Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-10-21 · Administracinė byla Nr. eA-2159-415/2026

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-21
Bylos Nr.
eA-2159-415/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06644-2023-0
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan, Gintaras Kryževičius (pran.)
Trečiasis asmuo
RSA1, Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija
Atsakovas
Trakų rajono savivaldybės administracija
Pareiškėjas
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Administracinė byla Nr. eA-2159-415/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06644-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 48 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d. VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos bei trečiojo suinteresuoto asmens RSA1 apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – RSA1 ir Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija) dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VSTT, atsakovas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-05-230119-00019 (toliau – ir Leidimas); 2) panaikinti Aukštadvario regioninio parko direkcijos (toliau – ir Aukštaitijos RP) išduotus 2021 m. rugsėjo 6 d. specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Reikalavimai); 3) panaikinti Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2022 m spalio 21 d. išvadą – pritarimą projekto sprendiniams registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ) (toliau – ir Išvada).Pareiškėjas pareiškimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 143 ,,Dėl sutikimo reorganizuoti regioninių parkų ir rezervatų direkcijas“ pagrindu 2022 m. įvyko saugomų teritorijų direkcijų reorganizacija: buvusios 33 regioninių parkų ir biosferos rezervatų direkcijos buvo sujungtos į 4: Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijas. Buvusi Aukštadvario RP direkcija nuo 2022 m. liepos 1 d. įeina į Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos sudėtį kaip padalinys – Aukštadvario regioninio parko grupė. Direkcija 2023 m. gegužės 18 d. rašte Nr. SD-1401 „Dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo“ (toliau – ir Raštas) Tarnybai nurodė, kad, derinant vieno žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ir susipažinus su reorganizuotos Aukštadvario RP direkcijos išduotu sutikimu dėl buvusios sodybos atstatymo, kilo pagrįstų abejonių, ar priimtas sprendimas atitinka Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 vasario 12 d. nutarimu Nr. 106 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas. Direkcijos direktorius 2022 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. DV-128 „Dėl Aukštadvario regioninio parko direkcijos pateiktų raštų „Dėl buvusių sodybų atstatymo“ patikrinimui komisijos sudarymo“ sudarė komisiją (toliau – ir Komisija), kuri patikrino Aukštadvario RP direkcijos raštus dėl buvusių sodybų atstatymo, parengtų tuometinėje direkcijoje nuo Tvarkos aprašo įsigaliojimo iki 2022 m. birželio 30 d. ir nustatė juose įvairių klaidų bei neatitikimų. Aukštadvario RP direkcija parengė 2021 m. birželio 29 d. raštą Nr. V3-2.17-138 dėl buvusios sodybos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aukštadvario RP sprendimas), kuri yra / buvo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), esančiame Verniejaus hidrografiniame draustinyje, Aukštadvario regioniniame parke. Komisija nustatė, kad Aukštadvario RP sprendimas yra nepagrįstas, kadangi nepateikti Tvarko aprašo 6 punkte numatyti buvusios sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinantys dokumentai bei nustatyta kitų pažeidimų (gyvenamasis namas buvo pastatytas kitame sklype). Iš pateiktų valstybės archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijų negalima nustatyti, kad asmens žemės sklype tikrai buvo gyvenamasis namas, nes, remiantis Lietuvos erdvinės informacijos portalo Žemėlapių fondais (1949–1972 m.), buvusios sodybos vieta patenka į kelis žemės sklypus, o žemės sklype, kuriame norima