Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas H. H. N. A.-H. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas skunde paaiškino, kad:VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 15 d. sulaikė jį (pareiškėją), neteisėtai atvykusį į Lietuvą. Pareiškėjas pareigūnams pateikė savo pasą bei nedelsiant išreiškė prašymą suteikti jam prieglobstį. Prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo priimtas ir užregistruotas tik 2021 m. rugpjūčio 22 d., o 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 21S26172 (toliau – ir Sprendimas Nr. 21S26172) nuspręsta pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus minėtam sprendimui – išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), kilmės šalis), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu iš dalies tenkino skundą, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo Nr. 21S26172 3 ir 4 punktą, uždraudžiant užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo dienos, įvesti į SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo išsiuntimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. priėmė galutinį sprendimą prieglobsčio byloje – pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo Nr. 21S26172 atmetė. VSAT 2022 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą dėl apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėjas, neištvėręs nežmoniškų sąlygų, (duomenys neskelbtini) ir nesant jokių ateities perspektyvų, 2022 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą savanoriškai išvykti į kilmės šalį ir 2022 m. gegužės 31 d. išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Jam (pareiškėjui) grįžus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas netrukus buvo pagrobtas, žiauriai kankintas, todėl vėl pabėgo iš (duomenys neskelbtini) į Europą ieškoti prieglobsčio. 2022 m. spalio 15 d. jis prisistatė Marijampolės policijos komisariate ir paprašė prieglobsčio, tačiau buvo uždarytas jam nežinomose patalpose, o po 10 dienų išvežtas atgal į mišką ir išstumtas į Baltarusijos Respubliką (toliau – ir Baltarusija) be maisto ir vandens. Baltarusijoje jis ilgai prabuvo miške, buvo surastas visiškai išsekęs, todėl jį nugabeno į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pagerėjus fizinei būklei pareiškėjas pabėgo ir (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino III reglamentas) reikalavimus, 2023 m. rugsėjo 20 d. jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai iš (duomenys neskelbtini), jo laisvė ir vėl buvo apribota apgyvendinant Pabradės užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Pabradės URC) be judėjimo laisvės.Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą Nr. 23S168533, kuriuo nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių padidėja tikimybė, kad asmuo gali atitikti prieglobsčio suteikimo kriterijus. VSAT Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir URC) Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė 2023 m. lapkričio 3 d. įtraukė pareiškėją į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 23S202144, kuriuo nusprendė nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Su minėtu sprendimu užsienietis nesutiko ir apskundė jį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2024 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Abu kartus (tiek 2021 m., tiek 2023 m.) Migracijos departamentas vilkino pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nes, nustačius prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą skubos tvarka, tiek pirminis, tiek paskesnis prašymas turėjo būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į prašymo išnagrinėjimą per įstatymo nustatytą terminą ir sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, nes pareiškėjas ilgą laiką išgyveno nuolatinį stresą dėl savo ateities ir neaiškios situacijos, jautė nerimą ir negalėjo miegoti, neteko daug svorio ir patyrė itin neigiamų išgyvenimų.Nuo atvykimo į Lietuvą momento, t. y. daugiau nei 6 mėnesius pareiškėjas buvo apgyvendintas faktinio sulaikymo sąlygomis be teismo sprendimo ar individualaus administracinio akto vien dėl to, jog jis atvyko į Lietuvą neteisėtai. Jokia konkreti informacija dėl teisinio statuso pareiškėjui nebuvo teikta, todėl pareiškėjas visiškai nežinojo, kas jo laukia. Tokiu būdu pareiškėjas, kaip ir kiti neteisėtais migrantais įvardijami asmenys, buvo psichologiškai gniuždomas, jį kamavo (duomenys neskelbtini) ir nežinomybė, nesaugumo jausmas. Tai, kad Migracijos departamentas elgėsi netinkamai ir neteisėtai, nepriimdamas individualių sprendimų dėl sulaikymo, konstatavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2023 m. birželio 7 d. nutarime Nr. KT53-A-N6/2023, bylos Nr. 10-A/2022 (toliau – ir 2023 m. birželio 7 d. nutarimas) pripažindamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatą, kuri leido be individualaus sprendimo įkalinti prieglobsčio prašytojus, neteisėta. Ta aplinkybė, jog Migracijos departamentas, praleidęs 10 darbo dienų prašymo nagrinėjimo terminą, formaliai nepriėmė tai patvirtinančio akto, t. y. nepakeitė procedūros į nagrinėjimą ne skubos tvarka, lėmė, kad pareiškėjas, tuo metu galiojusios neteisėtos Įstatymo normos pagrindu buvo sulaikytas be teismo sprendimo pusę metų. Praėjus 10 darbo dienų terminui ir Migracijos departamentui nepriėmus sprendimo dėl prieglobsčio, tokios aplinkybės iš esmės reiškė, jog pareiškėjo prašymas nagrinėjamas įprasta, ne skubos tvarka. Nagrinėjant prašymą ne skubos tvarka Migracijos departamentas turėjo priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo į Lietuvą ir jo apgyvendinimo. Atitinkamai, turėdamas sprendimą dėl jo apgyvendinimo, pareiškėjas galėjo realizuoti savo teisę skųsti sprendimą teismui. Tačiau ginčo atveju Migracijos departamentas savo pareigų neatliko tinkamai, todėl pareiškėjas buvo sulaikytas pusę metų be teismo sprendimo, be jokio paaiškinimo ar galimybės teismine tvarka patikrinti sulaikymo pagrįstumą. Tokia situacija taip pat turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo (duomenys neskelbtini) būklei. Tik Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjas atgavo judėjimo laisvę. Patyręs tiek skriaudų Lietuvoje ir nebetikėdamas teisingumu, pareiškėjas pasitraukė iš Lietuvos. Iš viso Lietuvoje, nepaisant nustatyto jo pažeidžiamumo, pareiškėjas nelaisvėje praleido 583 dienas – 319 dienų pirmojo savo atvykimo į Lietuvą metu, nuo 2021 m. liepos 15 d. Tribonių užkardoje, netrukus Rūdninkų stovykloje, maždaug nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. Kybartų užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Kybartų URC) ir dar 264 dienas nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2024 m. birželio 11 d. Pabradės URC. Jo sulaikymo sąlygos buvo nežmoniškos ir žeminančios orumą visose stovyklose, dėl sulaikymo sąlygų jis susirgo (duomenys neskelbtini) liga. Pareiškėjas jaučia didelę nuoskaudą dėl to, kaip su juo elgėsi Lietuvos valstybė, todėl jo patirtos kančios turi būti kompensuotos, atlyginant neturtinę žalą, kurią pareiškėjas vertina 100 000 Eur.Rūdninkų stovykloje apgyvendinimo sąlygos, pasak pareiškėjo, buvo siaubingos. Pareiškėjas buvo apgyvendintas miške įrengtoje palapinių stovykloje, kuri buvo aptverta spygliuota viela, o aplink perimetrą budėjo pareigūnai su šunimis. Mažoje teritorijoje buvo įkurdinta apie 700 skirtingo amžiaus, kultūros, religijos vyrų, kurių dalis vieni kitų atžvilgiu buvo priešiškai nusiteikę. Pareiškėjas gavo miegojimo vietą palapinėje kartu su kitais 24 asmenimis, su kuriais turėjo dalintis miegmaišiais, čiužiniais ir paklodėmis, sudedamomis lovomis, nes šių daiktų visiems neužteko. Palapinėje erdvės judėti daugiau nebuvo. Kiekviena palapinė dienai gaudavo 25 litrus vandens, t. y. kiekvienam žmogui buvo skirta po 1 litrą parai, todėl pareiškėjas nuolat jautė troškulį. Vanduo buvo neskaidrus ir smirdėjo, tačiau pareiškėjas neturėjo kito pasirinkimo. Rugsėjo mėnesį sunkino nepalanki (žema) oro temperatūra, pradėjo šalti, nuolat lijo, todėl pareiškėjas, kaip ir kiti uždaryti asmenys, kentė šaltį ir drėgmę. Palapinės buvo nepritaikytos ilgalaikiam nuolatiniam naudojimui tokiomis sąlygomis, todėl balos telkšojo palapinių viduje, o naktį būdavo labai šalta. Maistą pareiškėjas gaudavo tik sauso davinio pavidalu 1 kartą per dieną, taigi ir maisto neužteko. Stovykloje nebuvo šilto vandens nusiprausti, trūko tualetų. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (toliau – ir LRK) organizacijos 2021 m. rugpjūčio 24 d. stebėsenos ataskaitoje užfiksuota, jog 2021 m. rugpjūčio 4 d. stebėsenos metu nustatyta esminių neatitikimų humanitariniams standartams, taip pat užfiksuota aukšta rizika dėl saugumo daliai stovykloje esančių žmonių. Pareiškėjo apgyvendinimo patirtis Rūdninkų stovykloje buvo itin sukrečianti, sukėlusi jam psichologinę traumą.Atšilus orams, iš Rūdninkų pareiškėjas buvo perkeltas į Kybartų URC, tačiau apgyvendinimo sąlygos beveik nepagerėjo. Pareiškėjas buvo apgyvendintas buvusio kalėjimo patalpose. Pareigūnai šioje stovykloje buvo itin agresyvūs ir nedraugiški, nuolat užgauliodavo ir žemindavo tiek pareiškėją, tiek kitus uždarytus asmenis. Tai dar labiau sunkino ir taip netinkamas apgyvendinimo sąlygas bei psichologinį klimatą. Kybartų URC ilgą laiką nebuvo galimybės įprastai naudotis dušu, nes sanitariniai įrenginiai įrengti kitame pastate, į kurį asmenys vesti tik kartą per savaitę su sargybos palyda, o duše būdavo tik šaltas vanduo. Kybartų URC pareiškėjas buvo apgyvendintas ignoruojant tautinę bei religinę priklausomybę, iš pradžių net neturėjo galimybės susikalbėti su kartu apgyvendintais asmenimis. Kameroje nebuvo pakankamai vietos, o kitiems kartu uždarytiems asmenims, kai net nebuvo galimybės laisvai išeiti iš patalpos, rūkant, dėl to nuolat kildavo konfliktai. Nors Kybartuose buvo tiekiamas šiltas maistas, jo neužtekdavo dėl mažų porcijų, o asortimentas buvo itin skurdus ir neįprastas. Jokio užimtumo nebuvo. Tokia egzistencija pažeidė jo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nebematė prasmės gyventi, nusiskuto antakius ir plaukus, nustojo valgyti. Būdamas šioje stovykloje, pareiškėjas keletą kartų buvo perkeltas į vienutę be jokio paaiškinimo. Visiškai išsekęs ir (duomenys neskelbtini), jis nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 30 d. buvo (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau po mėnesio buvo išrašytas ir toliau gyveno tokiomis pačiomis baisiomis sąlygomis. Neištvėręs situacijos, pareiškėjas palūžo ir ryžosi grįžti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie netinkamas sąlygas Kybartų URC patvirtina viešai 2022 m. sausio 24 d. paskelbta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus ataskaita dėl apgyvendinimo sąlygų Kybartų URC.2023 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas buvo grąžintas į Lietuvą ir apgyvendintas Pabradės URC, tačiau sąlygos stovykloje nebuvo tinkamos dėl prasidėjusių remonto darbų. Pareiškėjas realiai gyveno sulaikymui skirtame pastate ir laisvai judėti centro teritorijoje neturėjo galimybės. Tam, kad galėtų patekti į Pabradės URC teritoriją iš savo sulaikymo kameros, pareiškėjui kiekvieną