Kauno apygardos teismo nutartis

Byla Nr. LAIK-1S-11-530/2026Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.21

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Vaido Vasiliausko,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria nuteistojo NUT1 skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

NUT1 nuteistas 2018 m. spalio 3 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu 6 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu nuosprendis subendrintas su 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. 2024 m. rugpjūčio 2 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 3 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2024 m. balandžio 3 d., bausmės pabaiga – 2030 m. rugpjūčio 16 d.Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2026 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė taikyti lygtinį paleidimą NUT1 atžvilgiu. Komisija nutarime nurodė, kad tai yra ketvirtas asmens teistumas ir trečią kartą realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė. Asmeniui būdingas nusikalstamos karjeros modelis, nors šiuo metu įkalinimo įstaigoje nedaro vidaus tvarkos pažeidimų ir yra skatintas, bet nuteistasis pakartotinai teistas už merginų išnaudojimą, o gailesčio aukų atžvilgiu neišsako. Tai rodo, kad asmuo turi susiformavusias nusikalstamas nuostatas, o ankstesnės bausmės nuteistojo nuostatų pokyčiui esmės neturėjo. Anksčiau pažeidinėjo probacijos sąlygas ir buvo įsitraukęs į organizuotą nusikalstamą aplinką. Nusikaltimus vykdė kartu su bendrininkais, neatsiribodavo nuo kriminalinės aplinkos. Šiuo metu nuteistojo kritiškumas savo elgesiui vis dar išlieka ribotas. Asmens atžvilgiu net gi buvo išduotas Europos arešto orderis. Nors ir dengia turimus įsiskolinimus, tačiau tai daro tik formaliai, po 10 eurų. Lygtinio paleidimo atveju nėra pristatęs pažymos apie įsidarbinimo galimybę. Nors šiuo metu stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, tačiau nuteistasis dar tik iš dalies atpažįsta problemas susijusias su nusikalstamu elgesiu bei neanalizuoja giluminių nusikalstamo elgesio priežasčių. Taip pat stebimas tam tikras kategoriškumas, nusikalstamų veikų minimalizavimas, tad nuteistajam tikslinga stiprinti kritinį požiūrį į nusikalstamo elgesio prielaidas, atsižvelgiant, kad nuteistasis dar yra atlikęs tik mažą dalį jam skirtos bausmės. Taip pat jis dar turi koreguoti problemines sritis, juo labiau jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis NUT1 pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi jį atmetė, pažymėdamas, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.Skunde apygardos teismui nuteistasis NUT1 prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir Komisijos nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, įvertinant visas skunde nurodytas aplinkybes. Skunde nuteistasis nesutikdamas su skundžiama nutartimi mano, jog apylinkės teismas nepakankamai įvertino jo dabartinę situaciją, šeiminius ryšius, realią galimybę įsidarbinti, pasirengimą atlyginti žalą bei elgesio ir gyvenimo būdo pokyčius. Skunde nuteistasis teigia, jog jis supranta savo pareigą atlyginti padarytą žalą ir jos nevengia, tačiau nesutinka, kad jo ketinimas atlyginti žalą būtų laikomas vien formaliu. Priešingai, jis turi konkretų planą, t. y. išėjęs į laisvę ketina dirbti ir iš gaunamų darbo pajamų kiekvieną mėnesį skirti ne mažiau kaip 30-50 Eur žalos atlyginimui. O atsiradus geresnėms finansinėms galimybėms, įmokas ketina didinti. Todėl jo manymu, būtent galimybė išėjus į laisvę legaliai dirbti sudarytų realias sąlygas reguliariai atlyginti žalą. Tuo tarpu laisvės atėmimo vietoje jo galimybės gauti pastovias pajamas ir atlyginti žalą yra gerokai ribotos. Todėl prašo vertinti ne vien iki šiol atlygintos žalos dydį, bet ir jo realų pasirengimą ateityje ją atlyginti bei konkretų planą, kurio ketinu laikytis. Su skundu nuteistasis pateikia ir darbdavio pažymą, patvirtinančią, jog jis išėjęs į laisvę turės realią galimybę būti įdarbintas. Ir tai nėra vien teorinė galimybė, kadangi jis turi konkretų darbdavį ir galimybę pradėti dirbti. O įsidarbinimas jam suteiktų galimybę gauti teisėtas ir pastovias pajamas, atlyginti padarytą žalą, finansiškai prisidėti prie šeimos, gyventi savarankiškai ir atsakingai bei laikytis probacijos ir kitų nustatytų pareigų. Todėl jis mano, kad ši aplinkybė yra labai svarbi vertinant jo pasirengimą gyvenimui laisvėje. Skunde nuteistasis nurodo, jog jis yra vedęs, turi šeimą ir išėjęs į laisvę galėtų grįžti į šeiminę aplinką. Tuo tarpu šeima jam yra svarbi socialinė atrama. Šeiminiai ryšiai ir atsakomybė prieš šeimą yra papildoma motyvacija gyventi teisėtai ir ateityje nebedaryti nusikalstamų veikų. Dėl to ši aplinkybė gali padėti prie jo resocializacijos ir gyvenimo stabilizavimo. Pasak nuteistojo, jis supranta, kad jo ankstesnis elgesys ir padaryti nusikaltimai yra svarbios aplinkybės, tačiau prašo vertinti ne tik praeitį, bet ir dabartinius pokyčius bei pasirengimą gyventi laisvėje. Pripažįsta, kad praeityje jo elgesyje buvo problemų. Tačiau šiuo metu supranta savo ankstesnio elgesio pasekmes ir siekia pakeisti savo gyvenimo būdą. Yra pasirengęs laikytis visų probacijos sąlygų, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, dirbti ir atlyginti žalą. Jeigu teismas manytų, kad tam būtina nustatyti papildomas pareigas ar apribojimus, jis taip pat yra pasirengęs jų laikytis. Skunde nuteistasis nesutinka, jog vien jam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika savaime turėtų būti pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Jis supranta, kad jo ankstesnė nusikalstama veikla yra svarbi vertinant riziką, tačiau jo situacija šiuo metu yra kitokia. Jis turi aiškų planą: šeimą, gyvenamąją vietą, darbą, pastovias pajamas, žalos atlyginimą ir probacijos sąlygų laikymąsi. Todėl mano, jog šios aplinkybės sudaro realias sąlygas jo resocializacijai laisvėje. Skunde nuteistasis supranta, jog išėjus į laisvę jam bus taikoma probacija ir jis turės vykdyti nustatytas pareigas. Tačiau jis nesiekia išvengti kontrolės. Priešingai, yra pasirengęs laikytis visų jam nustatytų sąlygų, įskaitant pareigą dirbti, registruotis probacijos tarnyboje, laikytis nustatytų draudimų ir kitų įpareigojimų. Todėl mano, kad jo elgesys gali būti kontroliuojamas ir laisvėje, o nustatyti įpareigojimai gali būti naudojami kaip papildoma priemonė resocializacijai. Anot skundo autoriaus, jo išėjimas į laisvę nebūtų neplanuotas. Jis turi šeimą, galimybę gyventi šeiminėje aplinkoje, darbdavio patvirtintą galimybę įsidarbinti, konkretų planą atlyginti žalą, motyvaciją laikytis įstatymų ir pasirengimą vykdyti probacijos sąlygas. Todėl prašo šias aplinkybes vertinti kaip visumą. Skunde nuteistas dar kartą patvirtina, jog žalos atlyginimo nevengia. Išėjęs į laisvę įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėti ne mažiau kaip 30-50 Eur žalos atlyginimo, o pradėjęs gauti didesnes pajamas – pagal galimybes mokėjimus didinti. Jam svarbu ne tik deklaruoti norą atlyginti žalą, bet realiai ją mokėti. Todėl prašo atsižvelgti į tai, kad jo galimybė įsidarbinti suteikia jam realų finansinį pagrindą šį įsipareigojimą vykdyti.Atsiliepimų į nuteistojo NUT1 skundą negauta.Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, ir nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo NUT1 skundo argumentus, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą ir pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, netaikydami nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas probacijos metu. Priimti sprendimai yra pakankamai argumentuoti ir pagrįsti byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais atmestas nuteistojo NUT1 skundas yra tinkami, teismas iš esmės įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė, jog pirmos instancijos teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo NUT1 lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad NUT1 nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.Ir nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nuteistajam NUT1 jau kalint daugiau kaip dvejus metus ir dalyvaujant ne vienoje elgesį keičiančioje programoje nustatomi dinaminiai (kintamieji) kriminogeniniai veiksniai, kuriuos skundžiamoje nutartyje aptarė apylinkės teismas ir kurių teisėjų kolegija nekartoja, nesuponuoja išvados, kad nuteistasis NUT1 savo elgesį, mąstymą bei nuostatas pakeitė esmingai ir paleistas lygtinai sugebės savarankiškai valdyti šiuos nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti veiksnius. Būtent šios aplinkybės susijusios su pakankamai dideliu dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekiu (22) nustatant tik vieną apsauginį veiksnį (teigiamos darbinės nuostatos įkalinimo metu) leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo NUT1 pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra dar tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad pataisos procesas jam galėtų būti tęsiamas probacijos metu.Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad NUT1 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su šeima (dukromis, sutuoktine), vyksta trumpalaikių išvykų į namus. Įkalinimo įstaigoje dirba nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. – (duomenys neskelbtini) ir turi darbo pasiūlymą laisvėje – (duomenys neskelbtini). Drausmine tvarka nebaustas, šešis kartus skatintas. Sunkumų dėl gyvenamosios vietos taip pat neturi – yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis per visą bausmės laiką nėra fiksuotas. NUT1 taip pat dengia turimus finansinius įsipareigojimu, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir lankosi individualiose psichologo konsultacijose, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, jog NUT1 savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės bei, kad jam taikoma probacija bus sėkminga.Būtent byloje esanti informacija susijusi su nuteistojo emocine gerove, mąstymu ir elgesiu bei nuostatomis teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, kad NUT1 paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Kadangi nuteistajam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, kritiškumo savo paties atžvilgiu. Jo socialiai priimtų vertybių sistema ir šiuo metu nėra pilnai susiformavusi, jam dar trūksta vertybių pasirinkimo įgūdžių. Nors kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažįsta, tačiau formaliai, gailesčio neišsako. Jam būdingas nusikaltimų minimalizavimas, kritiškumo trūkumas savo nusikalstamam elgesiui bei jo daromo neigiamo poveikio visuomenei. Jis taip pat tik iš dalies geba atpažinti turimas problemas paskatinusias jį nusikalsti, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą, ir to kaip pats prisidėjo prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų – nurodo, kad pinigų trūkumas yra problema, tačiau jos atsiradimo priežasčių neanalizuoja. Asmens situacijos ir savęs analizė irgi gana paviršutiniška. Tik iš dalies geba analizuoti savo elgesio pasekmes, nors ir stengiasi rinktis problemų sprendimus atsižvelgdamas į jas. Visos šios aplinkybės net ir vertinant nuteistojo NUT1 daromą pažangą gerinant problemų sprendimo įgūdžius bei pastangas lankytis individualiose konsultacijose pas psichologą, teisėjų kolegijos nuomone rodo, kad nuteistojo NUT1 emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų korekcija vis dar nėra pakankama ir nurodytų reikalavimų lygtinio paleidimo taikymui neatitinka, o reikalauja papildomos bei ilgalaikės intervencijos pasitelkiant įkalinimo įstaigoje dirbančius specialistus.Ir nors nuteistasis skunde daug dėmesio skiria aplinkybėms, kurios, anot jo, patvirtina jo sėkmingą integraciją į visuomenę, t. y. šeimyninės aplinkybės, gyvenamoji vieta, geriau apmokamas darbas laisvėje ir efektyvesnis turimų finansinių įsipareigojimų dengimas. Tačiau pažymėtina, kad nei šeima, nei gyvenamoji vieta nuteistojo nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė. Tuo tarpu lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu pasikeitė iš esmės ir bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Vis tik iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog 2026 m. liepos 17 d. nuteistajam NUT1 buvo skirtas įspėjimas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) kalėjimo (sveikatos priežiūros padalinyje) kaltinamiesiems patalpose, kuriose izoliuojami kaltinamieji bei kuriuose teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, turėjo draudžiamų gaminių – tabako. Ir tai nebuvo pirmas bei atsitiktinis atvejis, nes už tai NUT1 jau buvo įspėtas 2026 m. gegužės 18 d. o, tai teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina, jog nuteistajam net ir būdant struktūrizuotoje aplinkoje nustatytų taisyklių laikytis yra sunku bei leidžia pagrįstai konstatuoji, jog NUT1 deklaruojami pokyčiai bei 2026 m. birželio 17 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra tokie akivaizdūs ir įtikinantys, jog šiuo metu sudarytų realias sąlygas nuteistojo resocializacijai laisvėje.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad turimus finansinius įsipareigojimus nuteistasis dengia vangiai, kadangi NUT1 įkalinimo įstaigoje dirba nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d., o minimalias įmokas, t. y. po 10 eurų, antstolei ir Policijos departamentui už ekstradiciją pradėjo mokėti tik nuo 2026 m. sausio mėn. Ir nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad turimus įsiskolinimus efektyviau galėtų dengti prižiūrimas probacijos bei dirbdamas laisvėje, tačiau nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirbdamas ir gaudamas apie 200 eurų atlygį per mėnesį, finansinius įsipareigojimus pradėjo dengti tik siekdamas būti paleistas lygtinai, todėl vien nuteistojo teisėti lūkesčiai ir siekis didinti mokėjimus neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą ir nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog apylinkės teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti Komisijos nutarimą arba jo netvirtinti. Įvertinęs pateiktos medžiagos duomenis ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka visų BVK numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, teismas motyvuota nutartimi lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos netaiko. Skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodyta, kokiomis aplinkybėmis vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad nuteistasis NUT1 dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės – vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, turimi finansiniai įsipareigojimai bei menkos jų dengimo galimybės, taip pat neatlikta bausmės dalis. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas neobjektyviai ir neargumentuotai įvertino lygtinio paleidimo taikymui/netaikymui reikšmingas aplinkybes bei nuteistojo NUT1 skundą atmetė nepakankamai įvertinęs egzistuojančių aplinkybių visumą. Taigi, teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bei rekomenduojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiami sprendimai priimti įvertinus NUT1 asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų. Byloje esančių aplinkybių bei nuteistojo teigiamų pastangų dar nepakanka išvadai, kad NUT1 jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o nuteistojo NUT1 skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a :nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.