atkurti buvusią sodybą, buvo tik gyvenamojo namo priklausiniai. Be to, sprendimo pateikimo forma neatitinka Aprašo 11 punkto nuostatų, neįvykdyta sprendimo viešinimo procedūra Aprašo 12 punkte nustatyta tvarka. Direkcija taip pat pažymėjo, kad sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Direkcija, vadovaudamasi VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo priimtą neteisėtą administracinį sprendimą, 2023 m. kovo 27 d. raštu Nr. SD-881 „Dėl buvusios sodybos atstatymo“ (toliau – ir Direkcijos raštas) Aukštadvario RP sprendimą pripažino negaliojančiu nuo jo priėmimo momento, t. y. nuo 2021 m. birželio 29 d. Direkcija 2022 m. spalio 10 d. informacinėje sistemoje „planuojustatau.lt“ gavo prašymą patikrinti parengto gyvenamosios paskirties (vieno buto) ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų, esančių „(duomenys neskelbtini), statybos projektą (toliau – ir Projektas) pagal Aukštadvario RP direkcijos 2021 m. rugsėjo 6 d. išduotus Reikalavimus. Direkcija patikrino Projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir, nekvestionuodama Aukštadvario RP sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, 2022 m spalio 21 d. pritarė Projekto sprendiniams. Administracija išdavė 2023 m. sausio 19 d. statybą leidžiantį dokumentą trečiajam suinteresuotam asmeniui RSA1 . Narinėjamu atveju Direkcija, vadovaudamasi VAĮ suteikta teise, panaikino savo pačios regioninio padalinio – buvusios Aukštadvario RP direkcijos – 2021 m. birželio 29 d. sprendimą, nustačiusi, kad jis buvo priimtas nepagrįstai. Pripažinus neteisėtu Aukštadvario RP sprendimą, turi būti pripažįstami neteisėtais ir panaikinti: 1) Aukštadvario RP direkcijos 2021 m. rugsėjo 6 d. išduoti Reikalavimai; 2) Direkcijos Išvada; 3) Leidimas. Atsakovo išduotas Leidimas yra administracinis sprendimas, kuriam taikomi įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai. Šiuo atveju Leidimas nebuvo pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir pažeidė imperatyvias teisės normas. Nepanaikinus Leidimo ir laiku nesustabdžius statybos darbų, bus pažeistas viešasis interesas ir padaryta žala jautriai ir ypač vertingai teritorijai – draustiniui, esančiam Aukštadvario regioninio parko teritorijoje. Tarnybos teisė kreiptis dėl viešojo intereso gynimo ir dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo yra nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje reglamentuota. Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime nesutiko su tarnybos pareiškimu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:Administracija gavo Aukštadvario RP direkcijos 2021 m. birželio 29 d. raštą Nr. V3-2.17-138 dėl buvusios sodybos atstatymo, kuriame buvo nurodyta, jog direkcija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, neprieštarauja Ginčo sklype atkurti buvusią sodybą. Sodyba pažymėta 1950 metų topografiniame žemėlapyje. Taip pat Aukštadvario RP direkcija 2021 m. rugsėjo 6 d. išdavė Reikalavimus Projektui.Administracija, be kita ko, atsižvelgdama ir į Reikalavimus, parengė ir 2021 m. rugsėjo 13 d. išdavė RSA1 specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. SRD-05—210613-00284 statybos projektui rengti. Statytoja RSA1 su projektuotoju – uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) ZET GROUP pasirašė projekto rengimo sutartį, įvykdė visus institucijų aplinkosauginius reikalavimus, o UAB ZET GROUP pagal visų suinteresuotų institucijų išduotus specialiuosius reikalavimus parengtą Projektą pateikė derinti per “Infostatyba”. Projektui pritarus ir suderinus suinteresuotoms institucijoms, taip pat ir Direkcijai (2022 m. spalio 20 d.), Administracija RSA1 2023 m. sausio 19 d. išdavė Leidimą. Administracija gavo Direkcijos 2023 m. kovo 27 d. raštą Nr. SD-881, kuriame buvo nurodyta, kad yra pripažįstamas netekusiu galios Aukštadvario PR 2021 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. V3-2.17-138 dėl buvusios sodybos atstatymo RSA1. Pareiškėjo pateiktame Komisijos protokolo įraše Nr. 13 nurodyta, kad Aukštadvario RP sprendimas atkurti sodybą RSA1 yra nepagrįstas, nes iš pateiktų valstybės archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijų negalima nustatyti, kad gyvenamasis namas buvo Ginčo sklype, nes sodybos vieta patenka į kelis žemės sklypus, o žemės sklype, kuriame norima atkurti buvusią sodybą, buvo tik gyvenamojo namo priklausiniai. Tačiau iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad sodyba nepatenka į Ginčo sklypą, nes Lietuvos erdvinės informacijos portalo Žemėlapio fonduose talpinami žemėlapiai, kurių paklaida yra 25 metrai, be to, neaišku, kaip buvo ženklinami gyvenamieji namai ir jų priklausiniai, nes į Ginčo sklypą patenka ir kito ženklo (sodybos) kontūras, kurio kita dalis patenka ne į kitą žemės sklypą, o į laisvos valstybinės žemės plotą, kuris nesuformuotas žemės sklypu.Pareiškėjas, teigdamas, kad Leidimas nebuvo pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir pažeidė imperatyvias teisės normas, nenurodo, koks imperatyvus teisės aktas šiuo atveju buvo pažeistas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, t. y. išlikusių atkuriamos sodybos statinių projektų (brėžinių), buvusių sodybos pastatų vaizdo (jų fasadų, medžiagų, konstrukcijų). Direkcija, išnagrinėjusi atsakovo 2022 m. spalio 10 d. pateiktą paraišką Nr. 05-221010-02033 „Infostatyba“ sistemoje, patikrino ir pritarė parengtam Projektui be pastabų. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad buvusi sodybos vieta yra pietvakarinėje sklypo dalyje, kuri šiuo metu yra apaugusi aukštomis pušimis ir, remiantis naujausiais topografiniais duomenis, šioje sklypo vietoje yra susiformavęs smarkus reljefo peraukštėjimas. Sodybos vietoje nėra išlikusių statinių, pamatų liekanų, įrodančių čia buvus gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio, kitos paskirties statiniais. Tačiau sodyba yra pažymėta 1950 m. topografiniame žemėlapyje. Remiantis anksčiau išvardintais duomenimis atkurti buvusios sodybos vietos šiuo metu neįmanoma, todėl parenkama nauja sodybos vieta, vienoje lygiausių sklype esančių vietų, nutolusi apie 35,06 m. nuo buvusios sodybos vietos. taigi šiuo konkrečiu atveju buvo taikomas ne Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punktas, o 2 punktas ir projektuojami nauji sodybos pastatai buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiat į etnografinį regionų architektūros reikalavimus. Išduodant Leidimą, nebuvo pažeisti jokie imperatyvūs Saugomų teritorijų įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimai, todėl pareiškėjo prašymas nepagrįstas.Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka ir prašė jį patenkinti pilna apimtimi. Direkcija nurodė tokius atsiliepimo argumentus:Direkcija dar 2022 m. rugpjūčio 25 d. gavo Administracijos Architektūros skyriaus prašymą suderinti konkretaus žemės sklypo Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Direkcijai patikrinus gautus dokumentus ir susipažinus su Aukštadvario RP direkcijos išduotu sutikimu dėl buvusios sodybos atstatymo, kilo pagrįstų abejonių, ar priimtas sprendimas atitinka Tvarkos aprašo nuostatas. Komisija, patikrinusi Aukštadvario RP Sprendimo pagrįstumą dėl buvusios sodybos (duomenys neskelbtini), atstatymo, nustatė, kad Aukštadvario RP sprendimas atkurti buvusią sodybą – nepagrįstas, kadangi neatitinka Tvarkos aprašo 10, 11 ir 12 punktų nuostatų. Direkcija 2023 m. kovo 27 d. raštu Nr. SD-881 Aukštadvario RP Sprendimą pripažino negaliojančiu nuo neteisėto jo priėmimo momento – t. y. nuo 2021 m. birželio 29 d. Ginčo sklypas patenka į Aukštadvario regioninio parko Verniejaus hidrografinį draustinį. RSA1 (pareiškėja), kreipdamasi į Aukštadvario RP direkciją su prašymu dėl buvusios sodybos atstatymo saugomoje teritorijoje, pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. sausio 31 d. išduotą pažymą Nr. R4-425 apie nekilnojamą turtą, Nekilnojamojo turto registro išrašą, žemės sklypo plano kopiją, įgaliojimą dėl atstovavimo bei Aukštadvario RP direkcijos 2007 m. gegužės 17 d. raštą Nr.V3-1.6-109 „Dėl specialiųjų sąlygų projektavimui“. Privalomų pateikti buvusios sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinančių dokumentų Aukštadvario RP direkcijai ji nebuvo pateikusi. Aukštadvario RP direkcija privalėjo paprašyti pareiškėjos pateikti privalomus dokumentus arba pateikti sutikimą, kad saugomos teritorijos direkcija galėtų gauti šiuos duomenis iš valstybės archyvų, tačiau to nepadarė, o priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą – kad pareiškėjos prašyme nurodytame Ginčo sklype leidžiama atstatyti buvusią sodybą. Direkcija, 2022 m. spalio 10 d. informacinėje sistemoje „planuojustatau.lt“, gavusi prašymą patikrinti Projektą pagal 2021 m. rugsėjo 6 d. Aukštadvario RP direkcijos išduotus Reikalavimus, patikrino Projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir, nekvestionuodama Aukštadvario RP sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, 2022 m. spalio 21 d. pritarė Projekto sprendiniams. Kadangi Aukštadvario RP sprendimas Direkcijos 2023 m. kovo 27 d. raštu buvo pripažintas negaliojančiu, o jo pagrindu išduoti Reikalavimai negalėjo būti išduoti, Direkcija kreipėsi į Tarnybą su prašymu kreiptis į teismą dėl Leidimo galiojimo panaikinimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo RSA1 atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:Ginčo sklypą RSA1 2021 m. liepos 29 d. padovanojo tėvas. Į šį žemės sklypą jam buvo atkurtos nuosavybės teisės kaip į jo tėvo V. N. valdytą žemę, natūra. Pagal Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2023 m. balandžio 18 d. pateiktus šiame archyve saugomus dokumentus, V. N. „(duomenys neskelbtini), turėjo 1901 metų statybos namą, 1918 metų statybos namą ir 1916 metais statytą tvartą, kurie įėjo į (duomenys neskelbtini) kolūkį. 1918 m. statytas namas ir tvartas kolūkio buvo nugriauti maždaug 1955-1956 metais nes trukdė dirbti laukus. Kadangi buvo žinoma, kad V. N. turėjo žemės ir gyvenamuosius namus, buvo kreiptasi dėl sodybos senelio buvusioje žemėje atstatymo. Nekilus jokių abejonių dėl buvusios sodybos jos sklype, buvo išduoti specialieji reikalavimai gyvenamojo namo projektui parengti ir parengtas Projektas, kuris buvo suderintas be pastabų. Kadangi buvo neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miško, pastatų statybai galėjo būti parinkta kita, negu buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai buvo išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant teisės aktuose nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus. Toje vietoje, kur yra Ginčo sklypas, nebuvo atkurta jokia kita sodyba kitiems asmenims. Tarnyba su pareikšimu nepateikė įrodymų, kad jos senelio namas nepateko į žemės sklypo ribas. Taip pat prie pareiškimo Tarnyba nepateikė įrodymų, kad į jos žemės sklypo ribas patenka tik pagalbiniai ūkiniai pastatai, t. y. priklausiniai. Tarnyba remiasi neaktualiais Žemėlapiais, sudarytais po 1956 m., nes maždaug tuo laikotarpiu namas buvo nugriautas. Nagrinėjamu atveju, išduodant Leidimą, nebuvo pažeisti imperatyvūs Saugomų teritorijų įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimai, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti statybos leidimą yra nepagrįstas, o statybos leidimas yra teisėtas. II.Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino visiškai ir panaikino Leidimą, Reikalavimus ir Išvadą.Teismas išsamiai išdėstė bylos aplinkybes, nurodytas pareiškėjo pareiškime.Teismas nurodė, kad Ginčo sklypas yra Verniejaus hidrografiniame draustinyje, Aukštadvario regioniniame parke. Komisijai nustačius, kad Aukštadvario RP sprendimas yra nepagrįstas, kadangi nepateikti Tvarko aprašo 6 punkte numatyti buvusios sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinantys dokumentai, be to, jis neatitinka Tvarkos aprašo 10, 11 ir 12 punktų nuostatų, Direkcija, vadovaudamasi VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. kovo 27 d. raštu Nr. SD-881 „Dėl buvusios sodybos atstatymo“ Aukštadvario RP sprendimą pripažino negaliojančiu nuo jo priėmimo