- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eAS-1009-624/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00943-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas 1) pripažinti teisme esant trečius metus užšaldytiems/įšaldytiems apeliacinės pakopos procesams; 2) panaikinti 2026 m. sausio 30 d. priimtą sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433; 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386; 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą; 3) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui, Švedijos kompetentingai įstaigai, jos pateiktos/išsiųstos informacijos kopiją; 4) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones; 5) priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kompensaciją už neteisėtą veiką, sukurtą emocinį (moralinį) diskomfortą ir dėl to patirtą moralinę (materialinę) žalą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.Teismas skundo (pareiškimo) dalį dėl reikalavimo pripažinti teisme esant trečius metus užšaldytiems apeliacinės pakopos procesams atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Teismas nustatė, kad pareiškėjas keletą kartų kreipėsi į VSDFV su prašymais dėl išankstinės pensijos skyrimo ir gavo keletą jo netenkinančių atsakymų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas nurodė, kad administraciniams ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) teritorinio skyriaus sprendimų yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuria pareiškėjas nėra pasinaudojęs, ir dėl to skundo dalį, kuria prašoma panaikinti 2026 m. sausio 30 d. sprendimą ir 2026 m. kovo 17 d. raštą, atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.Dėl ginčijamos 2026 m. kovo 25 d. informacijos apie išduotą P1 dokumentą teismas nurodė, jog tai standartinė socialinės apsaugos teisių forma, kurioje pateikiama Europos Sąjungos įvairių įstaigų, kurioms asmuo pateikė senatvės, maitintojo netekimo ar invalidumo pensijos prašymus, priimtų sprendimų apžvalga. Įvertinęs išduotą P1 formą, jos išdavimą, teismas sprendė, kad tokia forma negali būti pripažįstama individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, P1 formoje pateikta informacija savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.Teismas sprendė, kad skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensaciją už sukeltą emocinį (moralinį) diskomfortą taip pat nenagrinėtinas kaip savarankiškas reikalavimas, nes jis laikytinas susijusiu su reikalavimais pripažinti neteisėtais ir panaikinti Sodros teritorinio skyriaus sprendimus, kuriuos atsisakyta priimti.Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui, Švedijos kompetentingai įstaigai, jos pateiktos (išsiųstos) informacijos kopiją, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2026 m. kovo 31 d. su tokiu reikalavimu kreipėsi į atsakovą, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų neišnagrinėjęs (atsisakė išnagrinėti) minėtą pareiškimą, todėl sprendė, jog tarp šalių iš esmės nėra ginčo. Tik atsakovui atsisakius pateikti pareiškėjo prašomą informaciją, toks sprendimas (atsisakymas) galėtų būti skundžiamas teismui.Atsisakęs priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus, teismas nesprendė klausimo dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo.Pareiškėjas su skundu pateikė įrodymą apie 2026 m. sausio 20 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 1768896884810 sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad tą patį įrodymą apie žyminio mokesčio sumokėjimą pareiškėjas jau yra teikęs kitose administracinėse bylose, inicijuotose pagal ankstesnius pareiškėjo skundus. Todėl šioje byloje žyminio mokesčio įskaitymo ir grąžinimo klausimas nespręstas.