Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja G. J. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Alytaus rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) mero 2023 m. spalio 16 d. potvarkį Nr. K2-292 „Dėl siūlymo skirti tarnybinę nuobaudą“ (toliau – ir Potvarkis).Pareiškėja nurodė, kad ji Alytaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. K-96 nuo 2019 m. gegužės 17 d. buvo paskirta į Alytaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, trečiasis suinteresuotas asmuo) direktorės pareigas. Pareiškėja iš Administracijos direktorės pareigų nuo 2023 m. balandžio 25 d. buvo atleista Tarybos 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. K-82, pasibaigus 2019–2023 metų kadencijos įgaliojimams, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Po atleidimo pareiškėja nebuvo priimta į valstybės tarnybą ir nėjo bei šiuo metu neina valstybės tarnautojos pareigų. Ji su (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 30 d. sudarė darbo sutartį Nr. DS-43, pagal kurią (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), t. y. darbo, o ne valstybės tarnybos teisinių santykių pagrindu.Pareiškėja paaiškino, kad ji 2023 m. rugpjūčio 4 d. gavo Administracijos pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. K58-4, kuriame nurodyta, kad pradėtas tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo, kurį ji galėjo padaryti eidama Administracijos direktorės pareigas. Komisija, sudaryta Savivaldybės mero 2023 m. liepos 31 d. potvarkiu Nr. K2-176 „Dėl G. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Komisija), 2023 m. rugsėjo 26 d. išvadoje (toliau – ir Išvada) pripažino pareiškėją padariusia tarnybinį nusižengimą ir nurodė šias aplinkybes: pagal 2021 m. rugpjūčio 3 d. Darbų pirkimo-pardavimo sutartį dėl Alytaus rajono kelių, gatvių, takų, šaligatvių remonto darbų pirkimo Nr. SUT-687 (toliau – ir Sutartis Nr. 1) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gilmera“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko darbus (5 cm storio ištisinės asfaltbetonio dangos paklojimas mechanizuotai, nuvalant ir apdorojant bitumine emulsija seną dangą – 1 290 kv. m, kelkraščių profiliavimas, sutvirtinant juos 6 cm storio smėlio-žvyro mišiniu – 707,64 kv. m) už 38 709,85 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), o Administracija už šiuos darbus pagal Sutartį Nr. 1 sumokėjo 2022 m. spalio 21 d. Vėliau, 2022 m. gruodžio 20 d., pagal 2022 m. gruodžio 6 d. Alytaus rajono kelių, gatvių, takų, šaligatvių ir aikštelių remonto darbų sutartį Nr. SUT-1309 (toliau – ir Sutartis Nr. 2) UAB „Gilmera“ pateikė apmokėti dokumentus už darbus tame pačiame objekte. Atliktų darbų akte už 2022 m. gruodžio mėnesį nurodyta: „48. 5 cm storio ištisinės asfaltbetonio dangos paklojimas mechanizuotai, nuvalant ir apdorojant bitumine emulsija seną dangą – 1 290 kv. m, 27. Kelkraščių profiliavimas, sutvirtinant juos 6 cm storio smėlio-žvyro mišiniu – 707,64 kv. m“, o mokėtina suma – 32 159,86 Eur su PVM. Savivaldybė už šiuos darbus sumokėjo 2022 m. gruodžio 28 d.; dėl to konstatuota, kad Administracija už tuos pačius darbus tame pačiame objekte pagal dvi skirtingas sutartis UAB „Gilmera“ sumokėjo du kartus.Išvadoje Komisija nurodė, kad pareiškėja pasirašė abi sutartis ir atliktų darbų aktus bei banke patvirtino mokėjimo pavedimus. Komisijos vertinimu, pareiškėja netinkamai atliko savo funkcijas: nepatikrino, ar pagal Sutartį Nr. 1 jau buvo pasirašiusi sąskaitą ir atliktų darbų aktus, nepasiteiravo Buhalterinės apskaitos skyriaus, ar už tuos pačius atliktus darbus jau buvo sumokėta, ir pasirašė naujus atliktų darbų aktus; dėl to Administracija už tuos pačius darbus tame pačiame objekte pagal dvi sutartis sumokėjo dvi skirtingas sumas. Taigi pareiškėja, būdama užsakovo atstovė pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 (toliau kartu – ir Sutartys), aplaidžiai vykdė savo pareigą administruoti Savivaldybės tarybos Administracijai skirtus asignavimus. Baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, Savivaldybės merė ginčijamu Potvarkiu pripažino, kad pareiškėja, ėjusi Administracijos direktorės pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, ir pasiūlė jai skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Potvarkyje konstatuota, kad pareiškėja pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktus, Alytaus rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. D1-446 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 23.2 ir 23.11 papunkčius, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir netinkamai vykdė Administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.4 ir 5.5 papunkčiuose nustatytas funkcijas (administruoti asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai; savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoti savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoti savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsakyti už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoti savivaldybės turtą).Nesutikdama su nustatytu pažeidimu, pareiškėja nurodė, kad prieš jai pasirašant Sutartis ir atliktų darbų aktus bei banke patvirtinant mokėjimo pavedimus, atitinkamų veiksmų atlikimą ir (ar) dokumentų teisingumą pirmiausia patvirtindavo (vizuodavo) kiti tam įgalioti ir atsakingi valstybės tarnautojai. Pareiškėjos teigimu, situacija, dėl kurios priimtas Potvarkis, susiklostė ne dėl jos neteisėtų veiksmų ar kaltės, o dėl už Sutarčių vykdymą atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų ir kaltės. Dėl to, jos vertinimu, tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio. Priežastinio ryšio nebuvimą ji grindė tuo, kad jeigu už Sutarčių vykdymą atsakingi asmenys būtų tinkamai vykdę savo funkcijas ir (ar) UAB „Gilmera“ nebūtų Administracijai pateikusi neteisingų su ginču susijusių dokumentų, aptariama situacija nebūtų susiklosčiusi.Pareiškėjos vertinimu, Potvarkis priimtas be teisinio ir faktinio pagrindo. Po to, kai pareiškėja 2023 m. balandžio 25 d. buvo atleista iš Administracijos direktorės pareigų, ji nebuvo priimta į valstybės tarnybą ir nėjo bei šiuo metu neina valstybės tarnautojos pareigų. Dėl to šiuo atveju nebuvo VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, būtinos Potvarkiui priimti. Pasak pareiškėjos, tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl iš tarnybos atleisto valstybės tarnautojo gali būti tęsiamas ir užbaigiamas tik tuo atveju, jeigu jis buvo pradėtas tam asmeniui dar einant valstybės tarnautojo pareigas. Šiuo atveju tyrimas pradėtas pareiškėjai jau nebeinant valstybės tarnautojos pareigų.Pareiškėja pažymėjo, kad priimant Potvarkį buvo praleistas VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių naikinamasis terminas sprendimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimti, skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos. Išvadoje nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas 2022 m. gruodžio mėnesį, tačiau Potvarkis priimtas tik 2023 m. spalio 16 d.; todėl, pareiškėjos vertinimu, šis terminas buvo praleistas. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2023 m. liepos 18 d. raštu Nr. 4-01-6053 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) atsakovui pateiktas paklausimas nelaikytinas nei auditu, nei piniginių ar kitokių vertybių revizija (inventorizacija), nei tarnybiniu patikrinimu, nei kitos kompetentingos institucijos patikrinimu; todėl VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrojo termino taikymo išimtys netaikytinos. Pareiškėjos teigimu, jos veiksmuose nėra nei tarnybinio nusižengimo sudėties požymių, nei tarnybinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl Potvarkiu ji negalėjo būti pripažinta padariusia tarnybinį nusižengimą, o jos tuometiniam darbdaviui negalėjo būti pasiūlyta skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, pareiškėjos vertinimu, buvo pradėtas, vykdytas ir užbaigtas diskriminaciniais motyvais – dėl pareiškėjos dalyvavimo politinės partijos veikloje, jos politinės veiklos ir (ar) kitų aplinkybių, nesusijusių su jos dalykinėmis savybėmis. Šį teiginį ji grindė tuo, kad naujai kadencijai buvo išrinkta Savivaldybės tarybos nare, priklauso Tarybos opozicijai ir aktyviai dalyvauja Tarybos veikloje.Atsakovas Savivaldybė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimuose į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.Savivaldybė ir Administracija nurodė, kad Potvarkis nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių, nes atsakovas tik atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašė motyvuotą išvadą ir pasiūlė (duomenys neskelbtini) skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, tačiau pats jokios sankcijos pareiškėjai neskyrė. Savivaldybė negalėjo žinoti, kokiu pagrindu pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) (ar ji yra valstybės tarnautoja). Būtent (duomenys neskelbtini), kaip pareiškėjos darbdavė, įvertinusi visas aplinkybes, turėjo teisę priimti atitinkamą sprendimą. Todėl, jų teigimu, teisines pasekmes pareiškėjai sukeltų ne Potvarkis, o (duomenys neskelbtini) vadovo sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar neskyrimo, jeigu toks sprendimas būtų priimtas.Savivaldybė ir Administracija teigė, kad, gavusios iš STT informaciją apie nustatytus neteisėtus veiksmus, pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, sudarė pareiškėjai galimybę pateikti paaiškinimus ir surašė motyvuotą Išvadą, kurioje tik pasiūlyta skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą. Jos nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Potvarkis priimtas siekiant ją diskriminuoti ir kad turėjo būti taikomas šešių mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai skirti, nes Potvarkiu pareiškėjai nuobauda nebuvo skirta. Išvadoje nurodyta, kad nusižengimas paaiškėjo 2023 m. rugsėjo 25 d., nuo nusižengimo padarymo dienos treji metai nebuvo praėję, o apie galimą tarnybinį nusižengimą sužinota tik 2023 m. liepos 18 d., gavus STT Raštą; todėl teisės aktuose nustatyti terminai nuobaudai skirti nebuvo pažeisti.