momento, t. y. nuo 2021 m. birželio 29 d. Teismas vertino, kad Direkcija pagrįstai pripažino jį negaliojančiu nuo priėmimo dienos. Teismas nustatė, jog RSA1, kreipdamasi į Aukštadvario RP direkciją su prašymu dėl buvusios sodybos atstatymo saugomoje teritorijoje, nepateikė privalomų pateikti buvusios sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinančių dokumentų, todėl Aukštadvario RP direkcija privalėjo paprašyti RSA1 pateikti privalomus dokumentus arba pateikti sutikimą, kad saugomos teritorijos direkcija galėtų gauti šiuos duomenis iš valstybės archyvų, tačiau to nepadarė, o priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, jog pareiškėjos prašyme nurodytame žemės sklype, kuriame norima atstatyti buvusią sodybą, leidžiama atstatyti buvusią sodybą. Teismas pažymėjo, kad Direkcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad Aukštadvario RP sprendimas Direkcijos raštu buvo pripažintas negaliojančiu, o jo pagrindu išduoti Reikalavimai negalėjo būti išduoti, bei siekdama neteisėtai Administracijos išduoto Leidimo galiojimo panaikinimo, su 2023 m. gegužės 18 d. raštu Nr. SD-1401 kreipėsi į Tarnybą su prašymu kreiptis į teismą dėl Leidimo galiojimo panaikinimo, kadangi jis išduotas remiantis kitų institucijų parengtais neteisėtais ir nepagrįstais dokumentais – Reikalavimais bei Išvada, todėl jo galiojimas turi būti panaikintas.III.Apeliacinius skundus šioje byloje pateikė ir atsakovas, ir trečiasis suinteresuotas asmuo RSA1.Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Tarnybos pareiškimą atmesti.Atsakovas nurodo, kad Regionų apygardos administraciniame teisme (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) buvo nagrinėjama administracinė bla byla Nr. eI-6267-423/2023 dėl Direkcijos 2023 m. kovo 27 d. rašto, kuriuo panaikintas Aukštadvario RP sprendimas leisti atstatyti buvusią sodybą, teisėtumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. sausio 14 d. galutiniu ir neskundžiamu sprendimu (toliau – ir Teismo sprendimas) RSA1 apeliacinį skundą patenkino, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. sprendimą ir panaikino Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos 2023 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. SD-881 „Dėl buvusios sodybos atstatymo“. Panaikinus Direkcijos 2023 m. kovo 27 d. sprendimą (raštą), liko galioti Aukštadvario RP sprendimas, kuriuo remiantis Administracija teisėtai išdavė RSA1 Leidimą, ir kiti procedūriniai dokumentai.Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas Leidimas, yra neteisėtas, nes jis priimtas vadovaujantis jau panaikinto Direkcijos 2023 m. kovo 27 d. rašto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Teismo sprendime nurodytų aplinkybių ir nustatytų prejudicinių faktų, todėl priėmė nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą.Atsakovas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje pabrėžiama, jog asmuo, gavęs oficialų dokumentą (leidimą), turi pagrįstą lūkestį, jog jis teisėtas. Todėl leidimo naikinimas ir reikalavimas šalinti padarinius galimas tik tada, kai tai yra proporcinga viešajam interesui, atsižvelgiant į tai, kas padarė klaidą. Sprendžiant dėl statybos leidimo panaikinimo ir jo pasekmių, teismas privalo vertinti ir nustatyti konkrečių subjektų, dalyvavusių leidimo išdavimo procese kaltės laipsnį. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nesprendė.Trečiasis suinteresuotas asmuo RSA1 (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. RSA1 nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 14 d. sprendimą, Teismas vadovavosi Direkcijos 2023 m. kovo 27 d. raštu, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino. Tokiu būdu teismas šiurkščiai pažeidė teisės normas, nes nesivadovavo Teismo sprendimu, nors bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas būtent iki minimo Teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, sprendime remdamasis panaikintu Direkcijos 2023 m. kovo 27 d. raštu, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 14 d. sprendime nustatytas aplinkybes bei suformuotą praktiką taikant VAĮ 16 straipsnį, t. y. neatsižvelgė į administracinio sprendimo pobūdį, pareiškėjo sąžiningumą, teisėtų lūkesčių pagrindą ir jų apsaugą, sprendimo peržiūros pagrindą ir jo taikymą laiko požiūriu bei pasirinktos panaikinimo priemonės proporcingumą.