Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų PRS1 ir PRS2 skundą.Teismas nustatė, kad pareiškėjai skundžia Inspekcijos neveikimą ir pareiškėjų skundų nagrinėjimo vilkinimą. Skunde nurodoma, kad Inspekcijoje yra nagrinėjami pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 18 d. pateiktas ir 2025 m. rugpjūčio 27 d. papildytas skundas dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veiksmų tvarkant jos asmens duomenis neplaninio veiklos patikrinimo metu, taip pat pareiškėjo 2025 m. spalio 7 d. pateiktas skundas dėl to paties subjekto veiksmų tvarkant jo ir nepilnamečio vaiko asmens duomenis. Pareiškėjų teigimu, nagrinėjant šiuos skundus Inspekcija ilgą laiką neteikė informacijos apie jų nagrinėjimo eigą, neatsakė į ne kartą teiktus prašymus pateikti informaciją bei skundų medžiagą, o dalis Inspekcijos siųstų raštų arba nebuvo gauti, arba buvo gauti be juose nurodytų priedų. Skunde pažymima, kad nors Inspekcija informavo apie skundų sujungimą ir nagrinėjimo termino pratęsimą iki 2026 m. vasario 27 d., tačiau vėliau pareiškėjams nebuvo suteikta aiški informacija apie tolimesnę skundų nagrinėjimo eigą ir terminus. Tik 2026 m. gegužės 6 d., po pakartotinių kreipimųsi, jiems buvo pateikta skundo tyrimo medžiaga, tačiau ir tuomet nebuvo nurodyta, kada bus priimtas sprendimas dėl jų skundų. Pareiškėjų teigimu, iki skundo teismui pateikimo dienos jie nėra gavę jokio Inspekcijos rašto, kuriame būtų nurodyta planuojama skundų išnagrinėjimo data.Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai savo galimai pažeistas teises sieja su Inspekcijos neveikimu ir vilkinimu išnagrinėti jų skundus įstatymo nustatytais terminais. Pareiškėjams buvo žinoma, kad Inspekcija 2026 m. sausio 12 d. raštu pranešė apie skundų nagrinėjimo termino pratęsimą iki maksimalaus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 30 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, t. y. iki 2026 m. vasario 27 d. Taigi pareiškėjai buvo aiškiai informuoti ne tik apie skundų nagrinėjimo termino pratęsimą, bet ir apie konkrečią datą, iki kurios Inspekcija privalėjo priimti sprendimą dėl jų skundų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti skundžiamas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju terminas kreiptis į teismą dėl Inspekcijos neveikimo ir vilkinimo pradėtas skaičiuoti nuo 2026 m. vasario 28 d., o baigėsi 2026 m. balandžio 28 d.Teismo vertinimu, nors pareiškėjai skunde akcentavo, kad po 2026 m. vasario 27 d. ne kartą kreipėsi į Inspekciją prašydami pateikti informaciją apie skundų nagrinėjimo eigą, prašė pateikti tyrimo medžiagą ir teiravosi dėl planuojamos sprendimo priėmimo datos, tačiau šios aplinkybės nepaneigė fakto, kad pareiškėjams jau buvo žinoma įstatyme nustatyto ir Inspekcijos pratęsto skundų nagrinėjimo termino pabaigos data. Vien tai, kad pareiškėjai po šio termino pabaigos toliau bendravo su institucija ir siekė gauti papildomos informacijos apie atliekamą tyrimą, teismo įsitikinimu, nesukūrė naujo termino kreiptis į teismą dėl neveikimo ir nepakeitė ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytos termino skaičiavimo pradžios. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl vėliau gautos tyrimo medžiagos ar negautos informacijos apie planuojamą skundų išnagrinėjimo datą neturėjo įtakos jų galimybei kreiptis į teismą dėl neveikimo. Reikalavimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pareikšti pakanka nustatyti, kad institucija per teisės aktuose nustatytą terminą neatliko jai pavestų veiksmų, todėl jau 2026 m. vasario 28 d. pareiškėjams buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie aplinkybes, kuriomis jie grindžia šiame procese pareikštą reikalavimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai į teismą kreipėsi tik 2026 m. gegužės 26 d. (skundo surašymo diena), t. y. praėjus beveik dvejiems mėnesiams po ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto dviejų mėnesių termino pabaigos. Taigi skundas paduotas akivaizdžiai praleidus įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą terminą. Be to, pareiškėjai nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą ir nenurodė jokių objektyvių, nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad termino praleidimą lėmė svarbios, išimtinės ar ekstraordinarios priežastys, todėl nėra pagrindo spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo savo iniciatyva.