Kauno apygardos teismo nutarimas

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija, ir Departamentas) 2025 m. vasario 17 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-403-2025, kuriuo APA1 pripažino kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 4 dalyje (iki 2024 m. liepos 2 d. galiojusi redakcija) numatytus nusižengimus. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad APA1 , veikdamas kaip UAB “K.“ direktorius, 2023 m. rugpjūčio 30–rugsėjo 25 d., hidrotechninį statinį (koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS)) (toliau – Įrenginys), įrengtą ant (duomenys neskelbtini) (toliau – Tvenkinys), eksploatavo pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, t. y.: nesilaikė 2023 m. rugsėjo 21 d. Leidime pažeminti vandens lygį Nr. VLŽ-6 nustatytų sąlygų – neinformavo Departamento apie tikslų vandens lygio pažeminimo laiką; pradėjo vandens lygio pažeminimo darbus nedalyvaujant Departamento atstovui (2023 m. rugsėjo 21 d. nuėmė išorinėje Įrenginio pusėje buvusius apsauginius sutvirtinimus) ir neužtikrino žuvų apsaugos nuo uždusimo, tuo pažeidė Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir patvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 33, 25.2 papunkčio, 25.3 papunkčio, 26 punkto (suvestinė redakcija nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) reikalavimus, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje;neįvykdė 2023 m. rugpjūčio 30 d. Privalomajame nurodyme Nr. PN-660 (toliau – Privalomasis nurodymas) nustatytų reikalavimų – neaeravo Tvenkinio vandens, tam pritaikant vandens siurblius vandens purškimui į orą, ir /arba orapūtes siekiant apsaugoti Tvenkinyje likusias žuvis nuo išdusimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies (suvestinė redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies (suvestinė redakcija 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d.) reikalavimus, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje.Nutarimu APA1 už ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta 400 Eur bauda, už ANK 235 straipsnio 4 dalyje – 1 000 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta nuobauda – 1 000 Eur bauda. Nubaustas asmuo APA1 dėl šio nutarimo apylinkės teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Institucijos 2025 m. vasario 17 d. priimtą nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi teismas APA1 skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad UAB “K.“ vadovas APA1 pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, 317 straipsnio 1 dalį, o skunde nurodyti argumentai nesuteikia teisinio pagrindo administracinio nusižengimo teiseną nubausto asmens atžvilgiu nutraukti. Aukštesniam teismui pateiktu apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nutartį (toliau skunde – ir Nutartis) ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos 2025 m. vasario 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-403-2025 (toliau skunde – ir Nutarimas) ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.Dėl ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. APA1 skunde nurodo, kad skirtingai nei tai yra nurodyta Nutarime ir Nutartyje, Bendrovė (tai yra UAN „(duomenys neskelbtini)“) 2023 m. rugsėjo 21 d. neatliko jokių darbų, susijusių su Tvenkinyje esančio vandens lygio pažeminimu. Kaip teisingai nurodyta Nutarime, vandens lygio pažeminimo darbus Bendrovė pradėjo atlikti 2023 m. spalio mėnesį, prieš tai teisės aktų nustatyta tvarka pateikusi Departamentui Nutarime minimą 2023-10-02 pranešimą, reg. Nr. AD4-24175, kad nuo 2023 m. spalio 2 d. 10.00 val. bus pradedamas palaipsniui žeminti Tvenkinio vandens lygis. Nutarime nėra pateikta jokios informacijos, kokiais įrodymais remiantis Departamentas nustatė, kad Bendrovė 2023 m. rugsėjo 21 d. atliko (duomenys neskelbtini) tvenkinyje (toliau – ir Tvenkinys) vandens lygio pažeminimo darbus. Kadangi 2023 m. rugsėjo 21 d. Bendrovė (UAB „K.“) nežemino Tvenkinio vandens lygio, objektyvu, kad Nutarime ir nėra pateikiama jokių nuorodų į rašytinius įrodymus, kurie turėtų pagrįsti tokių Nutarime nurodytų aplinkybių realų egzistavimą. Skundo autoriaus teigimu, kaip galima suprasti iš Nutarime nurodytų argumentų, tokią išvadą, kad 2023 m. rugsėjo 21 d., nepranešus Departamentui, buvo pradėti atlikti Tvenkinio vandens lygio žeminimo darbai, Departamentas padarė įvertinęs aplinkybes apie 2023 m. rugsėjo 25 d. atliktos apžiūros metu aptiktas žuvų gaišenas Tvenkinio vandens paviršiuje ir teritorijoje prie Tvenkinio. Tačiau Departamentui, apelianto vertinimu, turėtų būti žinomos aplinkybės, kad žuvys Tvenkinyje galėjo nugaišti ne dėl kokių nors 2023 m. rugsėjo 21 d. neva tai atliktų 2023 m. rugsėjo 21 d. Tvenkinio vandens lygio pažeminimo darbų, bet dėl šiuo laikotarpiu buvusio ir kritiškai žemo vandens lygio Tvenkinyje. Vandens lygis Tvenkinyje nukrito iki kritiškai žemo, kadangi atsakingos valstybės institucijos nepagrįstai delsė suteikti leidimą išleisti Tvenkinyje buvusį vandenį ir atlikti Užtvankos remonto darbus, kurie turėjo užtikrinti Tvenkinyje esančio vandens stabilumą.Nutartyje teismas rėmėsi liudytojos LUD1 pateiktais paaiškinimais (cituojami liudytojos parodymai, duoti apylinkės teisme). Skundo autoriaus vertinimu, šios liudytojos parodymai nėra pakankami konstatuoti patį vandens lygio pažeminimo faktą. Liudytoja LUD1 nurodė stebėjusi įrenginio būklę bei fiksavusi padidėjusį vandens tekėjimo srautą, tačiau tokio pobūdžio aplinkybės savaime neįrodo, kad buvo atliekami būtent vandens lygio žeminimo darbai. Padidėjęs vandens pratekėjimas gali būti susijęs su įvairiais techniniais ar hidrologiniais veiksniais ir negali būti automatiškai tapatinamas su kryptingu Tvenkinio vandens lygio mažinimu.Skunde toliau pažymima, kad pati liudytoja nurodė matavusi vandens lygį, tačiau nei Nutarime, nei Nutartyje nėra pateikta jokių objektyvių matavimo duomenų, kurie patvirtintų realų vandens lygio pokytį 2023 m. rugsėjo 21 d. Nėra pateikta nei konkrečių rodmenų prieš ir po tariamai atliktų veiksmų, nei jų analizės, todėl išvada apie vandens lygio pažeminimą daroma nesant objektyvių, patikrinamų duomenų, o remiantis iš esmės subjektyviu situacijos vertinimu. Be to, pastebima skunde, teismo Nutartyje nėra pagrįstas priežastinis ryšys tarp liudytojos stebėtų veiksmų ir tariamo vandens lygio sumažėjimo. Net ir darant prielaidą, kad tam tikri veiksmai prie įrenginio buvo atliekami, nėra nustatyta, kokį konkretų poveikį jie turėjo Tvenkinio vandens lygiui, ar šis lygis faktiškai sumažėjo, kokiu mastu ir ar toks pokytis viršijo leidžiamas ribas. Šių esminių aplinkybių nenustatymas neleidžia daryti pagrįstos išvados apie pažeidimo buvimą.Nurodoma, kad teismas Nutartyje taip pat nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad apie vandens lygio žeminimą nebuvo pranešta Departamentui. Pažymima, kad pareiga teikti pranešimą atsiranda tik tuo atveju, jei faktiškai yra vykdomi vandens lygio žeminimo darbai. Nesant patikimų įrodymų, kad tokie darbai buvo atliekami, vien pranešimo nebuvimas negali būti laikomas savarankišku pažeidimo įrodymu. Svarbu ir tai, kad teismas Nutartyje visiškai neįvertino pareiškėjo APA1 nurodytų alternatyvių aplinkybių, galėjusių lemti vandens lygio pokyčius Tvenkinyje. Akcentuojama, kad pareiškėjas skunde pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu vandens lygis galėjo būti kritiškai sumažėjęs dėl objektyvių hidrologinių sąlygų bei atsakingų institucijų delsimo suteikti leidimą atlikti būtinus Užtvankos remonto darbus. Šios aplinkybės nebuvo paneigtos ar tinkamai įvertintos, nors jos turi esminę reikšmę nustatant tikrąsias vandens lygio pokyčių priežastis. Galiausiai, teismo Nutartyje minimos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas didesnis vandens srautas, taip pat negali būti laikomos pakankamu įrodymu konstatuoti vandens lygio pažeminimo faktą, kadangi jos neatskleidžia nei vandens lygio dinamikos, nei pokyčio masto ar trukmės. Daroma išvada, kad teismo Nutartis yra grindžiama prielaidomis, o ne pakankamais, objektyviais ir tarpusavyje suderintais įrodymais, todėl išvada apie 2023 m. rugsėjo 21 d. atliktus Tvenkinio vandens lygio žeminimo darbus laikytina nepagrįsta. Skundo autorius nurodo, kad jog 2022 m. pastebėjus blogą Užtvankos techninę būklę, nedelsiant buvo imtasi skubių veiksmų, siekiant kuo greičiau pradėti Užtvankos remonto darbus. APA1 užsakymu 2022 m. kovo 16 d. buvo atlikta specializuota Užtvankos apžiūra, kurią atliko UAB „Statybos ekspertų biuras“ kvalifikuoti statinio ekspertai ir hidrotechnikos inžinieriai, dalyvaujant asmeniškai APA1 . Atlikus Užtvankos apžiūrą, buvo nustatyta, kad Užtvankos būklė labai bloga, reikalingas skubus Užtvankos kapitalinis remontas, dalinai pažeminus tvenkinio vandens horizontą. Pagal Lietuvos Respublikos statybą reglamentuojančius teisės aktus be projekto Užtvankos remontas nebuvo galimas. Šiuo laikotarpiu (2022 m.), kuomet buvo atlikta Užtvankos apžiūra, Tvenkinio būklė buvo stabili, nebuvo fiksuojama jokių neleistinų Tvenkinio vandens lygio pažemėjimų. Bendrovė sudarė sutartį su V. Ž. firma „(duomenys neskelbtini)“ dėl hidrotechnikos statinio remonto darbų projektavimo paslaugų suteikimo, kurios pagrindu buvo rengiamas Užtvankos remonto darbų projektas. 2022 m. lapkričio 1 d. buvo parengta Techninė užduotis. 2022 m. apžiūrint Užtvankos statinį, nebuvo galimybės pilnai įvertinti šio statinio būklę (šios aplinkybės nurodytos Apžiūros akte). Todėl Techninėje užduotyje buvo nurodytas techninio projekto parengimo terminas 8 mėn. dėl to, kad reikėjo sulaukti 2023 m. pavasario potvynio pabaigos, kuris paprastai būna balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, priklausomai nuo metų, kad pilnai ištyrinėti hidrotechnikos statinį ir parinkti tinkamus projektavimo sprendinius.Tačiau, nespėjus užbaigti pradėtų projektavimo darbų, buvo pastebėta, kad Užtvankos vandens uždorio būklė yra kritinė. Remiantis 2022 m. kovo 16 d. Užtvankos apžiūrą atlikusių statybos ekspertų rekomendacijomis, statybos darbus šiame hidrotechnikos statinyje buvo galima atlikti tik prieš tai išleidus Tvenkinyje sukauptą vandenį. Todėl Bendrovė, skubiai reaguodama į šią situaciją ir nelaukdama pradėtų projektavimo darbų užbaigimo, 2023 m. liepos 18 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybą (toliau skunde – ir Valdyba), (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekciją, Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu (Skundo 4 priedas) suteikti leidimą išleisti visą (duomenys neskelbtini) tvenkinyje sukauptą vandenį tam, kad tokie Užtvankos remonto darbai būtų pradėti kuo greičiau. Bendrovė paaiškina, kad į Valdybą su tokiu prašymu buvo kreiptasi remiantis Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių 5.1.2. p.p., kuriame nurodyta, kad Tvenkinio vandens lygį galima pažeminti suderinus su Aplinkos ministerija. Valdyba, gavusi Bendrovės 2023 m. liepos 18 d. pateiktą prašymą išleisti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje sukauptą vandenį, nurodė, kad leidimų išleisti ir / ar pažeminti vandens lygį vandens telkiniuose išdavimas nėra Valdybos funkcija ir prašymą persiuntė Aplinkos apsaugos agentūrai nagrinėti pagal kompetenciją (Skundo 5 priedas). Valdyba, net ir žinodama šią situaciją apie kritinę Užtvankos būklę, ne tik nesudarė Bendrovei sąlygų atlikti Užtvankos remonto darbus, bet ir patarė pačiai Bendrovei kreiptis į Gamtos tyrimų centro mokslininkus patarimo, kaip išsaugoti likusią Tvenkinio gyvūniją, esant situacijai dėl kritiškai žemo vandens lygio Tvenkinyje. Gavus Gamtos tyrimų centro mokslininkų rekomendacijas, 2023 m. rugpjūčio 30 d. Valdyba surašė Bendrovei Privalomąjį nurodymą Nr. PN-660 (toliau – Privalomasis nurodymas), kurio 5.1. punktas nurodė Bendrovei nedelsiant imtis veiksmų, pasirenkant vieną iš Gamtos tyrimų centro rekomenduotų priemonių, jas įdiegti bei taikyti siekiant apsaugoti Tvenkinyje likusias žuvis nuo išdusimo, žuvimo: (i) iš Aplinkos apsaugos agentūros gavus leidimą nuleisti Tvenkinyje susikaupusį vandenį su visomis žuvimis į žemutinį bjefą, (duomenys neskelbtini) žemupį leidime nurodytomis sąlygomis (Privalomojo nurodymo 5.1.1. papunktis) arba (ii) intensyviai aeruoti Tvenkinio vandenį, tam pritaikant vandens siurblius vandens purškimui į orą (Privalomojo nurodymo 5.1.2. papunktis).Kaip buvo paaiškinta Skunde, Privalomajame nurodyme nurodyta priemonė – Tvenkinio vandens aeravimas – negalėjo būti taikoma dėl pernelyg žemai nukritusio Tvenkinio vandens lygio ir per didelio dumblo kiekio. Per šį laiko tarpą, kol Aplinkos apsaugos agentūra nagrinėjo jai pagal kompetenciją pateiktą prašymą suteikti leidimą išleisti Tvenkinyje sukauptą vandenį, Bendrovė negalėjo pradėti Užtvankos remonto darbų ir taip išspręsti susidariusią situaciją dėl kritinės Užtvankos vandens uždorio būklės ir žemėjančio vandens lygio. Dėl šios priežasties, esant blogai vandens uždorio techninei būklei ir stichinei sausrai, dar 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo stebimas Tvenkinio vandens lygio kritimas žemiau leistino vandens lygio. Toliau skunde teigiama, kad nurodytas aplinkybes apie kritinį Tvenkinio vandens lygio kritimą 2023 m. rugpjūčio mėn. patvirtina ir Valdybos 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. AD5- 18342. Pateikiami dokumentai patvirtina, kad jau šiuo laikotarpiu, t. y. 2023 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, dėl Tvenkinyje kritiškai kritusio vandens lygio, buvo fiksuojamas žuvų, vandens bestuburių žuvimas.Akcentuojama, kad šiuo atveju nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad Valdyba žinojo ir fiksavo aplinkybes dėl blogos (avarinės) hidrotechninio statinio (Užtvankos) būklės, vandens gyvūnijos žuvimo ir kitokių grėsmių aplinkai. Pažymi, kad Aplinkos apsaugos agentūra Leidimą pažeminti vandens lygį išdavė 2023 m. rugsėjo 21 d., t. y. praėjus net 2 mėnesiams nuo Bendrovės pateikto prašymo. Per šį laikotarpį, kuomet dėl atsakingų valstybės institucijų priimtų sprendimų nebuvo galima atlikti Tvenkinio vandens lygio pažeminimo darbų ir suremontuoti Užtvanką, Tvenkinio vanduo nukrito iki kritiškai žemo lygio, kas tiesiogiai nulėmė situaciją dėl 2023 m. rugsėjo 21 d. Departamento apžiūros metu užfiksuotų žuvų gaišimo atvejų. Todėl 2023 m. rugsėjo 25 d. Departamento apžiūros metu nustatyta situacija dėl žuvų gaišimo susiklostė ne dėl neva tai 2023 m. rugsėjo 21 d. atliktų Tvenkinio vandens lygio pažeminimo darbų, bet dėl tuo metu buvusio kritiškai žemo vandens lygio Tvenkinyje, kas tiesiogiai nulėmė Tvenkinyje buvusios vandens gyvūnijos žūtį.Skundo autoriaus vertinimu, Nutarime ir Teismo Nutartyje nurodytos aplinkybės ir argumentai, nepateikus jokių nuorodų į šias aplinkybes galinčius patvirtinti įrodymus, nepatvirtina jokių faktų, kad pareiškėjas APA1 , pažeisdamas Aprašo 25.2 papunkčio, 25.3 papunkčio, 26 punkto reikalavimus, neinformavo Departamento apie tikslų vandens lygio pažeminimo laiką ir 2023 m. rugsėjo 21 d. pradėjo žeminti Tvenkinio vandens lygį. Todėl, jo vertinimu, buvo visi pagrindai nutraukti pareiškėjo APA1 atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, padarymo.Dėl ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su Nutarime ir Teismo Nutartyje pateiktomis išvadomis dėl Privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymo. Minėta, kad per šį laiko tarpą, kada Aplinkos apsaugos agentūra nagrinėjo jai pagal kompetenciją pateiktą prašymą išleisti Tvenkinyje sukauptą vandenį, Bendrovė negalėjo pradėti Užtvankos remonto darbų ir taip išspręsti susidariusią situaciją dėl kritinės Užtvankos vandens uždorio būklės. Dėl šios priežasties, esant blogai vandens uždorio techninei būklei ir stichinei sausrai, dar 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo stebimas (duomenys neskelbtini) tvenkinio vandens lygio kritimas žemiau leistino vandens lygio. Šiuo tikslu Valdyba 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. AD5-18342 (Skundo 8 priedas), pateikė prašymą Bendrovei nedelsiant imtis veiksmų siekiant apsaugoti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje esančias žuvis nuo uždusimo. Nurodytu raštu Bendrovė buvo informuota, kad ji turi teisę (bet ne pareigą) savo pasirinkimu kreiptis konsultacijos į Gamtos tyrimų centrą dėl optimalių ir veiksmingų priemonių pasirinkimo.Bendrovė, gavusi nurodytą Valdybos prašymą, nedelsiant (2023 m. rugpjūčio 23 d.) kreipėsi į Gamtos tyrimų centrą su prašymu dėl galimų priemonių pasirinkimo, siekiant apsaugoti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje esančią vandens gyvūniją nuo neigiamos įtakos, nukritus vandens lygiui. Gamtos tyrimų centro mokslininkai, gavę Bendrovės užklausą dėl informacijos suteikimo, tik abstrakčiai ir be jokio išsamaus faktinių aplinkybių įvertinimo vietoje, 2023 m. rugpjūčio 25 d. el. laišku pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad „siekiant operatyviai išgelbėti žuvis, galimos 2 alternatyvos: (1) pilnai išleisti tvenkinį su visomis žuvimis, prieš tai gavus leidimą iš atsakingų valdžios institucijų, arba (2) intensyviai aeruoti vandenį, tam pritaikant arba vandens siurblius vandens purškimui į orą, arba orapūtes“. Pažymima, kad Gamtos tyrimų centro mokslininkai, teikdami nurodytą atsakymą, realiai (t. y. atvykę į vietą prie tvenkinio) nevertino šių aplinkybių apie (duomenys neskelbtini) tvenkinyje esančio vandens lygį, faktinę būklę ir pateikė tik bendro pobūdžio rekomendacijas apie galimus susidariusios situacijos išsprendimo būdus. Taigi, Gamtos tyrimų centro mokslininkai 2023 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniu laišku pateikė Bendrovei rekomendacijas, kad žuvų dusimas (duomenys neskelbtini) tvenkinyje galėtų būti sustabdytas dviem būdais, kuriuos Bendrovė, įvertinusi realią situaciją, galėtų pasirinkti alternatyviai: (i) pilnai išleisti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje susikaupusį vandenį su žuvimis, prieš tai gavus leidimą iš atsakingų valdžios institucijų arba (ii) intensyviai aeruoti vandenį, tam pritaikant vandens siurblius vandens purškimui į orą arba orapūtes.Toliau skunde nurodoma, kad gavus Gamtos tyrimų centro mokslininkų išvadas, 2023 m. rugpjūčio 30 d. Valdyba surašė Bendrovei Privalomąjį nurodymą, kurio 5.1. punkte nurodė Bendrovei nedelsiant imtis veiksmų, pasirenkant vieną iš Gamtos tyrimų centro rekomenduotų priemonių, jas įdiegti bei taikyti siekiant apsaugoti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje likusias žuvis nuo išdusimo, žuvimo: (i) iš Aplinkos apsaugos agentūros gavus leidimą nuleisti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje susikaupusį vandenį su visomis žuvimis į žemutinį bjefą, (duomenys neskelbtini) žemupį leidime nurodytomis sąlygomis (Privalomojo nurodymo 5.1.1. papunktis) arba (ii) intensyviai aeruoti (duomenys neskelbtini) tvenkinio vandenį, tam pritaikant vandens siurblius vandens purškimui į orą (Privalomojo nurodymo 5.1.2. papunktis).Apeliantas nurodo, kad Bendrovė, siekdama įvykdyti Privalomąjį nurodymą, pasirinko vieną iš Privalomojo nurodymo 5.1. p. nurodytų priemonių, kurią sudaro (duomenys neskelbtini) tvenkinyje susikaupusio vandens nuleidimas, prieš tai gavus atsakingų institucijų leidimą. Skundo autorius paaiškino, kad Privalomojo nurodymo 5.1.2 papunktyje nurodyta alternatyvi priemonė, kurią sudaro intensyvus vandens telkinio aeravimas, nebuvo pasirinkta sąmoningai dėl pernelyg žemai ir net kritiškai nukritusio vandens lygio Tvenkinyje. Pažymima, kad esant tokiai situacijai, kai vandens lygis Tvenkinyje buvo nukritęs žemiau leistino vandens lygio, tvenkinio vandens intensyvus aeravimas būtų iššaukęs dugne esančio dumblo ar kitų nuosėdų drumstimąsi ir patekimą į vandenį, dėl ko ir taip nusekęs