Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) 70 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:Pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl jam yra draudžiama kalėjimo parduotuvėje įsigyti produktų, t. y. kiaušinių, miltų, medaus ir visų rūšių uogienės. Pareiškėjas negali patenkinti visų savo fiziologinių poreikių, t. y. maitintis pilnaverčiu maistu, o tai sukelia organizmo alinimą ir išsekimą. Lengvojoje nuteistųjų grupėje minėtus produktus nuteistieji gali įsigyti, todėl dirbtinai sudaroma nelygybė, išskirtinumas ir „aukštesniųjų kasta“ tarp nuteistųjų. Šiuo atveju turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 4 straipsnio 2 dalies nuostatų, taip pat būtina užtikrinti nuteistųjų lygybę. Pareiškėjo organizmas yra išsekintas nepilnavertės mitybos ir neatsistatys. Ilgą laiką pareiškėjas jaučia silpnumą, galvos svaigimą, nuovargį ir irzlumą. Tai sukelia depresiją ir nemigą, todėl pareiškėjas privalo vartoti vaistus.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LKT atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.LKT atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – Taisyklės), 14 punktu ir BVK 34 straipsnio 7 dalimi, 2023 m. liepos 10 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-25-579, pareiškėjas buvo priskirstas paprastajai grupei.Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas turėjo nuteistojo statusą ir buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis, jis savo teisę apsipirkti galėjo įgyvendinti vadovaujantis minėtų Taisyklių VII skyriaus 43 punktu, kuriame paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius BVK 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą) leidžiama įsigyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti Taisyklių 42.1.1–42.1.10, 42.1.12, 42.1.17, 42.2, 42.3, 42.4.1, 42.4.3, 42.4.4, 42.4.6, 42.4.7, 42.4.10, 42.4.11 ir 42.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat – plaukų džiovintuvą (moterims) ir sausų dribsnių. Taisyklėse nėra nustatyta paprastosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems turėti kiaušinių, miltų, medaus. LKT pareiškėjo teisių nepažeidė ir vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis.Pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina objektyvūs ir neginčijami įrodymai, pareiškėjo skunde nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų ir (ar) nuteistųjų laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.