Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Dyburienė,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo APA1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atmestas APA1 skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2026 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2026 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje APA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 60 eurų bauda dėl to, kad 2025 m. liepos 31 d. 05.43 val. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti ant vejos.Nesutikdamas su nutarimu, APA1 pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kuriuo buvo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą bei jam paskirtą 60 eurų baudą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi, APA1 skundas buvo atmestas. APA1 skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą nutraukti.Skunde nurodo, kad Institucija ir teismas nepašalino jo skunde išvardintų abejonių dėl pateiktų įrodymų. Teismas nutartyje visur naudoja žodį „nuotrauka“, tačiau pats APA1 savo paaiškinime, skunde ir teisme naudojo sąvoką „vaizdo failas“, kadangi jis ginčija patį nuotraukos padarymo faktą arba, jeigu tokia buvo padaryta, jos padarymo laiką ir aplinkybes. Anot pareiškėjo, byloje esantys vaizdo failai negarantuoja, jog byloje nurodytu laiku buvo padarytas byloje nurodytas pažeidimas, o jie yra lengvai redaguojami, arba jų darymo metu yra nesudėtinga atlikti laiko ir datos keitimo manipuliacijas. Institucija ir teismas nepasisakė dėl šių aplinkybių, todėl nutartis priimta nepašalinus visų abejonių dėl įrodymų, o aiškinant bylos aplinkybes nenustatytos naudojamų sąvokų reikšmės gali sąlygoti bylos išsprendimą neteisingai.Apeliantas teigia, kad teismas nevertino, kad yra trys galimi metodai, kuriais pasinaudojus vaizdo failai neatitiks faktinėms aplinkybėms, nieko apie tai nepasisakė, nepaaiškino kokiu būdu nustato, kad liudytojos pateiktuose vaizdo failuose vaizdai, realybės neatitinkančios datos, laikai, ir tai patvirtinantys nuotraukų parametrai (metaduomenys) egzistuoja, nepaaiškino, kokiu būdu nustato, kad liudytojos pateiktuose vaizdo failuose esanti informacija ir vaizdas yra teisingi ir atitinka užfiksuotą faktinę situaciją, nepaaiškino, kokiu būdu atskiria, kad jo pateikti vaizdo failai yra netikri, o byloje pateikti liudytojos vaizdo failai yra tikri. Skunde nurodoma, kad nėra aišku, kuo remdamasis apylinkės teismas priėjo išvados, jog pranešime nurodytas pažeidimo data ir laikas bei pateiktos fotonuotraukos metaduomenyse nurodyta data ir laikas sutampa. Klastojant duomenis, juos pats klastotojas suveda ir šią informaciją žino, dėl to logiška, kad pildydamas pranešimą suves tuos pačius duomenis. Apeliantui nėra aišku, kodėl teismas turėjo pagrindo tikėti liudytojos parodymais, kadangi liudytoja buvo apklausta pirmą kartą, o byloje nurodytą pažeidimo datą ir laiką įvardino ne liudytoja, o pats teisėjas, skaitydamas bylos medžiagą. Nurodo, kad kadangi Institucija tik susipažino su bylos turiniu ir neatliko jokių įrodymų tyrimo, analizavimo, nepalygino pareiškėjo pateiktų vaizdo failų su byloje pagrindiniu įrodymu esančiais vaizdo failais, nepašalino jo išvardytų ir tyrimais pagrįstų abejonių, tai darytina išvada, kad Institucijos pareigūnas KET reikalavimų pažeidimą nustatė iš nepatikrintų ir abejones keliančių įrodymų, kurie tokiu atveju yra nepatikimi ir negali būti pagrindas patvirtinti, kad įvykis dėl KET pažeidimo egzistavo. Apeliantas pažymi, kad vien automobilio savininkės pranešimas apie protokole nurodytu laiku automobilį valdžiusį asmenį savaime nereiškia, jog pažeidimo faktas yra užfiksuotas ar tokia informacija yra įrodymas apie pažeidimą. Apelianto teigimu, teismas sumenkino dvi faktines aplinkybes: galimą vaizdo failo datos ir laiko koregavimą ir teisingą informaciją apie buvusį automobilio valdytoją (juridinis asmuo (duomenys neskelbtini)).Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog jis nesistengė bendradarbiauti su tyrimą atliekančia institucija ir nesiekė, kad būtų surinkta kuo daugiau jo kaltę paneigiančių įrodymų ir nepateikė jokių objektyvių duomenų. Paneigdamas šias teismo išvadas, apeliantas nurodė savo atliktus procesinius veiksmus byloje.Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esančios fotonuotraukos, pateiktos kartu su pranešimu apie įvykį, yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo faktą. Apeliantas, remdamasis teismų praktika, teigia, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų atlikę kokius nors veiksmus, patvirtinančius faktinius duomenis, ar paneigiančius jo iškeltas versijas ir abejones dėl liudytojo patikimumo, ir jo pateiktų vaizdo failų autentiškumo, juose nurodytos datos atitikimo faktinėms aplinkybėms.Skunde nurodoma, kad teismas nutartyje nenurodė, kokiu pagrindu priėjo prie išvados, kad nėra jokio pagrindo netikėti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčios liudytojos K. A. parodymais. Teismo posėdžio metu liudytoja parodė, kad gyvena netoli esančiame name, kiekvieną dieną mato KET pažeidimus, tačiau per paskutinius du metus išsiuntė tik tris pranešimus policijai. Taip pat nurodė, kad turi kompiuterį, moka juo naudotis, naudojasi įvairiomis programomis. Anot apelianto, tokie pačios liudytojos patvirtinti duomenys rodo, kad ji linkusi matyti daug KET pažeidimų, bet pranešti tik kelis iš jų, dėl tik jai žinomų priežasčių. Todėl duomenys iš tokio liudytojo neturėtų būti vertinami kaip duomenys iš patikimo liudytojo. Vien faktas, kad liudytoja teikdama vaizdinius failus per portalą www.epolicija.lt pasirašo elektroniniu parašu ir sutinka su atsakomybe dėl melagingų duomenų pateikimo, dar nereiškia, kad tie failai yra tikri ir juose užfiksuoti vaizdai atitinka faktines aplinkybes. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu leisti liudytojai dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, kada jos prašymas buvo pateiktas baigiantis darbo valandoms. Tokiu skubotu leidimu liudytojai dalyvauti teisme nuotoliniu būdu, per ryšio priemones, teismas pablogino, jo, kaip proceso šalies padėtį.Anot apelianto, teismo nesupratimas apie vaizdo failų parametrus (metaduomenis), neskirtas dėmesys jų analizei, atsisakymas priimti į bylą jo pateiktas ekrano nuotraukas su byloje esančių failų išskleistais parametrais (metaduomenimis) ir nesulyginimas jų su atsiliepime į skundą Institucijos pateiktais duomenimis, galėjo sąlygoti, kad byla buvo išspręsta neteisingai.Skunde nurodoma, kad Institucija, atlikusi bylos tyrimą ir teismas nepašalino pranešėjo pateiktų vaizdo failų trūkumų dėl datos ir laiko ir nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų jo atliktų įrodymų tyrimo naudotas metodikas ir gautas išvadas. Apeliantas prašo apygardos teismo paaiškinti, kuo byloje jo pateikti vaizdo failai skiriasi nuo byloje pateiktų, kaip pagrindinis įrodymas, kokias apsaugos priemones, saugančias nuo duomenų iškraipymo, turi arba yra nustatytos pranešėjo pateiktuose vaizdo failuose, kokiu būdu Institucija ir teismas atskiria ir identifikuoja, kad vaizdo failuose nurodytos datos yra autentiškos ir atitinka pažeidimo fiksavimo faktinį laiką, kokias metodikas teismas ir Institucija naudoja datos ir laiko įrodymų tyrimui bei kokiu būdu teismas ir Institucija nustatė, kad jo pateiktuose vaizdo failuose data ir laikas yra neautentiški.Anot apelianto, kompiuterinius failus būtina išsamiai ištirti ir