Kauno apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-329-999/2026Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00561-2026-4Procesinio sprendimo kategorija 1.5.3; 21.11.10Kauno apygardos teismasN u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 18 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Dyburienė,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo APA1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas APA1 skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos N. K. 2026 m. balandžio 30 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Teismasn u s t a t ė :Institucijos 2026 m. balandžio 30 d. nutarimu APA1 nubaustas už tai, kad 2026 m. balandžio 8 d. 20.02 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,47 promilės (pritaikius paklaidą) neblaivumas. Tokiais veiksmais APA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui.Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, APA1 pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse, kuriuo buvo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir iš dalies panaikinti 2026 m. balandžio 30 d. priimto nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo – neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių arba jį sutrumpinti, taip pat paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje bei mažesnę, nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, baudą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai Kaišiadoryse nutartimi APA1 skundą atmetė. APA1 skundu apygardos teismui prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį; taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemones: sumažinti paskirtą 800 Eur baudą, skiriant mažesnę nei ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, į šį terminą įskaitant laikotarpį nuo teisės vairuoti sustabdymo 2026 m. balandžio 8 d.; panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba maksimaliai sutrumpinti šio draudimo terminą; jeigu teismas manytų, kad nėra pagrindo visiškai panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, prašo sutrumpinti šio draudimo terminą iki teismo vertinimu teisingo ir proporcingo laikotarpio; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; esant būtinybei išreikalauti administracinių nusižengimų registro duomenis, alkotesterio, kuriuo buvo atlikti matavimai, patikros dokumentus ir duomenis apie leistiną matavimo paklaidą, duomenis, ar 0,03 promilės skirtumas tarp dviejų matavimų, atsižvelgiant į prietaiso paklaidą, leidžia patikimai konstatuoti alkoholio koncentracijos didėjimą. Taip pat prašoma priimti ir prie bylos medžiagos pridėti 2026 m. liepos 15 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp APA1 ir UAB (duomenys neskelbtini).Skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo padarymo fakto, nustatyto neblaivumo dydžio ir kaltės iš esmės neginčija. Su 2026 m. liepos 14 d. nutartimi apeliantas nesutinka, nes teismas nepakankamai išsamiai ir objektyviai įvertino jo asmenybę bei byloje pateiktų aplinkybių visumą, daliai aplinkybių suteikė nepagrįstai neigiamą reikšmę, o išvadas dėl jo būklės ir elgesio grindė prielaidomis. Nurodo, kad Labdaros ir paramos fondas (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad apeliantas yra aktyvus fondo savanoris, iš Lietuvos į Ukrainą gabenantis humanitarinę paramą ir automobilius, skirtus Ukrainos kariams bei savanoriams. Fondo rašte taip pat nurodyta, kad jam netekus galimybės vairuoti trikdoma fondo veikla. Labdaros ir paramos fondas (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad apeliantas nuolat dalyvauja konvojuose į Ukrainą, Lietuvoje koordinuoja paramos rinkimą ir atvežimą į Kauną, o atitinkamame regione yra vienintelis savanoris, galintis atgabenti paramą į fondo patalpas. VšĮ (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, kad apeliantas gabena Ukrainos gynėjams skirtus automobilius ir humanitarinę paramą bei Lietuvoje koordinuoja paramai skirtų automobilių remontą ir logistiką. Labdaros ir paramos fondas (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, kad apeliantui netekus galimybės vairuoti labai trikdoma fondo veikla bei automobilių nuvarymas į Ukrainą ir prašo teismo, kiek įmanoma sumažinti teisės vairuoti sustabdymo laikotarpį bei panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi, pateikti dokumentai patvirtino ne vien abstraktų apelianto dalyvavimą savanoriškoje veikloje, bet konkrečias funkcijas, kurioms tiesiogiai būtina galimybė vairuoti skirtingas transporto priemones. Šie dokumentai buvo pateikti byloje ir teismo priimti, tačiau nutartyje jų konkretus turinys iš esmės neanalizuotas. Teismas šias aplinkybes apibendrintai atmetė nurodydamas, kad poreikis vairuoti savanorystės, darbo paieškų ir artimųjų priežiūros tikslais nėra išskirtinis. Tačiau nebuvo vertinama visų aplinkybių visuma: ilgalaikė (nuo 2023 m.) ir intensyvi savanorystė, humanitarinės paramos gabenimas į Ukrainą, skirtingų organizacijų patvirtintas poreikis vairuoti, faktiškai atliekamos transportavimo ir logistikos funkcijos, senyvo amžiaus ir ligotos motinos priežiūra, darbo paieškos ir profesinės veiklos pobūdis, šeiminės aplinkybės ir būsimo vaiko laukimas, nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei aplinkybė, kad leistina alkoholio koncentracijos riba buvo viršyta tik 0,07 promilės.Teigiama, kad teismas formaliai nurodė proporcingumo ir individualizavimo principus, tačiau faktiškai apsiribojo išvada, kad kiekviena atskira apelianto nurodyta aplinkybė nėra išskirtinė. Toks vertinimas neatitinka reikalavimo individualizuoti administracinę atsakomybę pagal visą byloje nustatytų aplinkybių kompleksą. Nutartyje konstatuota, kad pirmojo tikrinimo metu 20.07 val. buvo nustatytas 0,48 promilės neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu 20.17 val. - 0,51 promilės. Remdamasis vien šiuo 0,03 promilės skirtumu, teismas padarė kategorišką išvadą, kad patikrinimo metu apeliantas „vis dar girtėjo“. Tačiau byloje nenurodyta, kokia konkretaus matavimo prietaiso leistina paklaida, kokia yra dviejų matavimų rezultatų neapibrėžtis, ar 0,03 promilės skirtumas apskritai leidžia patikimai konstatuoti alkoholio koncentracijos didėjimą, ar šis skirtumas negalėjo atsirasti dėl matavimo prietaiso paklaidos, matavimo sąlygų arba natūralaus matavimo rezultatų svyravimo ir ar buvo gauta specialisto išvada, leidžianti iš dviejų artimų matavimų spręsti apie alkoholio koncentracijos didėjimo stadiją. Nurodo, kad teismas neturi specialių medicinos ar metrologijos žinių, todėl vien nedidelis dviejų matavimų skirtumas savaime nesudarė pakankamo pagrindo kategoriškai konstatuoti, kad alkoholio koncentracija apelianto organizme didėjo. Ši išvada byloje turėjo esminę reikšmę, nes ja teismas grindė tolesnius teiginius, kad apeliantas turėjo objektyviai jausti alkoholio poveikį ir kad nekritiškai vertino savo būklę. Administracinio nusižengimo faktas nustatytas ir neginčijamas, tačiau nepatikrinta teismo prielaida apie tariamą girtėjimą negalėjo būti naudojama kaip papildoma apeliantą neigiamai charakterizuojanti aplinkybė sprendžiant dėl nuobaudos individualizavimo. Teismas taip pat nurodė, kad širdies lašų vartojimo aplinkybė nebuvo įrašyta pirminiame protokole ir atsirado tik skunde, todėl ją įvertino kaip gynybinę poziciją, kuria siekiama palengvinti savo padėtį. Su tokiu vertinimu apeliantas nesutinka. Pirminiame administracinio nusižengimo protokole jo buvo klausiama apie administracinio nusižengimo padarymą ir alkoholio vartojimą, o ne reikalaujama išsamiai išvardyti visas tą dieną vartotas medicinines priemones ar preparatus. Tai, kad tam tikra papildoma aplinkybė išsamiau paaiškinama teismui pateiktame skunde, savaime nereiškia, kad ji yra išgalvota ar melaginga.Taip pat nurodoma, kad teismas nenustatė, kad apelianto nurodyti širdies lašai iš tikrųjų nebuvo vartoti. Nebuvo pareikalauta pateikti papildomų duomenų, nebuvo aiškinamasi dėl jų sudėties ir galimo poveikio alkotesterio rodmenims. Todėl teiginys, kad tai buvo tik gynybinė versija, grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o prielaida. Be to, širdies lašų vartojimo aplinkybė buvo nurodyta ne siekiant paneigti administracinio nusižengimo sudėtį ar išvengti atsakomybės, bet paaiškinant, kodėl subjektyviai apeliantas nejautė neblaivumo ir nesuprato, kad organizme dar gali būti likusi įstatymo ribą viršijanti alkoholio koncentracija.Anot skundo autoriaus, skundžiamoje nutartyje neatskleista, už kokius konkrečius pažeidimus buvo baustas apeliantas, kokio sunkumo buvo kiekvienas pažeidimas, ar jie buvo tyčiniai, ar dėl jų kilo žalingų padarinių, kiek nuobaudų buvo galiojančios administracinio nusižengimo padarymo metu ir ar tarp ankstesnių pažeidimų buvo vairavimo esant neblaiviam atvejų. Vien pažeidimų skaičius, neatskleidus jų pobūdžio ir reikšmingumo, nėra pakankamas pagrindas daryti apibendrinamąją išvadą, kad asmuo apskritai nelinkęs laikytis teisės aktų. Teismo posėdyje apeliantas paaiškino, kad vienerių metų laikotarpiu buvo baustas vieną kartą dėl netinkamai pastatyto automobilio. Anksčiau už vairavimą esant neblaiviam baustas nebuvo. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimas turi būti sprendžiamas ne mechaniškai suskaičiuojant per penkerius metus užfiksuotus KET pažeidimus, bet įvertinant jų pobūdį, senumą, sunkumą ir sąsają su nagrinėjamu nusižengimu.Taip pat teigiama, kad aplinkybė, jog asmuo, vykdydamas galiojantį draudimą, buvo priverstas ieškoti kitų susisiekimo būdų, prašyti kitų asmenų pagalbos, atsisakyti dalies veiklos arba ją apriboti, neįrodo, kad galimybė vairuoti jam nėra reikalinga. Priešingai, byloje pateikti fondų dokumentai patvirtina, kad dėl teisės vairuoti netekimo buvo apsunkinta ne tik apelianto asmeninė padėtis, bet ir labdaros organizacijų veikla. Teismo išvada reiškia, kad kiekvienas asmuo, kuris laikosi paskirto laikino draudimo ir jo nepažeidžia, vien dėl tokio teisėto elgesio netenka galimybės argumentuoti, jog specialioji teisė jam objektyviai reikalinga. Toks motyvas prieštarauja pačiai individualizavimo prasmei.Skunde nurodoma, kad nuo pat administracinio nusižengimo nustatymo momento apeliantas pripažino pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, bendradarbiavo su pareigūnais, neginčijo patikrinimo rezultatų, laikėsi teisės vairuoti sustabdymo, savanoriškai lankė Anoniminių alkoholikų susirinkimus, lankėsi pas psichoterapeutą ir ėmėsi priemonių, kad panaši situacija nepasikartotų. Teismas pripažino, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies teismas šių aplinkybių visumai realios reikšmės nesuteikė.Taip pat nurodoma, kad sutikimas pasirinkti vieną iš sankcijoje numatytų alternatyvų nereiškia, kad prarandama teisė prašyti ją individualizuoti ar paaiškinti jos realias pasekmes. Savanoriškos veiklos metu apeliantas vairuoja ne vieną asmeninę transporto priemonę. Humanitarinei pagalbai gabenti naudojamos skirtingos organizacijų, rėmėjų ar į Ukrainą perduodamos transporto priemonės. Objektyviai neįmanoma kiekvienoje iš jų įrengti antialkoholinį variklio užraktą. Todėl draudimas vairuoti transporto priemones be tokio užrakto konkrečiu atveju nėra vien techninis nepatogumas. Jis faktiškai užkerta kelią vykdyti reikšmingą dalį patvirtintos savanoriškos veiklos. Teismas šio skirtumo neįvertino ir neanalizavo, ar administracinės nuobaudos tikslai negalėtų būti pasiekti taikant trumpesnį draudimo terminą. Apeliantas pripažįsta, kad vairavimas esant neblaiviam yra pavojingas ir neleistinas. Tačiau administracinės nuobaudos individualizavimas nereiškia veikos pateisinimo ar jos pavojingumo paneigimo. Apeliantas pažymi, kad jam nustatyta 0,47 promilės alkoholio koncentracija, pritaikius paklaidą. Įstatyme nustatyta riba buvo viršyta 0,07 promilės. Nebuvo nustatyta, kad būtų viršijęs greitį, pavojingai manevravęs, sukėlęs eismo įvykį ar padaręs žalos. Transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, o kitų KET pažeidimų neužfiksuota. Šios aplinkybės administracinės atsakomybės nepašalina, tačiau yra reikšmingos vertinant konkretų veikos pavojingumo laipsnį ir sprendžiant, ar būtina taikyti visą minimalių įstatyme nustatytų poveikio priemonių kompleksą.Skunde atkreipia dėmesį, kad teismui buvo pateikti kelių labdaros organizacijų dokumentai apie ilgalaikę visuomenei naudingą veiklą, duomenys apie pagalbą Ukrainai, rūpinimąsi motina, šeiminę situaciją, profesinę kvalifikaciją ir veiksmus po pažeidimo. Teismas šių objektyvių teigiamų duomenų svorį sumažino, o ankstesnių, nutartyje konkrečiai neaprašytų KET pažeidimų skaičiui suteikė lemiamą reikšmę. Dėl to nebuvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp teigiamai ir neigiamai asmenį apibūdinančių duomenų.Apeliantas nurodo, kad 2026 m. liepos 15 d., t. y. kitą dieną po skundžiamos nutarties priėmimo, su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). Sutartyje nustatyta 20 valandų darbo savaitė, penkių darbo dienų režimas, darbo funkcijas atliekant mišriu būdu - ir darbovietėje, ir nuotoliniu, 2 640 Eur mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių ir trijų mėnesių išbandymo laikotarpis. Ši darbo sutartis patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apelianto nurodytos intensyvios darbo paieškos buvo tikros, nuoseklios ir davė konkretų rezultatą. Tai nėra vien ketinimas ateityje dirbti ar abstraktus paaiškinimas apie galimą įsidarbinimą - po nutarties priėmimo faktiškai sudaryta neterminuota darbo sutartis kvalifikuotam darbui pagal profesinį pasirengimą. Įsidarbinimas rodo atsakingą požiūrį į savo pareigas, teisėtas pastangas užsitikrinti nuolatines pajamas, gebėjimą laikytis darbo drausmės ir siekį stabilizuoti savo bei šeimos materialinę padėtį. Anot skundo autoriaus, šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja apelianto asmenybę ir yra reikšmingos individualizuojant administracinę atsakomybę bei vertinant, ar nuobaudos tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Darbo sutartis sudaryta jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl objektyviai negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui. APA1 kartu su skundu pateikė labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) raštą, labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) raštą, VšĮ (duomenys neskelbtini) raštą, labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) raštą, pažymą apie faktinę gyvenamąją vietą, medicininius dokumentus dėl šeiminės situacijos ir 2026 m. liepos 15 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją.Atsiliepimu į APA1 skundą, Institucijos atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ir pateikta faktų apie apelianto padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą ir nutartį, apeliantas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Institucijos nuomone, apylinkės teismas tirdamas administracinio nusižengimo įrodymus buvo aktyvus, visapusiškai, labai išsamiai ir objektyviai patikrino ir ištyrė bylos medžiagą, bei priėmė teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir pagrindais nėra teisinio pagrindo.Atsiliepime nurodoma, kad Institucija administracinio nusižengimo byloje savo poziciją išsakė 2026 m. gegužės 26 d. teikdama atsiliepimą apylinkės teismui ir ši pozicija lieka nekintanti. Papildomai Institucija atkreipia dėmesį, kad apelianto naujas darbas taip pat nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, netgi gali būti atliekamas nuotoliu, o tai, kad darbdavys žinojo, jog apeliantas neturi teisės vairuoti, jį įdarbindamas, eliminuoja tikimybę būti atleistam iš užimamų pareigų. Tai, kad apeliantas sėkmingai įsidarbino dar patvirtina, jog jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemones.Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,k o n s t a t u o j a : APA1 apeliacinis skundas atmetamasPagal ANK 651 straipsnio nuostatas, bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju, teismui nenustačius būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės pagrįstumo. Apelianto argumentai, kad jis nuo pat nusižengimo nustatymo momento pripažino pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, neginčijo patikrinimo rezultatų, laikėsi teisės vairuoti sustabdymo, savanoriškai lankė anoniminių alkoholikų susirinkimus, lankėsi pas psichoterapeutą ir ėmėsi priemonių, kad panaši situacija nepasikartotų, savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino ir pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos apskritai nebuvo įvertintos. Kartu pažymėtina, kad kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, nors ir vertintini teigiamai, nepanaikina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir savaime nelemia būtinybės švelninti privalomai skiriamą administracinio poveikio priemonę, o bendradarbiavimas su pareigūnais ir alkotesterio parodymų neginčijimas yra įprastas elgesys vykdant teisėtus pareigūnų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo, įvertino ne tik apelianto nurodomas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bet ir paties nusižengimo pobūdį bei pavojingumą. Nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas vairuojant transporto priemonę, t. y. padidinto pavojingumo šaltinį, kai vairuotojui buvo nustatytas 0,47 promilės neblaivumas. Vien tai, kad konkrečiu atveju eismo įvykis nekilo ir žala nebuvo padaryta, nepaneigia tokios veikos pavojingumo. Transporto priemonės vairavimas neblaiviam pats savaime sukuria padidintą riziką kitų eismo dalyvių saugumui, todėl faktinių neigiamų padarinių neatsiradimas negali būti prilyginamas mažesniam veikos pavojingumui. Aukštesniojo teismo vertinimu, APA1 savo veiksmais sukėlė būtent tą riziką, kurios prevencijai įstatymų leidėjas nustatė privalomą teisės vairuoti atėmimą.Aplinkybės, kad apeliantas turi poreikį vairuoti transporto priemones savanorystės, darbo ir artimųjų priežiūros tikslais savaime negali būti laikomos išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Tai yra asmeninio pobūdžio aplinkybės, kurios egzistavo dar iki padarant administracinį nusižengimą ir nebuvo nulemtos sankcijos taikymo. APA1 , suvokdamas, kad teisė vairuoti jam yra itin reikalinga tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje, turėjo būti ypač atsakingas vertindamas savo galimybę vairuoti transporto priemonę. Pažymėtina, kad ilgametę vairavimo patirtį turintis asmuo turi suvokti tiek pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių, tiek neblaivaus vairavimo keliamą pavojų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti išskirtine aplinkybe to, kad sankcijos taikymas apeliantui sukelia didesnių nepatogumų dėl jo darbo, šeimos ar kasdienių poreikių, nes tokios aplinkybės būdingos daugeliui vairuotojų, kuriems dėl padarytų KET pažeidimų apribojama teisė vairuoti.Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad APA1 nustatytas 0,47 promilės neblaivumas yra netoli minimalios ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytos ribos, buvo žinoma bylą nagrinėjusiam pirmos instancijos teismui ir nėra pagrindo teigti, kad ji liko neįvertinta, kaip teigiama skunde. Vien tai, kad nustatytas neblaivumo laipsnis yra santykinai nedidelis, nereiškia, jog padarytas nusižengimas tampa mažareikšmis ar nepavojingas. APA1 buvo pripažintas kaltu būtent dėl įstatyme nustatytą ribą viršijančio neblaivaus vairavimo, o įstatyme nustatyta sankcija diferencijuoja atsakomybę pagal konkrečiai nustatytą pažeidimo sudėtį. Pažymėtina, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už transporto priemonės vairavimą, kai vairuotojui nustatytas ne mažesnis kaip 0,41 promilės, bet ne didesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, skiriama nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų bauda. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog už 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju apeliantui paskirtas teisės vairuoti atėmimas šešiems mėnesiams kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylikai mėnesių, taip pat paskirta 800 Eur bauda. Todėl individualizuojant atsakomybę atsižvelgta į lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes ir APA1 paskirtos švelniausios – minimalios įstatyme numatytos sankcijos. Skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė realios reikšmės apelianto prisipažinimui, gailėjimuisi, pateiktais duomenimis apie apelianto poreikį vairuoti transporto priemones tiek profesiniais, tiek asmeniniais tikslais ir sunkinančių aplinkybių nebuvimui, laikytinas nepagrįstu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmos instancijos teismas šias aplinkybes nustatė ir įvertino, tačiau jos negali būti vertinamos izoliuotai nuo kitų byloje nustatytų duomenų, kadangi kiekvienai palankiai aplinkybei negali būti suteiktas toks svoris, kuris automatiškai lemtų sankcijos švelninimą. Apeliantas teigia, jog vien nedidelis dviejų matavimų skirtumas savaime nesudaro pakankamo pagrindo kategoriškai konstatuoti, kad alkoholio koncentracija apelianto organizme didėjo, todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialių žinių, nepagrįstai suteikė didelę reikšmę tam, jog apeliantas girtėjo, kritiškai nevertino savo elgesio ir galimybių. Su šiuo argumentu nesutiktina, kadangi vien tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į, apelianto manymu, nepatikrintą prielaidą apie jo girtėjimą, nepanaikina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo bei apelianto pareigos savo būseną vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad teismas, individualizuodamas apeliantui bausmę atsižvelgė į APA1 charakterizuojančių duomenų visumą, nei vienam nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, taigi vien aplinkybės apie girtėjimą nebuvimas, negalėtų reikšmingai pakeisti teismo vertinimo, dėl apeliantui skiriamų administracinio poveikio priemonių, juolab kad apeliantui paskirtų administracinio poveikio priemonių dydis jau yra minimalus.Vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę, atkreiptinas dėmesys, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė gali būti švelninamos tik išimtiniais atvejais, kai nustatoma aplinkybių visuma, rodanti, kad įprastos sankcijos taikymas konkrečiu atveju būtų nesuderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais. Vien tai, kad paskirta priemonė sukelia nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė. Nagrinėjamu atveju išimtinių aplinkybių nenustatyta, apeliantas nenurodo jokių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių sankcijos taikymas jam sukeltų tokias išskirtines pasekmes. APA1 nurodomas būtinybės vairuoti pobūdis, darbo organizavimo sunkumai, artimųjų priežiūros poreikis, kaltės pripažinimas, gailėjimasis ir elgesys po nusižengimo, nors ir gali būti vertinami kaip individualizuojantys duomenys, savo pobūdžiu nėra tokie išskirtiniai, kad pateisintų įstatyme nustatytos privalomos poveikio priemonės sutrumpinimą bei negali būti laikomos reikšmingesnėmis nei visuomenės interesas. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, kokius administracinius pažeidimus APA1 yra padaręs praeityje ir kokią reikšmę kiekvienas administracinis pažeidimas turi administracinio poveikio priemonių individualizavimui, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas į šiuos duomenis žiūrėjo atmestinai ar mechaniškai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas neišvardino visų apelianto padarytų administracinių nusižengimų, nedaro skundžiamos nutarties nepagrįsta. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į apelianto ankstesnius pažeidimus, juolab kad administracinio nusižengimo byloje yra 2026 m. gegužės 26 d. administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad ankstesni nusižengimai būtų reikšmingi vertinant asmens elgesį, nėra būtina, jog jie būtų analogiški nagrinėjamam pažeidimui. Šiuo atveju ankstesni APA1 nusižengimai susiję su KET laikymusi ir apelianto elgesiu kaip transporto priemonės vairuotojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino juos kaip duomenis, apibūdinančius jos santykį su pareiga laikytis KET reikalavimų ir įstatymų. Ypač reikšminga yra ne vien ankstesnių pažeidimų rūšis, tačiau ir jų pasikartojimas ir tai, kad ankstesnės administracinės atsakomybės priemonės nebuvo pakankamos užtikrinti tinkamą apelianto elgesį kelyje. Nustatyta, kad per pastaruosius penkerius metus apeliantas buvo baustas už įvairius KET pažeidimus, įskaitant greičio viršijimą, automobilio stovėjimo taisyklių pažeidimus. Todėl darytina išvada, kad tiek nagrinėjamas, tiek ankstesni APA1 pažeidimai rodo neatsakingą ir nepakankamai rūpestingą požiūrį Kelių eismo taisykles ir į kitus teisės aktus. Atitinkamai nepritartina ir apelianto argumentui, jog širdies lašų vartojimas lėmė, tai, kad jis nesuprato esąs vis dar neblaivus. Teismas atkreipia dėmesį, kad neblaivumo konstatavimas techninėmis priemonėmis patvirtina administracinio nusižengimo sudėtį nepriklausomai nuo to, ar asmuo jautė subjektyvius neblaivumo požymius, ar jie buvo akivaizdūs aplinkiniams. Gailėjimasis, bendradarbiavimas su institucijomis, ankstesnių analogiškų pažeidimų nebuvimas, reputacinės ar emocinės pasekmės bei neigiama finansinė įtaka yra bendro pobūdžio aplinkybės, kurios įstatymų leidėjo jau yra įvertintos nustatant minimalią sankciją. Todėl jos nesudaro teisinio pagrindo taikyti švelnesnę nei įstatyme nustatyta minimali administracinio poveikio priemonė ar kitaip švelninti atsakomybę, nes tai prieštarautų administracinės atsakomybės neišvengiamumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principams.Apelianto nurodomi po nusižengimo atlikti veiksmai, tokie kaip darbo susiradimas, anoniminių alkoholikų susirinkimų lankymas taip pat vertintini kaip teigiamas elgesys po pažeidimo, tačiau jie nepaneigia jau padaryto nusižengimo ir nesudaro pagrindo pripažinti jį mažiau pavojingu ar konstatuoti išskirtinės aplinkybių visumos, būtinos ANK 34 straipsnio 6 daliai taikyti. Priešingu atveju bet kuris asmuo, po pažeidimo ėmęsis papildomų priemonių ateityje išvengti panašaus elgesio, įgytų pagrindą reikalauti nukrypti nuo įstatyme nustatytos sankcijos, o tai neatitiktų šios nuostatos išimtinio pobūdžio.Pažymėtina, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra privalomas, tiesiogiai įtvirtintas sankcijoje ir taikomas kartu su trumpesniu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Šis draudimas nėra atskira poveikio priemonė, papildomai pritaikyta apelianto atžvilgiu, kadangi nesant šio draudimo, už padarytą nusižengimą numatytas ilgesnis – nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Be to, kaip jau minėta, apeliantui paskirta minimali – 800 Eur – bauda, kuri taip pat tiesiogiai numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog įstatyme yra numatyta galimybė paskirtą administracinę nuobaudą susimokėti ir dalimis, kuria pareiškėjas turi teisę ir gali pasinaudoti. Atkreiptinas dėmesys, jog teisės vairuoti atėmimu siekiama ne tik sukelti neigiamas pasekmes už padarytą nusižengimą, bet ir užkirsti kelią pakartotiniams pažeidimams bei užtikrinti eismo saugumą. Viešasis interesas, susijęs su eismo dalyvių saugumu ir neblaivaus vairavimo prevencija, šiuo atveju turi būti derinamas su individualiais apelianto interesais, tačiau pastarieji negali automatiškai nusverti visuomenės intereso. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, kaltės aplinkybes, apelianto nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ankstesnius KET pažeidimus bei po nusižengimo atliktus veiksmus. Apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro išskirtinės jų visumos, kuri leistų spręsti, kad net minimali įstatyme nustatyta ir paskirta teisės vairuoti atėmimo priemonė šiuo atveju būtų neproporcinga. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, apygardos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamia ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu bei pagrįstu Lietuvos Respublikos teisės aktų taikymu. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismasn u t a r i a :palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 14 d. nutartį nepakeistą ir APA1 skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.Teisėja Daina Dyburienė