Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja O. T. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 26S29274 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva).Pareiškėja skunde nurodė, kad:Migracijos departamento išvados dėl jos (pareiškėjos) elgesio yra nepagrįstos, nesuderinamos nei su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlio komisaro išaiškinimu, nei paties atsakovo nurodomu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) pateiktu išaiškinimu bylose Nr. C-148/13, C-149/13, C-150/13 ir C-151/22. Ji Lietuvos Respublikoje rezidavo leidimo laikinai gyventi pagrindu ir jai negrėsė pavojus būti grąžintai į (duomenys neskelbtini)(toliau – ir (duomenys neskelbtini), kilmės valstybė), kur jai kyla pavojus patirti persekiojimo veiksmus. Pasikliaujant kitomis priemonėmis, įgalinančiomis ją likti Lietuvoje, jai nebuvo pagrindo kreiptis dėl tarptautinės apsaugos suteikimo. Pasibaigus paso galiojimui ir supratus, kad jai nebėra galimybės jį prasitęsti dėl pasikeitusios (duomenys neskelbtini) politikos, bijodama deportacijos į šalį, kur jai gresia baudžiamasis persekiojimas, kreipėsi dėl tarptautinės apsaugos suteikimo (žr. Europos Parlamento (duomenys neskelbtini) rezoliuciją dėl (duomenys neskelbtini). Taigi, priešingai nei atsakovas vertina, pareiškėjos veiksmų seka kaip tik rodo, jog asmuo išnaudojo visas įmanomas teisines priemones likti jam saugioje valstybėje ir tik šioms galimybėms pasibaigus, kaip kraštutine priemone pasinaudojo teise kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo. Apklausų metu ji pasakojo apie (duomenys neskelbtini), kas yra suderinama su atsakovo kilmės valstybės informacija, o atsakovui nenurodžius jokių esminių jos pasakojimo prieštaravimų, remiantis abejonės privilegijos taisyklėmis, pasakojimo dalys apie (duomenys neskelbtini) turėjo būti vertinamos jos naudai ir pripažintos nustatytu faktu.Pareiškėjos pasakojimo dalis dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) pripažinta nustatytu faktu vien dėl to, kad ji disponavo nuotrauka su V. C. žmona V. C.. Toliau pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) atmestas, atsakovui konstatavus, kad pareiškėjos pateikti vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini) ir jos „Facebook“ patalpintas vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini) yra paimti iš viešosios erdvės, o pareiškėja juose neužfiksuota. Pasak pareiškėjos, ji atsakovui pateikė savo „Facebook“ tuo metu pasidalintus įrašus, kuriuose įkėlė kitų asmenų darytus vaizdo įrašus realiu laiku, o jos pasakojimas turėjo būti vertinamas pagal abejonės privilegijos taisykles. Pareiškėjos pasakojimo dalis dėl (duomenys neskelbtini) turėjo būti vertinama pagal abejonės privilegijos taisykles, o ne atmesta savaime, nesant tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šią pasakojimo dalį, atkreipiant dėmesį, kad atsakovas pripažino nustatyta aplinkybe išimtinai tik pasakojimo dalį, patvirtinamą nuotraukomis (duomenys neskelbtini), kas nėra suderinama su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 99 punkto nuostatomis. Pasakojimo dalis apie motinos perduotą informaciją, jog po pareiškėjos išvykimo į Lietuvą pradėjo skambinti nežinomi asmenys ir teirautis, kur yra O. T., ir pasakojimo dalis, kad gavo laišką iš Mokesčių inspekcijos, jog ji turi atvykti į Mokesčių inspekciją ir duoti paaiškinimus dėl (duomenys neskelbtini), kuri buvo likviduota prie 12 ar daugiau metų ir ji teturėjo 10 proc. akcijų, atmesta, atsakovui nurodžius, jog pasakojimas yra neinformatyvus, ir tai, kad pareiškėja nebuvo įvykių liudytoja. Pareiškėjos pasakojimas turėjo būti vertinamas, remiantis Aprašo 99 punkte numatytomis taisyklėmis, o atsakovui trūkstant informacijos ar kilus neaiškumams, jis, remiantis bendradarbiavimo pareiga, turėjo sudaryti galimybę pareiškėjai pateikti papildomus duomenis / paaiškinimus, o ne prašymą atmesti. Jos pasakojimas apie priežastis, dėl kurių prašo suteikti prieglobstį, nebuvo tinkamai įvertintas, todėl negalėjo būti tinkamai įvertinta ir jos baimė patirti persekiojimo veiksmus, grąžinus ją į kilmės šalį. Ji visą savo gyvenimą viešai reiškė