teisingai įvertinti jų, kaip įrodymų, patikimumą, kadangi bylas tiriantiems pareigūnams bei teismams gali tapti neįmanomas teisingas bylos išnagrinėjimas, jeigu priimtas nutarimas bus grindžiamas suklastotais ar netikrais įrodymais. Apelianto nuomone, teismas neatsakydamas į bylos nagrinėjimo metu ir bylos dokumentuose pateiktus klausimus ir nepašalindamas iškeltų abejonių, vertindamas įrodymus savo vidiniu įsitikinimu, pažeidžia būtiną sąlygą – vidinį įsitikinimą pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.Atsiliepimu į APA1 skundą, Institucijos vyriausiasis tyrėjas T. P. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistus Kauno apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą.Institucijos nuomone, apylinkės teismas visapusiškai išnagrinėjo APA1 skundą ir padarė teisėtas ir teisingas išvadas dėl jam inkriminuoto nusižengimo. Institucija teigia, kad nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybė bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Institucija neturi jokio pagrindo abejoti byloje pateiktų fotonuotraukų autentiškumu. Jas pateikė savo tapatybę patvirtinęs asmuo, kuris teikiant pranešimą yra įspėtas už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Liudytoja buvo apklausta ir Kauno apylinkės teisme, bei patvirtino aplinkybes dėl užfiksuoto KET pažeidimo, taigi Institucija neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymų teisingumu.Institucija nurodo, kad pranešimą gavę ir tyrimą atlikti įgalioti pareigūnai sprendžia, ar pateikti duomenys yra įrodymai ir ar įrodymų visuma leidžia konstatuoti teisės pažeidimo faktą, kas buvo padaryta ir šioje byloje – įvertinti pateikti duomenys ir priimtas sprendimas patraukti APA1 administracinėn atsakomybėn. Institucijos nuomone, tai, kad apeliantas į bylą teikė koreguotas nuotraukas, kurios neva patvirtina, kad šioje byloje esančios nuotraukos gali būti neautentiškos ir neatitinkančios realybės, parodo apelianto siekį bet kokiais būdais išvengti atsakomybės ir bandymą įvairiais būdais įrodyti, kad neva tokio fakto, koks užfiksuotas fotonuotraukose iš viso nebuvo. Institucija pažymi, kad byloje pateiktos fotonuotraukos nėra sukurtos apelianto tariamomis programomis ir kitais jo skunde nurodomais būdais, tai rodo ir nuotraukų parametrai, kuriuose matyti fotonuotraukų fiksavimo įrenginys, laikas, data, kas reiškia, kad fotonuotraukos fiksuotos mobiliuoju telefonu, todėl akivaizdu, kad tai nėra sukurtas neegzistuojantis vaizdas, o realus, kuris fiksuotas mobiliuoju telefonu, o tai patvirtino ir liudytoja. Institucija atkreipia dėmesį, kad ši byla apeliantui nėra pirmoji, kurioje jis inicijuoja teisminius ginčus dėl analogiškų aplinkybių, įvairiais motyvais ir argumentais siekdamas, kad jo atžvilgiu teisena būtų nutraukta. Už identiško nusižengimo padarymą, t. y. dėl paliktos transporto priemonės stovėti ant vejos, būtent adresu (duomenys neskelbtini), su kita transporto priemone, APA1 jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Minėtoje byloje APA1 taip pat ginčijo įvairiausias aplinkybes, tačiau Kauno apygardos teismo nutartimi jo skundas buvo galutinai atmestas. Institucija pastebi, kad minėtoje byloje netgi transporto priemonės stovėjimo vieta ant vejos yra gana panaši, kas dar labiau sustiprina Institucijos manymą, kad tikėti apelianto pateiktais skundo argumentais nėra jokio pagrindo.Institucija taip pat pastebi, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena administracinio nusižengimo byla, kurioje APA1 yra inicijavęs teisminį ginčą dėl KET pažeidimo, o jo skundo motyvai byloje yra analogiški kaip ir šioje byloje, t. y., kad fotonuotraukos yra netikros.Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,