kartą reikėjo kreiptis į pareigūnus su prašymu atidaryti visas duris, tačiau pareigūnai tam neturėjo nei laiko, nei noro. Kamerose nuolat leisti laiką trūko ploto. Pareiškėjas kreipėsi į administraciją, prašydamas leisti mokytis lietuvių kalbos, leisti dirbti ar užsiimti kokia naudinga veikla, prašė leisti lankyti miestelyje esančią bažnyčią, bet visi prašymai buvo ignoruojami arba atmetami, motyvuojant, kad nėra galimybių. Pabradės URC darbuotojai pasirodydavo kameroje, kai reikėdavo gauti kokį nors parašą, informacijos apie prieglobsčio nagrinėjimo procedūrą ar apie savo teises pareiškėjas nesulaukdavo net ir po daugkartinio kreipimosi. Dėl (duomenys neskelbtini) ilgalaikio kalinimo sąlygomis 2023 m. lapkričio 3 d. jis oficialiai buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, tačiau net ir objektyvūs įrodymai VSAT nebuvo įvertinti kaip reikšmingi, o pareiškėjas ir toliau liko faktinio sulaikymo sąlygomis. Tik 2024 m. birželio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nusprendė, kad pareiškėjas gali palikti Pabradės URC teritoriją. Šis laikotarpis pareiškėjui sukėlė itin skaudžių išgyvenimų. Pareiškėjas vis dar jaučia baimę ir nerimą, (duomenys neskelbtini). Kartais psichologinis spaudimas tampa nebepakeliamas ir pareiškėjas reaguoja į aplinką agresyviai, elgiasi impulsyviai ir neprognozuojamai, kas jam pačiam sukelia neigiamų padarinių. Visa tai yra kalinimo Lietuvoje nežmoniškomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis pasekmė.Kadangi pareiškėjas Rūdninkų stovykloje negalėjo filmuoti / fotografuoti (tai daryti draudžiama, be to, iš pareiškėjo buvo atimtas telefonas), objektyvius jo teiginius pagrindžiančius įrodymus pateikti yra itin sudėtinga, tačiau pareiškėjui žinoma, kad LRK draugija VSAT užsakymu vykdė stebėseną ir teikė neviešas ataskaitas. Šiose ataskaitose yra užfiksuoti objektyvūs duomenys apie situaciją stovykloje. Todėl VSAT turėtų pateikti LRK stebėsenos ataskaitas aktualiais ginčui laikotarpiais. Pareiškėjas negali pats pateikti šių duomenų, nes LRK draugija atsisakė pateikti šiuos duomenis.Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.Atsakovo atstovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad:Migracijos departamentas nevilkino pareiškėjo prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo. Abu pareiškėjo prašymai dėl prieglobsčio suteikimo buvo išnagrinėti be nepagrįsto delsimo, o aplinkybę, kad sprendimai buvo priimti per nežymiai ilgesnį terminą, nulėmė objektyvios priežastys – didelis Migracijos departamento darbo krūvis, susidaręs dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, taip pat dėl iš (duomenys neskelbtini) atvykusių asmenų registracijos ir sprendimų priėmimo.Atsižvelgiant į tai, jog Migracijos departamentas nusprendė nagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės skubos tvarka pagal Įstatymo 76 straipsnio 4 dalį, klausimas dėl pareiškėjo įleidimo į Lietuvos Respubliką nebuvo sprendžiamas. Be to, prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo skubos tvarka pagrindus nustato Įstatymo 76 straipsnio 4 dalis. Taigi, esant bent vienam iš Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų, Migracijos departamentas neturi pagrindo nagrinėti užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį iš esmės bendra tvarka. Nagrinėjamu atveju nei 2021 m., nei 2023 m. prašymo pareiškėjas nepagrindė, o teismai konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Iki pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo Migracijos departamentas neturėjo nei teisinio pagrindo, nei faktiškai buvo apribojęs pareiškėjo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Tačiau, praėjus 6 mėnesiams po pareiškėjo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) ir per šį laiką nepriėmus galutinio sprendimo dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas, vadovaudamasis tuo metu galiojusio Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 2022 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. 22S64392, kuriuo nusprendė įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį VSAT, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šio sprendimo pareiškėjas nepageidavo skųsti ir su juo sutiko, o 2022 m. balandžio 5 d. jis jau buvo apgyvendintas VSAT sprendimu, pasikeitus jo teisinei padėčiai. Jokių kitų sprendimų dėl pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimo Migracijos departamentas nebuvo priėmęs, jų pareiškėjas nenurodo ir skunde. Taigi, Migracijos departamento sprendimas dėl pareiškėjo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Įstatymo nuostatomis, o pareiškėjo skundo deklaratyvūs teiginiai, kad jis dėl Migracijos departamento tariamo neveikimo buvo faktiškai sulaikytas ir patyrė reikšmingą neturtinę žalą, nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, 2023 m., kai pareiškėjas buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą, jis Lietuvos Respublikoje buvo apgyvendinamas teismų sprendimais, Migracijos departamentas jokių sprendimų, ribojančių pareiškėjo judėjimą, 2023 m. nebuvo priėmęs ir tokio klausimo net nesvarstė. Remiantis Lietuvos teismų sprendimais pareiškėjas buvo apgyvendintas VSAT, taikant tam tikrus ribojimus, o 2024 m. birželio 11 d. teismo sprendimu apgyvendinus jį VSAT be judėjimo ribojimo, pareiškėjas, nelaukdamas galutinio teismo sprendimo dėl jo paskesnio prieglobsčio prašymo, pasišalino iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjo skundo teiginiai, neva būtent dėl Migracijos departamento tariamai neteisėtų veiksmų pareiškėjas neturėjo galimybės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatitinka tikrovės ir nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.Migracijos departamento tariamai neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją nepatvirtina ir jo cituojamas KT 2023 m. birželio 7 d. nutarimas. Migracijos departamentas nesprendė pareiškėjų įleidimo į Lietuvos Respubliką klausimo, vadovaudamasis tuo metu galiojusio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o šios nuostatos minėtu KT nutarimu nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, nei kokia neturtinė žala jam buvo tariamai padaryta, nenurodė priežastinio ryšio tarp jam tariamai padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų, nepateikė savo paskaičiavimus pagrindžiančių dokumentų ar duomenų, nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio tariamai atsiradusios neturtinės žalos buvimo faktą. Vien tai, kad, remiantis pareiškėjo žodžiais, jis patyrė reikšmingų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar tariamo neveikimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas VSAT atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą. Atsakovo atstovas VSAT atsiliepime į skundą nurodė, kad:Pareiškėjas 2021 m. liepos 27 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas sprendime priimti nagrinėti prieglobsčio prašymą nurodė, kad užsieniečio prieglobsčio prašymas nagrinėjamas iš esmės (skubos tvarka), kad klausimas dėl apgyvendinimo nėra sprendžiamas, o tai reiškė, jog jis neįgijo teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Spręsti klausimus dėl prieglobsčio prašytojų įleidimo ar (ne)įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją įstatymo leidėjas įgalino tik Migracijos departamentą, dėl ko turėtų būti daroma išvada, kad pareiškėjo apgyvendinimas VSAT struktūriniuose padaliniuose yra sprendimo priimti nagrinėti