nepritarimą (duomenys neskelbtini), dalyvavo mitinguose ir akcijose, dirbo su (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) narys, aukojo pinigus (duomenys neskelbtini). rašė laiškus kaliniams, savo socialinėje paskyroje viešai dalijasi savo turimomis politinėmis pažiūromis. Dėl bet kurios iš minėtų priežasčių, grąžinus ją į kilmės valstybę, jai gresia pavojus patirti sunkaus pobūdžio politizuotus baudžiamojo persekiojimo veiksmus, akcentuojant, kad pareiškėjos pasas yra pasibaigęs ir ji būtų grąžinama iš (duomenys neskelbtini) valstybės, dėl ko ji dar pasienyje susilauktų padidinto teisėsaugos dėmesio, o radus bet kokią informaciją apie jos dalyvavimus (duomenys neskelbtini), jos sąsajas su (duomenys neskelbtini), ji būtų sulaikyta ir dėl jos būtų pradėtas politizuotas baudžiamasis persekiojimas.Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai nekyla grėsmė patirti politizuoto persekiojimo, kas reiškia, jog Sprendime nebuvo įvertinta, ar pareiškėjai iniciavus baudžiamąjį persekiojimą, asmuo susidūręs su sulaikymu / suėmimu ir / ar kalinimu, atliekant laisvės atėmimo bausmę, nepatirtų žiauraus, nežmoniško elgesio, dėl ko asmeniui galėtų būti suteikiama papildoma apsauga. Viešai prieinama aktuali kilmės valstybės informacija patvirtina apie nežmoniškas sulaikymo / kalinimo sąlygas, ypatingai politizuoto baudžiamojo persekiojimo atvejais. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjai klausimą, nepakankamai išnagrinėjo jos individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėja dėl jos paaiškintų aplinkybių nebus persekiojama savo kilmės valstybėje bei kad ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas padarė nepagrįstą išvadą dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo ir Sprendimas šia apimtimi yra neteisėtas ir naikintas, Sprendimas naikintinas ir ta apimtimi, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos bei draudimu atvykti pareiškėjai į Lietuvos Respubliką, įvedant perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS). Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.Atsakovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad:Kaip ir nurodyta Sprendime, remiantis Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) duomenimis ir pareiškėjos pase Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais duomenimis, pareiškėjai (duomenys neskelbtini) buvo išduota (duomenys neskelbtini) viza, tačiau iš (duomenys neskelbtini) ji išvyko tik 2022 m. birželio 8 d., nuo 2022 m. birželio 8 d. yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėja, gyvendama Lietuvoje, dėl prieglobsčio nesikreipė. Dėl prieglobsčio ji kreipėsi (2025 m. birželio 9 d.) tik tuomet, kai Migracijos departamentas atsisakė išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Toks pareiškėjos elgesys (delsimas išvykti iš šalies ir pateikti prieglobsčio prašymą) sudaro pagrindą abejoti prieglobsčio prašytojos bendru patikimumu. Remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) parengtomis gairėmis, jeigu netenkinamas tik bendro patikimumo kriterijus, prieglobsčio prašytojo pasakojimas negali būti atmetamas, turi būti vertinami ir visi kiti patikimumo kriterijai. Būtent į tai ir buvo atsižvelgiama vertinant pareiškėjos pasakojimo apie priežastis, dėl kurių ji prašo prieglobsčio, patikimumą, todėl pareiškėjos skundo teiginiai yra nepagrįsti, prieštaraujantys Sprendime nurodytoms aplinkybėms.Pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo detaliai ir išsamiai įvertintas, apie kiekvieną nurodytą motyvą pasisakant atskirai. Įvertinus pareiškėjos veiklą (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad pareiškėjos pasakojimas šioje dalyje yra bendro pobūdžio, nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, kai kuriose detalėse yra neatitikimų su viešoje erdvėje randama informacija. Nors pareiškėjos pasakojimas apie vykusius mitingus bendrai yra suderinamas su viešoje erdvėje randama informacija, tačiau juos nepraplečia ir nepapildo. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, pareiškėjos pasakojimas apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) vertinamas kaip tutintis žemą įrodomąją galią. Pareiškėjos pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) taip pat nepraplečia viešoje erdvėje randamos informacijos, netgi atvirkščiai, ji nėra suderinama su vieša informacija. Pareiškėja apsiribojo plačiai paviešintos informacijos pateikimu, nepateikė jokių apie dalyvavimą mitinguose ar akcijose patvirtinančių įrodymų (nuotraukų ar vaizdo įrašų, kur pareiškėja būtų užfiksuota). Ji taip pat nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės, įvykių aprašymas buvo abstraktus. Atsižvelgus į pasakojimo trūkumus bei į tai, jog (duomenys neskelbtini), pareiškėjos pasakojimas apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) nelaikomas patikimu ir vertinamas kaip improvizacinis bandymas susieti savo pasakojimą su viešai žinoma informacija. Taip pat tyrimo metu buvo vertinta informacija apie pareiškėjos (duomenys neskelbtini).Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios konstatuoti, jog (duomenys neskelbtini) ją identifikavo kaip (duomenys neskelbtini) dalyvę bei, kad turi tikslą bei motyvą nustatyti jos buvimo vietą, sulaikyti ją ir nubausti. Pareiškėja nepateikė individualizuotą grėsmę patvirtinančių įrodymų, nors jų (pavyzdžiui, kratos orderio, kitų ikiteisminio tyrimo dokumentų, kt.) pagrįstai galima tikėtis. Ji taip pat nepateikė patikimos informacijos, patvirtinančios, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga vertina ją kaip asmenį, priklausantį ar padedantį (duomenys neskelbtini) ar finansuojantį (duomenys neskelbtini), o tokios informacijos tyrimo metu nebuvo rasta. Taip pat nerasta informacijos apie pareiškėjos politiškai motyvuotą persekiojimą. Siekiant įvertinti pareiškėjai kilmės valstybėje galbūt kylančias grėsmes, tyrimo metu buvo patikrinta Interpolo duomenų bazė, joje nebuvo aptikta duomenų apie pareiškėjos paiešką. Patikrinus asmenų, baustų administracine tvarka duomenų bazę, duomenų apie pareiškėjai skirtas administracines baudas nerasta. Patikrinus (duomenys neskelbtini) paieškomų asmenų, kuriame skelbiami dingusieji be žinios bei besislapstantis nuo teisingumo, sąrašą, duomenų apie pareiškėjos paiešką nerasta. Patikrinus portale (duomenys neskelbtini) duomenų bazę, kurioje yra (duomenys neskelbtini), duomenų apie pareiškėjos paiešką nerasta. Patikrinus asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąrašą, duomenų apie pareiškėjos įtraukimą į sąrašą nerasta. Tyrimo metu pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų bei iš viešos prieigos šaltinių nebuvo nustatyta, kad yra paskelbta pareiškėjos paieška, šaukimas į apklausą ar įtarimai / kaltinimai baudžiamojoje byloje.Vertinant pareiškėjos individualią situaciją, informacijos apie jos pilietinę veiklą (duomenys neskelbtini) nebuvo rasta, ji nėra žinoma aktyvistė. Pareiškėjos opozicinė veikla iš esmės apribota nenuolatiniu bei pasyviu dalyvavimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė, jog buvo viešai užfiksuota bent viename (duomenys neskelbtini) renginyje, o tyrimo metu viešai prieinamuose šaltiniuose tokios informacijos nebuvo rasta. Taip pat nebuvo rasta jokios informacijos apie jos politinį aktyvumą. Apklausų metu pareiškėja nurodė, kad niekada nebuvo sulaikyta, t. y. iki išvykimo iš kilmės valstybės į teisėsaugos akiratį nebuvo patekusi, iš kilmės valstybės išvyko teisėtai per pasienio punktą. Įvertinus surinktą informaciją bei pareiškėjos profilį kilmės valstybės informacijos kontekste (valdžios viešai nekritikavo, nėra aktyvistė ar žurnalistė, akcijų organizatorė ar viešas asmuo) nebuvo nustatyta tariamo persekiotojo (duomenys neskelbtini) tikslų ir motyvų persekioti pareiškėją. Atitinkamai, pareiškėjos nurodyti motyvai ir paaiškinimai bei pateikti įrodymai savaime neįrodo, jog kilmės valstybėje jai kyla reali persekiojimo grėsmė. Be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Dėl draudimo atvyki pareiškėjos atveju priimtas sąlyginis sprendimas. Įsiteisėjus Sprendimui ir pareiškėjai įvykdžius priimtą grąžinimo sprendimą, jai nebūtų uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę. Priimant Sprendimą buvo įvertinta pareiškėjos individuali situacija ir priimtas proporcingas sprendimas.