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai, selektyviai, o ne sistemiškai taikė teisės aktus, neatsižvelgė į galimybę atstatyti sodybą kitoje vietoje.IV.Pareiškėjas Tarnyba pateiktame atsiliepime nurodo, kad dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo vertinimo palieka spręsti apeliacinės instancijos teismui, tačiau nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimu priteisti iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas, prašo šioje dalyje apeliacinį skundą atmesti arba, teismui nusprendus kitaip – sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki minimalios pagrįstos apimties.Tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime nesivadovavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 14 d. sprendimu bei nevertinęs jo motyvų ir reikšmės sprendžiant šį ginčą, faktiškai iš naujo išsprendė tą patį klausimą, kurį jau buvo išsprendęs apeliacinės instancijos teismas, nors, 2024 m. stabdydamas bylą, pats pripažino apeliacinės instancijos teismo sprendimo prejudicinę reikšmę. Tarnyba pripažįsta, kad Teismo sprendimas yra reikšmingas šios bylos baigčiai ir kad pirmosios instancijos teismas jo neįvertino, bet pažymi, jog tai nepatvirtina, kad Tarnyba veikė nesąžiningai ar nepagrįstai, inicijuodama šią bylą ir ją palaikydama. Tarnyba, 2023 metais kreipdamasi į teismą, veikė teisėtai ir pagrįstai, vykdydama jai pavestą viešojo intereso gynimo saugomų teritorijų srityje funkciją. Pareiškimas buvo grindžiamas tuo metu galiojusiais administraciniais sprendimais ir teisine bei faktine situacija, preziumuojant, kad, kol vyksta teisminiai ginčai, Direkcijos2023 m. kovo 27 d. raštas yra teisėtas. Tarnyba pati iš karto inicijavo pirmosios bylos stabdymą, aiškiai nurodydama, kad antrosios bylos rezultatas turės lemiamą reikšmę šiai bylai. Šis procesinis veiksmas patvirtina, kad Tarnyba veikė sąžiningai, nuosekliai ir laikydamasi procesinio ekonomiškumo bei teisingumo principų. Atsižvelgiant į tai, kad susiklosčiusi procesinė situacija susidarė ne dėl Tarnybos veiksmų, o dėl teismo sprendimo, kuriame neįvertinti prejudicinės bylos motyvai, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš Tarnybos būtų neproporcingas ir neatitiktų teisingumo bei protingumo principų, todėl šis reikalavimas neturėtų būto tenkinamas. RSA1 pateiktame atsiliepime į Administracijos apeliacinį skundą prašo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Regionų administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:V.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Reikalavimų, Išvados ir Leidimo pagrįstumo ir teisėtumo.Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino visiškai ir panaikino Leidimą, Reikalavimus ir Išvadą.Nagrinėjant administracinę bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo Administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens RSA1 apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta 2026 m. liepos 1 d. bylos šalių sudaryta Taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis), kurią prašoma patvirtinti. Taikos sutartyje nurodoma, kad šalys [VSAT , Trakų rajono savivaldybės administracija, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija ir RSA1] susitaria dėl Taikos sutarties sąlygų, atsižvelgdamos į tai, kad: „A) Regionų administraciniame teisme buvo inicijuota administracinė byla Nr. eI3-1792-764/2024 pagal VSTT [Tarnybos] pareiškimą dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-05-230119-00019, Aukštadvario regioninio parko direkcijos 2021 m. rugsėjo 6 d. išduotų specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ), Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos 2022 m. spalio 21 d. išvados–pritarimo