prieglobsčio prašymą pasekmė. Pareiškėjas nebuvo sulaikytas vien tik dėl to, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko kirsdamas valstybės sieną neteisėtu būdu. Iš užsieniečio turimų bylų akivaizdžiai matyti, jog jam buvo nuolat teikiama informacija apie jo teisinę padėtį, jis buvo supažindintas su jo atžvilgiu priimtais sprendimais jam suprantama kalba (pasitelkiant vertėjus), išaiškintos apskundimo galimybės, terminai bei tvarka, buvo užtikrintas nemokamos teisinės pagalbos teikimas. Taip pat VSAT pareigūnai ar darbuotojai su užsieniečiu bendravo, reaguodami ir į užsieniečio išreikštus pageidavimus pasikalbėti apie jo teisinę padėtį. Pareiškėjas aktyviai teikė skundus dėl jo priimtų sprendimų. Nė viename sprendime, priimtame dėl pareiškėjo, nebuvo konstatuota, kad VSAT pareigūnai būtų atlikę neteisėtus, netinkamus ar draudžiamus veiksmus ar viršiję savo įgaliojimus. Todėl yra nepagrįsta teigti, jog pareiškėjui dėl pareigūnų veiksmų galėjo atsirasti tariama žala. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą, apeliuojant į KT 2023 m. birželio 7 d. nutarimą ir siejant jį su neteisėtais Lietuvos valstybės institucijų veiksmais, neturi teisinio pagrindo.2021 m. Lietuvos Respubliką hibridinės atakos iš Baltarusijos Respublikos metu užplūdo neteisėtu būdu per valstybės sieną atvykstančių migrantų banga, dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos, kuri galioja iki šiol. Tuo metu (2021 m.) galioję Lietuvos Respublikos teisės aktai, turima infrastruktūra bei resursai buvo pritaikyti tik nedideliems pabėgėlių (neteisėtų migrantų) srautams (paremtiems ankstesne įprasta kasmetine statistika) apgyvendinti, aprūpinti, pamaitinti. 2021 m. susidariusiai situacijai migracijos srityje spręsti reikėjo bent minimalaus laiko koreguoti turimus teisės aktus, užtikrinti bei pritaikyti turimą infrastruktūrą labai dideliam (staigiai išaugusiam) užsieniečių srautui priimti bei užtikrinti jiems būtinas gyvenimo sąlygas.Nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas laikinai gyveno Rūdninkų stovykloje, Šalčininkų r., Rūdninkų k., kuri buvo įrengta Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos priklausančio Rūdninkų mokymų poligono (Šalčininkų r.) teritorijoje ir skirta vienišiems vyrams iš įvairių šalių. Pareiškėjas, kaip ir kiti užsieniečiai, gyveno specializuotose karinėse palapinėse, pagamintose iš atsparių ir impregnuotų medžiagų, kad atlaikytų sudėtingesnes oro sąlygas (drėgmę, vėją ir lietų). Jos (palapinės) turėjo specialias ventiliacijos sistemas, užtikrinančias tinkamą oro cirkuliaciją ir apsaugančias nuo kondensacijos viduje. Rūdninkų stovyklos teritorija buvo aptverta ir išorės perimetras nuolat stebimas, tačiau didžiojoje teritorijos dalyje pareiškėjas galėjo laisvai judėti. Pareiškėjui buvo skirta lova, užtikrintos pagrindinės būtinos sąlygos: higienos priemonės, drabužiai, apklotai, sudaryta galimybė gauti medicininę priežiūrą. Jam buvo suteikta informacija apie teisinę padėtį ir teikiama socialinė pagalba, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad laikinai gyvenant Rūdninkų stovykloje buvo pažeisti jo interesai arba su juo elgtasi nežmoniškai.Nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas Kybartų URC, penkių aukštų pastate – bendrabutyje, kuriame tuo metu laikinai buvo apgyvendinta apie 680 užsieniečių (visi vyrai). Kybartų URC pareiškėjui buvo sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrino jo teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Pareiškėjas buvo apgyvendintas A korpuse (kartu su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais), 2 aukšto 5 kambaryje, gyvenimo sąlygos buvo bendrabučio tipo, kambaryje buvo lovos, patalynė, spintelės asmeniniams daiktams, suolai ir stalai, drabužių kabyklos. Bendrabučio tipo pastate gyvenantis pareiškėjas turėjo galimybę naudotis (aukšte įrengtomis) bendromis tualetų ir prausyklos patalpomis bei virtuvėle. Po Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. sausio 24 d. ataskaitos Nr. NKP-2021/1-4 „Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centre“ nurodyti trūkumai buvo pašalinti. Buvo parengtas atskiras planas bei skirti finansiniai asignavimai, kad būtų pagerintos pagrindinės buities, maitinimo, medicininės priežiūros ir laisvalaikio organizavimo problemos ir užsieniečiai galėtų jaustis maksimaliai komfortiškai ir nepatirtų neigiamų emocijų. Kybartų URC pareiškėjui buvo sudarytos jo būtinuosius poreikius užtikrinančios priėmimo sąlygos. Vienučių Kybartų URC nebuvo, todėl pareiškėjas negalėjo būti vienoje iš jų apgyvendintas. Su užsieniečiais buvo elgiamasi bei bendraujama mandagiai, nežeminant jų garbės ir orumo.Pareiškėjas į URC atvyko 2023 m. rugsėjo 20 d., kai buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III reglamentą. Į Lietuva grąžintas pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre, iš kurio 2024 m. birželio 24 d. išvyko (neteisėtai pasišalino). Kambariuose buvo lovos, stalas, rakinamos spintelės, kėdės. Kambariuose buvo langas, kuris galėjo būti atidaromas ir patalpa vėdinama, veikė šildymas. Pareiškėjas gulėjo išeiti į kiemelį, naudotis bendromis patalpomis, kurios buvo skirtos administracinėms ir bendrosioms reikmėms. Pareiškėjo gyvenamame korpusuose buvo įrengtos erdvios virtuvėlės gamintis ir pasišildyti maistą. Buvo patalpos, kurios naudotos susitikimams su migracijos specialistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais ar leisti laisvalaikį. Patalpos ir kambariai nebuvo rakinami. Pareiškėjas buvo izoliuotas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nuo 2024 m. kovo 2 d. iki 2024 m. kovo 3 d. bei nuo 2024 m. gegužės 25 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. Užsieniečiams, taip pat ir pareiškėjui, vieną kartą per mėnesį buvo išduodamos higienos priemonės. Užsieniečių registracijos centro teritorijoje pareiškėjui buvo sudaryta galimybė praktikuoti religiją, įrengtas maldų kambarys. Statybos ir remonto darbai vyko URC teritorijoje, buvo statomas atskiras naujas pastatas ir renovuojamos patalpos, kuriomis tuo metu pareiškėjas nesinaudojo. Visi darbai buvo vykdomi darbo dienomis bei darbo valandomis, kas įprastai laikoma tinkamu ir teisėtu tokių darbų vykdymo laiku, laikantis galiojančių teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Pareiškėjui gyvenant Rūdninkų stovykloje, kiekvieną dieną buvo išduodamas sauso maisto davinys. Taip pat į pareiškėjo laikino gyvenimo vietas (Rūdninkuose) reguliariai atvykdavo mobili parduotuvė ant ratų, kurioje už savo pinigus jis galėjo įsigyti papildomų produktų. Pareiškėjui gyvenant Rūdninkų stovykloje, vykdant su maisto tiekėju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Sveikos mitybos partneris“ sudarytą sutartį, pareiškėjui tris kartus per dieną buvo pradėtas tiekti (atvežamas) šviežiai gaminamas maistas. Kasdien į Rūdninkų stovyklą papildomai buvo pristatomas geriamas vanduo, kurį tiekė VSAT, ugniagesių gelbėtojų tarnyba, nevyriausybinės organizacijos bei Lietuvos Respublikos gyventojai. Taip pat buvo įrengtas geriamojo vandens gręžinys. Vanduo atitiko higienos normas. Kybartų URC ir URC pareiškėjas šiltu šviežiai pagamintu maistu buvo maitinamas tris kartus per dieną. Atsižvelgiant į URC apgyvendintų užsieniečių poreikius dėl kultūrinių ypatumų, maitinimas buvo organizuojamas trimis tipais: tradiciniu, alternatyviu bei vegetariniu. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasirinkti maitinimo tipą. Kybartų URC, URC, be tiekiamo maisto, užsieniečiui taip pat buvo sudaryta galimybė pasigaminti maistą pačiam. Kiekviename sektoriuje buvo įrengta virtuvėlė. Papildomai užsieniečius maistu rėmė maisto bankas. URC buvo sudarytos sąlygos įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių daiktų. Socialiniai darbuotojai ir Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ savanoriai padėjo apsipirkti užsieniečiams. Kybartų URC buvo atlikti keli Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimai, kurių metu dėl maisto kokybės ir maisto kiekio pažeidimų nebuvo fiksuota. Tiek pareiškėjui gyvenant Rūdninkų stovykloje, Kybartų URC, tiek URC, buvo teikiamos medicininės paslaugos, užsieniečiai buvo aprūpinami vaistais ar kitais medicininiais preparatais, kurie finansuoti Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis. Iškilus nekasdienei situacijai ar staiga pablogėjus užsieniečių sveikatai, visada kviečiama greitoji medicinos pagalba. Užsieniečiui gyvenant VSAT padaliniuose, į pareiškėjo poreikius buvo tinkamai atliepta ir su juo buvo elgiamasi atitinkamai pagal sveikatos priežiūros gaires. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas turėjo (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės pagrindžia, kad užsienietis jau anksčiau (iki jam patenkant į Lietuvos Respubliką ir į VSAT padalinius) turėjo (duomenys neskelbtini) problemų arba (duomenys neskelbtini) sunkumų. Pareiškėjo teiginiai, kad jo (duomenys neskelbtini) sveikata pakriko dėl gyvenimo sąlygų VSAT padaliniuose, yra tik subjektyvus vertinimas, neįrodantis, kad atsakovo atstovas netinkamai, neatidžiai ir nepakankamai rūpestingai atliko jam pavestas funkcijas ar netgi atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo skunde pabrėžtos aplinkybės, kad jis nusiskuto antakius ir plaukus, savaime nėra įrodymas, kad VSAT pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ar elgėsi netinkamai. Tokie pareiškėjo veiksmai, atsakovo atstovo vertinimu, yra daugiau asmeninis sprendimas ir neįrodo, kad tai yra susiję su netinkamu ar nederamu atsakovo elgesiu. Pareiškėjas kreipėsi su skundu po ilgo laiko tarpo, o nuo kai kurių jo skunde minimų aplinkybių jau praėjo daugiau nei treji metai. Dėl šios priežasties, rengiant atsakymą buvo itin sunku surinkti faktinius duomenis ir įrodymus, atspindinčius pareiškėjo individualią situaciją. Be to, kai kurių individualių faktinių duomenų rinkti ir saugoti VSAT nebuvo privaloma, nes tokių pareigų nebuvo numatyta. Pareiškėjo skunde minimos ataskaitos ir kiti dokumentai apibūdina tik bendrą situaciją tam tikrai dienai ir visiškai neaptaria pareiškėjo individualios situacijos. Pareiškėjas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio tiek žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį, nenurodė priežastinio ryšio tarp jam tariamai padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo nurodyti išgyvenimai – nežinomybė, kultūriniai skirtumai, prisitaikymo sunkumai, yra daugiau ar mažiau patiriami beveik kiekvieno asmens, atvykusio į svetimą šalį ne turistiniais tikslais. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtina tariamų VSAT neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Be to, buvimo VSAT padaliniuose metu pareiškėjas nebuvo pareiškęs jokių nusiskundimų dėl netinkamo pareigūnų elgesio ar gyvenimo sąlygų.Atsižvelgus į tai, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje situacijoje VSAT pareigūnai neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti, savo pareigas atliko aplaidžiai ar nerūpestingai, viršijo savo kompetenciją ar priėmė nepagrįstus ar neteisėtus sprendimus, neatsiranda teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.