Tvenkinyje susikaupęs vanduo būtų užterštas dar ir įvairiomis dugno priemaišomis. Taigi, Bendrovė, įvertinusi situaciją dėl kritinio vandens lygio Tvenkinyje, nustatė, kad vandens aeravimo priemonių taikymas, tam pritaikant vandens siurblius ir orapūtes gali sukelti viso Tvenkinio vandens būklės pablogėjimą ar net deguonies atsargų sumažėjimą šiame Tvenkinyje, kas neabejotinai būtų turėję neigiamos įtakos vandens gyvūnijai. Todėl, įvertinus esamą Tvenkinio būklę ir galimas rizikas dėl vandens būklės pablogėjimo, pritaikius vandens aeravimo priemones, buvo priimtas sprendimas apsaugoti šiame Tvenkinyje esančią vandens gyvūniją kitu Privalomojo nurodymo 5.1.1. papunktyje nurodytu alternatyviu būdu, t. y. nuleidus Tvenkinyje susikaupusį vandenį su visomis žuvimis į žemutinį bjefą.Taigi, teigia apeliantas, skirtingai nei tai yra nepagrįstai nurodyta Nutarime ir Teismo Nutartyje, Privalomojo nurodymo 5.1.2 papunktyje nurodytas reikalavimas aeruoti Tvenkinio vandenį, tam pritaikant vandens siurblius vandens purškimui į orą, Bendrovei nebuvo privalomas.Skundo autoriaus vertinimu, Bendrovė, siekdama įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus, turėjo teisę pasirinkti vieną iš dviejų nurodytų priemonių, ką akivaizdžiai patvirtina tiek Gamtos tyrimų centro el. laiškas, tiek Privalomo nurodymo tekstas, siekiant apsaugoti Tvenkinio žuvis nuo išdusimo: iš Aplinkos apsaugos agentūros gavus leidimą nuleisti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje susikaupusį vandenį su visomis žuvimis į žemutinį bjefą arba intensyviai aeruoti (duomenys neskelbtini) tvenkinio vandenį, tam pritaikant vandens siurblius vandens purškimui į orą. Bendrovė, siekdama įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus ir įvertinusi faktinę Tvenkinio būklę, pasirinko vieną iš Privalomajame nurodyme nurodytų būdų ir teisės aktų nustatyta tvarka gavo Leidimą Tvenkinio vandens išleidimui, kad galėtų susikaupusį vandenį su visomis žuvimis į žemutinį bjefą, (duomenys neskelbtini) žemupį leidime nurodytomis sąlygomis (įvykdyta Privalomojo nurodymo 5.1.1. papunktyje nurodyta alternatyvi sąlyga).Pažymima, kad Pareiškėjas, Bendrovės direktorius APA1 , pagrįstai vertino, kad Privalomojo nurodymo 5.1.2. papunktyje nurodyta priemonė (intensyviai aeruoti Tvenkinio vandenį, tam pritaikant vandens siurblius vandens purškimui į orą, ir / arba orapūtes) yra alternatyviai pasirinktina ir Bendrovei neprivaloma. Atitinkamai, Privalomas nurodymas nebuvo apskųstas, kadangi nebuvo jokio teisinio pagrindo taip vertinti, kad tokios alternatyvios priemonės nustatymu yra kaip nors pažeidžiami Bendrovės interesai, kadangi Bendrovė pagal Privalomojo nurodymo nuostatas turėjo teisę pasirikti ir pasirinko kitą Privalomojo nurodymo 5.1.1. papunktyje nurodytą priemonę siekiant apsaugoti Tvenkinio žuvis nuo išdusimo. Bendrovė būtų teikusi skundą dėl Privalomojo nurodymo tuo atveju, jeigu Privalomuoju nurodymu būtų nustatytas privalomasis reikalavimas būtinai (nepateikus jokių kitų alternatyvių priemonių) aeruoti Tvenkinio vandenį). Skundo autoriaus vertinimu, aukščiau nurodytų argumentų ir aplinkybių visuma patvirtina, jog Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą, todėl naikintiną nutartį.Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.