projekto sprendiniams (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, kurią VSTT inicijavo atsižvelgdama į Direkcijos 2023-03-27 sprendimą Nr. SD-881 „Dėl buvusios sodybos atstatymo“, kuriuo Direkcija nusprendė panaikinti buvusios Aukštadvario regioninio parko direkcijos 2021-06-29 sprendimą Nr. V3-2.17-138 dėl buvusios sodybos (duomenys neskelbtini) ir pripažino negaliojančiu nuo jo priėmimo momento (toliau – Byla 1); (B) Tuo pačiu metu (2023 m.) trečiasis suinteresuotas asmuo RSA1 kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Direkcijos 2023-03-27 sprendimą Nr. SD-881 „Dėl buvusios sodybos atstatymo“, kuriuo Direkcija nusprendė panaikinti buvusios Aukštadvario regioninio parko direkcijos 2021-06-29 sprendimą Nr. V3-2.17-138 dėl buvusios sodybos (duomenys neskelbtini) ir pripažino negaliojančiu nuo jo priėmimo momento (bylos Nr. eI3-6267-423/2023, toliau – Byla 2); (C) Kol buvo nagrinėjama Byla 2, Byla 1 buvo sustabdyta; (D) Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023-10-24 priėmė sprendimą Byloje 2, kuriuo pareiškėjos RSA1 skundas buvo atmestas; Pareiškėjai pateikus apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT); LVAT 2026-01-14 sprendimu (adm. byla Nr. eA-17-502/2026) panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023-10-24 sprendimą ir priėmė naują sprendimą byloje: „Regionų apygardos administracinio Kauno rūmų 2023-10-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos RSA1 skundą tenkinti. Panaikinti Direkcijos 2023-03-27 sprendimą Nr. SD-881 „Dėl buvusios sodybos atstatymo“; (E) Atnaujinus Bylos 2 nagrinėjimą, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026-03-16 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjos – VSTT pareiškimą patenkinti visiškai: panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-05-230119-00019, Aukštadvario regioninio parko direkcijos 2021 m. rugsėjo 6 d. išduotus specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ), Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos 2022 m spalio 21 d. išvadą–pritarimą Projekto sprendiniams registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ); (F) Tretieji suinteresuoti asmenys RSA1 ir Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) apeliacinius skundus dėl sprendimo Byloje 1; (G) Šalys supranta, kad pirmosios instancijos teismas Bylos 1 sprendime neužsiminė apie Byloje 2 priimtą LVAT sprendimą, taip pat nevertino jo motyvų ir reikšmės sprendžiant ginčą Byloje 1. Teismas faktiškai iš naujo išsprendė klausimą, kurį jau buvo išsprendęs LVAT, tačiau 2024 m. stabdydamas bylą jis pats pripažino LVAT sprendimo prejudicinę reikšmę („Teismo vertinimu, minėtos administracinės bylos baigtis gali nulemti šios administracinės bylos baigtį, todėl tikslinga sustabdyti administracinę bylą iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-950-502/2024.“); (H) Šalys supranta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas Byloje 1 nėra įsiteisėjęs, yra apskųstas ir, išplaukiant iš jo turinio, prieštaraujančio Byloje 2 priimtam LVAT sprendimui, turi būti panaikintas, nes prieštarautų ir toliau dėstomoms Taikos sutarties sąlygoms“.Teisė sudaryti taikos sutartį administraciniame procese įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, nurodoma, jog bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).Įvertinus 2026 m. liepos 1 d. Taikos sutarties turinį matyti, kad šia Taikos sutartimi bylos šalys siekia taikiai išspręsti kilusį ginčą, šalims yra žinomos bylos nutraukimo patvirtinus taikos sutartį pasekmės, nurodytos ABTĮ 104 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Vertinant šios Taikos sutarties turinį nenustatyta, kad jos sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, patvirtina 2026 m. liepos 1 d. Taikos sutartį ir nutraukia administracinę bylą (ABTĮ 103 str. 5 p.). Nutraukus bylą, panaikinamas Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimas (ABTĮ 103 str. 5 p., 144 str. 1 d. 5 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu teisėjų kolegijanutaria:Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą pareiškėjo Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų tarnybos ir RSA1 (Šalys) 2026 m. liepos 1 d. sudarytą Taikos sutartį Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-2159-415/2026:„1. VSTT atsisako Byloje 1 pareikšto skundo reikalavimų dėl:1.1. Trakų rajono savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-05-230119-00019 panaikinimo,1.2. Aukštadvario regioninio parko direkcijos 2021 m. rugsėjo 6 d. išduotų specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ) panaikinimo,1.3. Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos 2022 m. spalio 21 d. išvados – pritarimo projekto sprendiniams (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ) panaikinimo.2. Šalys sutaria, kad:2.1. Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-05-230119-00019 lieka galioti;2.2. Aukštadvario regioninio parko direkcijos 2021 m. rugsėjo 6 d. išduoti specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ) lieka galioti;2.3. Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos 2022 m. spalio 21 d. išvada – pritarimas projekto sprendiniams (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ) lieka galioti.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo RSA1 atsisako reikalavimo priteisti iš VSTT bylinėjimosi išlaidas.4. Šalys prašo LVAT:4.1. patvirtinti šią taikos sutartį rašytinio proceso tvarka, Šalims nedalyvaujant;4.2. panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026-03-16 sprendimą Byloje 1, nes pirmosios instancijos sprendimas nėra įsiteisėjęs, ir bylą nutraukti.5. Šalys patvirtina, kad yra atidžiai susipažinusios su Taikos sutarties sąlygomis. Tuo pačiu Taikos sutarties Šalys patvirtina, kad šios Taikos sutarties sąlygos yra joms aiškios, priimtinos ir visiškai suprantamos. Šalys įsipareigoja jų sąžiningai laikytis.6. Šalys geranoriškai, nesant apgaulės, grasinimų, prievartos, spaudimo ir savo laisva valia sudarė šią Taikos sutartį, kuri atitinka tikruosius Šalių ketinimus ir valią. Tarp Šalių nėra nelygybės. Šalys pareiškia, kad Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, sudaroma vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, o Šalys viena kitai yra atskleidusios visas šios Taikos sutarties sudarymo aplinkybes.7. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės, nustatytos ABTĮ 51 str., 103 str., t. y., kad teismui patvirtinus šią Taikos sutartį, ji Šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė viena iš Šalių neturės teisės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.8. Šalys pareiškia ir patvirtina, jog kiekviena iš Šalių pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jokių pretenzijų dėl šių išlaidų atlyginimo kitai Šaliai nereiškia ir ateityje nereikš.9. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad turi visus įgaliojimus, leidimus, sutikimus šios Taikos sutarties pasirašymui ir įsipareigojimų vykdymui.10. Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria ji patvirtinama, įsiteisėjimo dienos.11. Šalys susitaria, jog Sutartis pasirašoma kvalifikuotu elektroniniu parašu, Šalims pasirašant tą patį Sutarties egzempliorių.12. Šalys susitaria, kad Taikos sutartį teismui tvirtinti gali pateikti bet kuri iš Šalių.13. Tuo atveju, jeigu teismas netvirtintų šios Taikos sutarties, dėl bet kurios iš nuostatų galimo prieštaravimo imperatyvioms normoms, Šalys įsipareigoja per trumpiausią įmanomą terminą ištaisyti trūkumus ar teismo nurodytus neatitikimus ir pateikti teismui tvirtinti naujos redakcijos taikos sutartį.“Panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimą ir nutraukti administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos bei trečiojo suinteresuoto asmens RSA1 apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – RSA1 Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija) dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Gintaras Kryževičius Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius