Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2025 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. 1V-278 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria pareiškėjas pripažintas netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:Įsakymas yra nepagrįstas, nes buvo netinkamai taikoma Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 26 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 punktas. Pareiškėjo įsitikinimu, pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktą, jis turi teisę turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę visą gyvenimą.Pareiškėjo tėvas gimė Lietuvos Respublikoje, jo tautybė – lietuvis. Lietuvos Respublikos pilietybę tėvas įgijo gimimu (tėvo tėvai buvo lietuviai). Pareiškėjo mama taip pat lietuvė. Pareiškėjas gimė Rusijoje. Įrašas apie jo gimimą įrašytas ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje; gimimo liudijimas jam išduotas (duomenys neskelbtini). Tiek Lietuvos Respublikos pilietybę, tiek kitos valstybės pilietybę pareiškėjas įgijo gimdamas, todėl iš jo negalėjo būti atimta Lietuvos Respublikos pilietybė, kurią jis įgijo, nors ir už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, tačiau gimdamas, kadangi jo tėvai buvo ir mirė Lietuvos piliečiais.Pareiškėjas gyvena Lietuvoje, turi nekilnojamąjį turtą, naudojasi Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele, Lietuvos Respublikos pasu, kuriame įrašyta ir jo pilietybė – Lietuvos Respublikos pilietis; jam suteiktas asmens kodas.Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:Atsakovas ypač kritiškai vertina pareiškėjo teikiamų duomenų nenuoseklumą ir prieštaringumą. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 13 d. pateikė pranešimą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), kuriame nurodė, jog Rusijos Federacijos pilietybę įgijo 2016 m. (duomenys neskelbtini) ir pateikė tai patvirtinantį jam išduotą Rusijos Federacijos pasą, tačiau skunde teismui nurodo, kad Rusijos Federacijos pilietybę įgijo gimdamas, t. y. Rusijos Federacijos piliečiu neva yra laikomas nuo gimimo. Tai yra nauji duomenys, kurie nebuvo ir objektyviai negalėjo būti žinomi bei įvertinti Įsakymo priėmimo metu, taip pat yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Pareiškėjas naujus faktus / duomenis galėjo ir turėjo pateikti Migracijos departamentui, pildydamas pranešimą, arba šio pranešimo nagrinėjimo metu.Vidaus reikalų ministro valia, Įsakyme išreikšta pagal vieną faktų sudėtį, teisme ginčijama pagal kitą, Įsakymo priėmimo nežinomą faktų sudėtį. Tokiu pagrindu inicijuotas teisminis procesas yra nesąžiningas ir teisiškai ydingas. Todėl teismas turėtų atsisakyti vertinti pareiškėjo po Įsakymo priėmimo nurodomas naujas aplinkybes ir teikiamus naujus duomenis dėl jo teisės į dvigubą pilietybę.Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie pareiškėjo turimą Rusijos Federacijos pilietybę, atliko tyrimą ir nenustatė, kad pareiškėjas turi teisę į dvigubą pilietybę pagal bet kurį iš Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktų. Todėl Migracijos departamentas informavo pareiškėją, kad jis turi pateikti pranešimą ir dokumentus, patvirtinančius jo teisę į dvigubą pilietybę. Pareiškėjas pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad tokios teisės neturi. Todėl pateiktų / surinktų duomenų pakanka Vidaus reikalų ministro sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priimti, o atsakovas ir Migracijos departamentas šiuo aspektu įgyvendino visus būtinus veiksmus. Pareiškėjas pats sukūrė prielaidas kilusioms teisinėms pasekmėms – Lietuvos Respublikos pilietybės netekimui – atsirasti, tačiau bando jas nesąžiningai ginčyti teismo tvarka. Įsakymas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo pranešimą ir šio pranešimo nagrinėjimo metu pateiktų dokumentų apimtyje yra teisėtas ir pagrįstas.Nauji faktai, kurie nebuvo nurodomi ir žinomi byloje Įsakymo priėmimo metu, neturi įtakos Įsakymo teisėtumui, šioje byloje yra nevertintini ir dėl to nėra teisinio pagrindo Įsakymo tuo pagrindu naikinti. Tačiau nauji faktai galėtų būti pagrindu atsakovui svarstant dėl naujo administracinio sprendimo priėmimo pagal pareiškėjo atsakovui ar Migracijos departamentui pateiktą prašymą / skundą, kuriame šie nauji faktai būtų nurodyti ir institucijos spręstų dėl naujo administracinio sprendimo pagal šiuos naujus faktus priėmimo.Pareiškėjas objektyviai negalėjo įgyti gimimu nei Lietuvos Respublikos, nei Rusijos Federacijos pilietybės, nes 1) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 1991 m., pasirašęs pasižadėjimą Lietuvos Respublikai ir apsisprendęs priimti Lietuvos Respublikos pilietybę, t. y. ne gimimu; 2) be fakto, kad į bylą nepateikti Rusijos Federacijos pilietybės įgijimo datą ir teisinį pagrindą patvirtinantys dokumentai, Rusijos Federacijos pilietybės (kaip tokios) klausimai pradėti spręsti tik priėmus 1991 m. lapkričio 28 d. Rusijos Federacijos įstatymą Nr. 1948-I „Dėl Rusijos Federacijos pilietybės“ pagal skirtingus teisinius pagrindus, todėl pareiškėjas skunde pateiktais duomenimis neįrodė net tikimybės, kad Įsakymas yra nepagrįstas. Šie faktai galėtų būti įvertinti vykdant viešąjį administravimą, kurio teismai nevykdo.Kitos skunde nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo tėvų ar senelių tautybės, taip pat Lietuvoje nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto, sprendžiamam Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimui neturi jokios teisinės reikšmės. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jam nepagrįstai panaikinta Lietuvos Respublikos pilietybė. Pareiškėjas gimė, Rusijoje, o 1991 m. pasirašė pasižadėjimą Lietuvos Respublikai, todėl pareiškėjas neįgijo Lietuvos Respublikos pilietybės gimimu. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos pilietybę buvo įgijęs vadovaujantis 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsniu. Pareiškėjas negalėjo įgyti Lietuvos pilietybės gimimu, nes jo gimimo metu minėtas įstatymas nebuvo priimtas ir tuo metu Lietuvos Respublika, o tuo labiau Lietuvos Respublikos, pilietybė realiai neegzistavo. Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimas buvo išduodamas tik laisva valia apsisprendusiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo (priėmimo). Pareiškėjas buvo pilnametis minėtu laikotarpiu, todėl jis galėjo pats spręsti dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad jis Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimimu.Tokia Migracijos departamento daroma išvada pagrįsta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 13 d. nutarimu. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, Vidaus reikalų ministras priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą.