Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1832-924/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-06
Bylos Nr.: e2S-1832-924/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09827-2026-5
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Paliokas
Pareiškėjas: PRS2, PRS1
Suinteresuotas asmuo: UAB BNP FINANCE, UAB „Hipotekiniai kreditai", TF Bank AB, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Tomadas“, uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“, Vilniaus teritorinė ligonių kasa, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Egas.eu“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, T. P., L. J., A. D., T. K., E. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1832-924/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09827-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 6 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų PRS2 ir PRS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų PRS2 ir PRS1 patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Hipotekiniai kreditai“, akcinė bendrovė „TF Bank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Tomadas“, uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“, Vilniaus teritorinė ligonių kasa, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Egas.eu“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, T. P., L. J., A. D., T. K., E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pareiškėjai PRS2 ir PRS1 (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašė: 1) nenustatyti termino susitaikymui; 2) nutraukti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką bendru pareiškėjų sutarimu; 3) patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį; 4) po santuokos nutraukimo pareiškėjai PRS2 palikti iki santuokos turėtą pavardę – P., pareiškėjui PRS1 palikti pavardę – Š.; 5) civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, prašymo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti. Teismas įpareigojo pareiškėjus sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti visus jų turimus kreditorius (ir bendrus, ir asmeninius), nurodant prievolės atsiradimo pagrindą (sutarties datą, numerį, civilinės bylos numerį, vykdomojo dokumento numerį, vykdomosios bylos numerį (jeigu prievolė vykdoma priverstinai), jos pobūdį, dydį, kartu pateikiant šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, taip pat pasisakyti dėl tolimesnio prievolių vykdymo kreditoriams po santuokos nutraukimo. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėjus pateikti teismui įrodymus, kad jie informavo turimus kreditorius (bendrus ir asmeninius) apie santuokos nutraukimo bylos inicijavimą (išsiuntė kreditoriams prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijas), taip pat šiuos kreditorius įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, nurodant jų duomenis (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas įpareigojo pareiškėjus pateikti teismui arba prašymą dėl santuokos nutraukimo bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių su originaliais pareiškėjų parašais, arba minėtus dokumentus, pasirašytus abiejų pareiškėjų saugiais elektroniniais parašais, arba atstovavimo sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir advokato Vidmanto Baumilos. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėjus pateikti teismui santuokos sudarymo įrašo originalą (CPK 382 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir sudarytą paskolos sutartį su UAB „BnP Finance“.

2026 m. balandžio 22 d. teisme gautas pareiškėjo PRS1 atstovo prašymas pratęsti terminą nutartyje įvardintiems trūkumams pašalinti iki 2026 m. balandžio 30 d. Bylą nagrinėjančios teisėjos 2026 m. balandžio 27 d. rezoliucija pareiškėjo PRS1 atstovo prašymas patenkintas, terminas trūkumams pašalinti pareiškėjams pratęstas iki 2026 m. balandžio 30 d. (įskaitytinai).

2026 m. balandžio 29 d. teisme gautas patikslintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, prašymo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti. Teismas įpareigojo pareiškėjus pašalinti besidubliuojantį 3.1.12 papunktį iš patikslintos sutarties, pateikti duomenis apie vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/00329 taikomo arešto panaikinimą ir patikslintoje sutartyje aptarti galimai turimos prievolės kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdymą. Teismas nurodė, kad pareiškėjai patikslintame prašyme turi nurodyti suinteresuotų asmenų T. P., L. J., A. D., T. K., E. M. duomenis (gimimo datą ar asmens kodą, jeigu jis yra žinomas). Teismas pažymėjo, kad antstoliai turi būti pašalinti iš suinteresuotų asmenų, taip pat atitinkamai turi būti patikslinti ir sutarties punktai, kuriuose antstoliai įvardijami kreditoriais dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.

2026 m. gegužės 14 d. teisme gautas pareiškėjo PRS1 atstovo prašymas pratęsti terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti iki 2026 m. gegužės 20 d. Bylą nagrinėjančios teisėjos 2026 m. gegužės 14 d. rezoliucija pareiškėjo PRS1 atstovo prašymas patenkintas, terminas trūkumams pašalinti pareiškėjams pratęstas iki 2026 m. gegužės 20 d. (įskaitytinai).

2026 m. gegužės 18 d. teisme gautas patikslintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjų PRS2 ir PRS1 prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims. Teismas nurodė, kad iš Antstolių informacinės sistemos nustatyta, jog antstolė Irena Beliačic vykdomojoje byloje Nr. 0011/26/00742 vykdo 2026 m. balandžio 3 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-56490 dėl 850 Eur baudos išieškojimo iš skolininko PRS1 išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau pareiškėjai patikslintoje sutartyje dėl nurodytos prievolės kreditorei nepasisakė ir nesprendė jos tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai pašalino ne visus teismo nustatytus prašymo trūkumus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, todėl preziumuojama, jog trūkumų šalinimo institutas ir tinkama procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarka jam yra gerai žinoma. Kadangi advokatui yra prieinama Antstolių informacinės sistemos informacija (tai patvirtina ir į bylą atstovo teikti duomenys iš šios sistemos) (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas), teismas padarė išvadą, kad visos pareiškėjų turimos prievolės bei jų vykdymas kreditoriams po santuokos nutraukimo objektyviai galėjo būti aptarti teismui pateiktoje patikslintoje sutartyje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai privalo bendradarbiauti ne tik su teismu, bet ir tarpusavyje bei su savo atstovais, laiku teikti informaciją apie aplinkybes, reikšmingas prašymo išsprendimui, įskaitant informaciją apie turimas ar naujai atsiradusias prievoles kreditoriams (CPK 8 straipsnis). Teismas nurodė, kad pareiškėjams jau du kartus buvo nustatytas (pratęstas) pakankamas terminas prašymo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjai ir per teismo nustatytą papildomą terminą neįvykdė pareigos pašalinti visų teismo nurodytų prašymo trūkumų, o trūkumų šalinimo procesas negali tęstis neribotą laiką, nes tai neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų, todėl pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikytinas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai PRS2 ir PRS1 (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta, kadangi visi 23 kreditoriai šioje byloje buvo informuoti apie santuokos nutraukimą įstatymo nustatyta tvarka, ką patvirtina ir įrodo 2026 m. balandžio 28 d. 13.36 val. pranešimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų PRS2 ir PRS1 prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017). Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą 2026 m. balandžio 28 d. pranešimą kreditoriams apie kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, kuris jau buvo pateiktas byloje kartu su apeliantų teismui pateiktu patikslintu prašymu ir sutartimi 2026 m. balandžio 29 d., todėl apeliantų pakartotinai teikiamas įrodymas nepriimamas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. P. (po santuokos sudarymo – PRS2) ir PRS1 (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai PRS2 ir PRS1 kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašė: 1) nenustatyti termino susitaikymui; 2) nutraukti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką bendru pareiškėjų sutarimu; 3) patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį; 4) po santuokos nutraukimo pareiškėjai PRS2 palikti iki santuokos turėtą pavardę – P., pareiškėjui PRS1 palikti pavardę – Š.; 5) civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2026 m. balandžio 29 d. teisme gautas patikslintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2026 m. gegužės 18 d. teisme gautas patikslintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantai pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta, kadangi visi 23 kreditoriai šioje byloje buvo informuoti apie santuokos nutraukimą įstatymo nustatyta tvarka, ką patvirtina ir įrodo 2026 m. balandžio 28 d. 13.36 val. pranešimas.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009).

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai), dėl to tik esant esminiams trūkumams (kurie per nustatytą terminą nepašalinti), kurie trukdo tolesnei proceso eigai, galimas taikyti pareiškimo palikimo nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui institutas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, priima nutartį (CPK 115 straipsnio 2 dalis) ir, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus bei nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti, ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti visus šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, prašymo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti. Teismas įpareigojo pareiškėjus pašalinti besidubliuojantį 3.1.12 papunktį iš patikslintos sutarties, pateikti duomenis apie vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/00329 taikomo arešto panaikinimą ir patikslintoje sutartyje aptarti galimai turimos prievolės kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdymą. Teismas nurodė, kad pareiškėjai patikslintame prašyme turi nurodyti suinteresuotų asmenų T. P., L. J., A. D., T. K., E. M. duomenis (gimimo datą ar asmens kodą, jeigu jis yra žinomas). Teismas pažymėjo, kad antstoliai turi būti pašalinti iš suinteresuotų asmenų, taip pat atitinkamai turi būti patikslinti ir sutarties punktai, kuriuose antstoliai įvardijami kreditoriais dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.

2026 m. gegužės 18 d. teisme gautas patikslintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš pareiškėjų pateiktų patikslintų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei su jais pateiktų priedų matyti, kad pareiškėjai pašalino besidubliavusį 3.1.12 papunktį iš patikslintos sutarties, taip pat pateikė Antstolių informacinės sistemos duomenis apie tai, jog vykdomoji byla Nr. 0177/16/00329 buvo užbaigta 2023 m. liepos 25 d., pareiškėjai patikslintame prašyme nurodė suinteresuotų asmenų T. P., L. J., A. D., T. K., E. M. duomenis (gimimo datą arba asmens kodą) bei pašalino iš suinteresuotų asmenų antstolius ir patikslino sutarties punktus, kuriuose antstoliai buvo nurodomi pareiškėjų kreditoriais dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.

Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjų patikslintu prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sprendė, kad pareiškėjai pašalino ne visus teismo nustatytus prašymo trūkumus, kadangi antstolė Irena Beliačic vykdomojoje byloje Nr. 0011/26/00742 vykdo 2026 m. balandžio 3 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-56490 dėl 850 Eur baudos išieškojimo iš skolininko PRS1 išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau pareiškėjai patikslintoje sutartyje dėl nurodytos prievolės kreditorei nepasisakė ir nesprendė jos tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teismo nutarties, kuria buvo nustatyti prašymo trūkumai, ir pareiškėjų pateikto prašymo dėl trūkumų šalinimo turinį, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai nepašalino teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatytų prašymo trūkumų. Įvertinus teismo 2026 m. gegužės 6 d. ir 2026 m. birželio 11 d. nutarčių turinį, matyti, kad jos yra pagrįstos skirtingais motyvais – 2026 m. birželio 11 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismas, laikydamas prašymą nepaduotu, iš esmės nustatė naujų prašymo trūkumų, kurių teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi dėl trūkumų šalinimo nebuvo įvardinęs – dėl pareiškėjo PRS1 prievolės kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0011/26/00742 ir jos vykdymo po santuokos nutraukimo. Nustatęs naujus trūkumus, teismas nenustatė pareiškėjams termino ir neįpareigojo pareiškėjų jų pašalinti, o iš karto nutarė grąžinti prašymą pareiškėjams. Toks procesinis teismo sprendimas neatitinka teisinio reguliavimo ir aukščiau nurodytos kasacinio teismo praktikos, nustatančios, kad leidžiama laikyti ieškinį (pareiškimą) nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai. Šiuo atveju, susipažinus su pareiškėjų pateiktu prašymu dėl trūkumų šalinimo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjai pašalino teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi konkretizuotus prašymo trūkumus.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad prašymo priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), panaikinus skundžiamą nutartį prašymo priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį ir pareiškėjų PRS2 ir PRS1 prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas