dėl atsakovo 2026 m. gegužės 12 d. ir 2026 m. birželio 5 d. sprendimų panaikinimo praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis, netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad šis teismas nepagrįstai konstatavo, jog jo buvimas (duomenys neskelbtini) ir artimo šeimos nario (pusbrolio) netektis bei su tuo susijusios laidojimo apeigos yra tik subjektyvaus pobūdžio aplinkybės. Pareiškėjo teigimu, jis elgėsi maksimaliai rūpestingai – vos grįžęs ir pašalinęs objektyvias kliūtis, nedelsdamas pateikė patikslintą skundą, o atsisakymas atnaujinti terminą skundui paduoti, esant tokioms išskirtinėms asmeninėms aplinkybėms, neproporcingai apriboja teisę į teisminę gynybą.Tikrinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vadovaujantis Įstatymo 138 straipsnio 1 dalimi, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Migracijos departamento pateiktais duomenimis, teisingai nustatė, jog pareiškėjui per MIGRIS paskyrą 2026 m. gegužės 12 d. buvo išsiųstas pranešimas, prie kurio pridėtas 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo nuorašas, pareiškėjas šį pranešimą perskaitė tą pačią dieną; taip pat per MIGRIS paskyrą 2026 m. birželio 5 d. buvo išsiųstas pranešimas, prie kurio pridėtas 2026 m. birželio 5 d. sprendimas, pareiškėjas šį pranešimą perskaitė 2026 m. birželio 5 d. Pareiškėjas neneigia nei pačios MIGRIS paskyros naudojimo, nei fakto, jog atsakovo sprendimai jam buvo išsiųsti per MIGRIS, todėl 2026 m. gegužės 12 d. ir 2026 m. birželio 5 d. sprendimai ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies ir Įstatymo 138 straipsnio 1 dalies prasme laikytini pareiškėjui įteikti nuo jo išsiuntimo per MIGRIS dienos – 2026 m. gegužės 12 d. ir 2026 m. birželio 5 d.Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo ginčijamo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo apskundimo terminas praleistas, t. y. pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi praleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų terminą skundui paduoti, tačiau pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjas praleido Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje minėtą terminą paduoti skundą dėl atsakovo 2026 m. birželio 5 d. sprendimo panaikinimo.Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi tik 2026 m. liepos 2 d. Liteko II duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skundą pirmą kartą padavė 2026 m. birželio 18 d., tai taip pat nustatė ir pats pirmosios instancijos teismas 2026 m. liepos 2 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodydamas, kad pareiškėjo skundas išsiųstas elektroniniu paštu 2026 m. birželio 18 d. 23 val. 22 min. Tai, kad pareiškėjo skundas išsiųstas elektroniniu paštu, kuris nebuvo pasirašytas originaliu parašu, dėl ko pirmosios instancijos teismas nustatė skundo trūkumą, nekeičia vertinimo, jog pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti dėl 2026 m. birželio 5 d. sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas vėliau pašalino trūkumus, skundą paduodamas per EPP.Teisėjų kolegija, vertindama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti dėl 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo panaikinimo, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis).Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012; kt.). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; kt.). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011; kt.), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013; kt.). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012; kt.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog paprastai asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-787-629/2022; kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes – paprotinė pareiga po giminaičio mirties pasilikti užsienio valstybėje, kas apribojo jo fizines ir technines galimybes laiku pasikonsultuoti su teisininkais Lietuvoje, išversti gautus dokumentus ir pasirašyti bei pateikti formalų skundą, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą dėl 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo panaikinimo praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą su skundu dėl atsakovo 2026 m. birželio 5 d. sprendimo panaikinimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl 2026 m. birželio 5 d. sprendimo panaikinimo, naikinama ir pareiškėjo skundo dalies dėl 2026 m. birželio 5 d. sprendimo panaikinimo ir su juo susijusio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl atsakovo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo panaikinimo, paliekama nepakeista. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a: Pareiškėjo A. H. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. H. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 26S115728 panaikinimo, panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo dalies dėl 2026 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 26S115728 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. H. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 26S97583 panaikinimo, palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Laimutis Alechnavičius Dainius Raižys Dalia Višinskienė