Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. E. ieškinį atsakovui G. E., išvadą teikianti byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jurbarko rajone dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši bylą, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. E. ieškiniu prašė: 1) nutraukti G. E. ir G. E., santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 68, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų U. E., A. E., V. E., E. E. ir K. E. gyvenamąją vietą su tėvu G. E.; 3) nustatyti G. E. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 4) priteisti iš G. E. išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. E., A. E., V. E., E. E. ir K. E. po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) paskirti G. E. priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 6) nutraukus santuoką G. E. palikti santuokinę pavardę – E.; 7) nutraukus santuoką G. E. palikti prigimtinę pavardę – E. Taip pat prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad iki santuokos gyveno su atsakove kartu 14 metų, viskas buvo gerai. Atsakovė paliko šeimą, nes vartojo ir vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas. Ieškovas pripažino, kad pratrūkęs smurtaudavo prieš atsakovę, todėl nebenori skaudinti nei atsakovės, nei vaikų. Vaikų su atsakove ryšys nėra nutrūkęs, jie bendrauja. Po atsakovės gydymo, vaikai galės ir daugiau bendrauti su ja.

Atsakovė G. E. su ieškiniu sutiko.

Nurodė, kad santuoka iširo ir dėl jos kaltės, sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Atsakovė nedirbanti, gauna išmoką apie 500 Eur, iš jų susimoka už baudas (jos asmeninės). Atsakovė prie vaikų išlaikymo prisideda apie 100 Eur. Šiuo metu gydosi, po reabilitacijos planuoja dirbti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2026 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovo G. E., (duomenys neskelbtini) ir atsakovės (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 68, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes: ieškovui – „E”, atsakovei – ,,E”. Nustatė nepilnamečių vaikų – U. E., A. E., V. E., E. E., ir K. E., gyvenamąją vietą su tėvu G. E.. Priteisė iš G. E. išlaikymą nepilnamečiams vaikams – U. E., A. E., V. E., E. E. ir K. E. po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskyrė G. E. priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Nustatė G. E. ir nepilnamečių vaikų U. E., A. E., V. E., E. E. ir K. E. bendravimo tvarką, sekančiai: G. E. turi teisę nevaržomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais tiesiogiai, tačiau tik jų gyvenamojoje vietoje arba naudodama nuotolinio ryšio priemones (telefonu, internetu ir pan.). Panaikino Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Teismas pažymėjo, kad šalys bendro ūkio nebeveda, šeiminių santykių nebepalaiko, nebemato jokių galimybių išsaugoti santuoką, sutuoktinių ryšiai nutrūkę, t. y. santuoka tarp ieškovo ir atsakovės yra iširusi, todėl teismo sprendimu nutrauktina, nenurodant ir nevertinant konkrečių faktų, dėl kurio sutuoktinio kaltės kilo būtinybė nutraukti santuoką. Nesant ginčo, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas sprendė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitiktų vaikų interesus, tokią išvadą pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius, todėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su jų tėvu – ieškovu G. E. jo gyvenamoje vietoje (CK 3.59 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo

Teismas nurodė, kad nors atsakovė šiuo metu nedirbanti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad yra nedarbinga, negalinti gauti pajamų ir prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. Pažymi, kad toks atsakovės požiūris neatleidžia nuo pareigos prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo pagal vaikų poreikių apimtį.

Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, kad būtiniems vaikų poreikiams tenkinti reikalinga 430 Eur vienam vaikui kas mėnesį, kurių atsakovė neginčijo, bei dabartinę atsakovės ir ieškovo turtinę padėtį, priteisė išlaikymą iš atsakovės šalių nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Atsižvelgdamas, kad tarp ieškovo ir atsakovės nėra ginčo dėl ieškovo siūlomos atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, teismas sprendė, kad ieškovo pateikta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka vaikų ir jų tėvų interesus ir ieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo tenkino.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

Teismas po santuokos nutraukimo šalims paliko jų santuokines pavardes: ieškovui – „E.”, atsakovei – ,,E.” (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Teismas panaikino Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė G. E. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinant priteistą išlaikymą iki teismo nustatyto protingo ir atsakovės realias finansines galimybes atitinkančio dydžio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepakankamai įvertino atsakovės realią turtinę, socialinę ir sveikatos situaciją bei galimybes vykdyti priteistą išlaikymo pareigą. Dėl sudėtingos finansinės padėties atsakovė negali vykdyti šios pareigos. Šiuo metu atsakovė reabilituojasi nuo priklausomybės ligų, dėl ko neturi galimybės dirbti ir gauti reguliarias pajamas, vienintelės pajamos yra Sodros mokama bedarbio išmoka. Atsižvelgiant į esamą būklę bei socialinę situaciją, realios galimybės artimiausiu metu gauti gerai apmokamą darbą yra ribotos. Be to, atsakovė yra gavusi paskolą iš darbovietės būsto įsigijimui, ir šios lėšos buvo skirtos šeimos gyvenimo sąlygų gerinimui ir vaikų poreikių užtikrinimui. Ši aplinkybė turėtų būti vertinama sprendžiant dėl atsakovės indėlio į vaikų gerovę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. E. prašo atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami tais pačiais teiginiais, kurie jau buvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nepagrįsti argumentai, kad paskola, paimta būstui įsigyti, turėtų būti vertinama kaip apeliantės indėlis į vaikų išlaikymą. Šios lėšos buvo skirtos šeimos bendroms gyvenimo sąlygoms gerinti santuokos metu, todėl savaime nepakeičia įstatyme nustatytos pareigos nuolat ir reguliariai materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus po santuokos nutraukimo. Vien sudėtinga finansinė padėtis, nedarbas ar gydymasis savaime neatleidžia tėvų nuo įstatyme nustatytos pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, ieškovo žiniomis, apeliantė šiuo metu dirba ir gauna darbo užmokestį, todėl turi galimybę prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: VSDFV Kauno skyriaus pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2026 m. gegužės 31 d., Priklausomybės ligų reabilitacijos centro 2026 m. birželio 2 d. pažymą, kad apeliantė dalyvauja reabilitacinės bendruomenės socialinės-psichologinės reabilitacijos programoje, bei banko sąskaitos išrašą nuo 2025 m.. lapkričio 5 d. iki 2026 m. gegužės 31 d., kuriais grindžiami apeliacinio skundo argumentai.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

Atsižvelgdama į tai, kad apeliantės apelianto skundo teiginius patvirtina prašomi priimti dokumentai ir nagrinėjama byla priklauso šeimos kategorijos byloms, kurioje teismas turi būti aktyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis CPK 314 straipsniu yra pagrindas priimti apeliantės pateiktus dokumentus.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl apeliacinio skundo esmės

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai klausimas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas priteisdamas atsakovės vaikams išlaikymo dydį pažeidė proporcingumo principą ir neatsižvelgė į atsakovės realią turtinę padėtį, socialinę ir sveikatos situaciją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu mėnesinė alga yra 1 153 eurai neatskaičius mokesčių. Tačiau, teismų praktikoje pripažįstama, kad šis kriterijus yra tik orientacinis ir kiekvienu atveju sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kategorija 72.2; 84 ir kitos).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).

Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės vaikams kas mėnesį yra būtinas ne mažesnis kaip 150 Eurų dydžio išlaikymas. Apylinkės teismas darydamas tokias išvadas jas pakankamai motyvavo ir argumentavo (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad 150 Eur vaikams priteistas išlaikymas yra nedidelis ir nepritarti teismo nustatytoms aplinkybėms bei padarytoms išvadoms neturi teisinio pagrindo. Priimti į bylą prie apeliacinio skundo pateikti įrodymai tai pat neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo nepilnamečiams vaikams, nepakankamai įvertino turtinę padėtį. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas spręsdamas aptartą klausimą atsižvelgė tiek į ieškovo, tiek ir į atsakovės turinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes ginčui spręsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad elgesio standartai reikalauja, kad atsakovė imtųsi visų jai įmanomų priemonių, kad gautų pakankamas pajamas vaikams išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004ir kt.). Dėl to nustatant atsakovės turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesinės galimybės pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Byloje atsakovė neįrodė, kad ji sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo darbo, siekė kitos veiklos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tai, kad atsakovė gydosi, nagrinėjamu atveju, nėra pakankamas pagrindas mažinti priteistą ir taip nedidelį vaikams išlaikymą. Esant tokiai argumentacijai nėra pagrindo, suteikti galimybę atsakovei iš esmės nusišalinti nors ir iš dalies nuo šios pareigos vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti yra abiejų tėvų pareiga. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo dydžio taip pat neteikia pagrindo pripažinti, kad nustatant vaikams šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį buvo nukrypta nuo proporcingumo principo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovės priteistas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams ir atsakovės turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Esant išdėstytam, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apeliantės apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų apie tokių išlaidų turėjimą, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Atsakovės G. E. apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.