Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-09-30 · Administracinė byla Nr. A-2979-492/2026

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2026-04-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-09-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-30
Bylos Nr.
A-2979-492/2026
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00287-2024-9
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Beata Martišienė
Pareiškėjas
J. M., V. S.
Atsakovas
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. A-2979-492/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00287-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 22.7(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. M. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir V. S. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai J. M. ir V. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Centrinės policijos įstaigų darbuotojų etikos komisijos (toliau – ir Etikos komisija) 2024 m. sausio 10 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-14 nutariamosios dalies 2 ir 3 punktus, kuriuose konstatuota, kad J. M. ir V. S. pažeidė Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso (toliau – ir Etikos kodekso) nuostatas (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjai nurodė, kad pateikė tarnybinius pranešimus dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Kauno miesto Nemuno policijos komisariato (toliau – ir Nemuno PK) tyrėjos R. M. (toliau – ir R. M.) neetišką ir grubų elgesį. Pareiškėjai paaiškino, kad tarnybinėje automobilių statymo aikštelėje bendravo su kita atvykusia pareigūne – R. M., dėl automobilių statymo vietų ir tvarkos. 2023 m. gruodžio 5 d. Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyrius priėmė sprendimą tyrimą baigti, tarnybinio patikrinimo nepradėti ir Etikos komisijai perduoti nagrinėti Kauno AVPK pareigūnų R. M., J. M. (toliau – ir J. M.) ir V. S. (toliau – ir V. S.) elgesį. Pareiškėjai paaiškino, kad Etikos komisija Nutarimu nutarė pripažinti, kad R. M. nepažeidė Etikos kodekso nuostatų, o pareiškėjai pažeidė Etikos kodekso nuostatas. Pareiškėjai teigė, kad Etikos komisija įvykio iš esmės nenagrinėjo, vienašališkai rėmėsi tik R. M., kuri į posėdį neatvyko, tarnybiniu pranešimu, nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjai su ja bendravo nepakankamai mandagiai, taktiškai ir pagarbiai. Pareiškėjai nurodė, kad Etikos komisijos nariai pasisakė, kad konfliktas tarp pareigūnų įvyko dėl vidinės komunikacijos stokos, nustatė, kad visi bendravo nepakankamai mandagiai, taktiškai ir pagarbiai, tačiau pareiškėjų nuomone, R. M. melavo, kad pareiškėjai šaukė, neaišku kokiais objektyviais duomenimis Etikos komisija rėmėsi. Pareiškėjai nurodė, kad Etikos komisija sprendė, kad situacijos iniciatoriai buvo pareiškėjai (vadovai), kurie neprisistatė, nepasakė patikrinimo tikslo, kreipėsi į kitą asmenį „tu“, bei akcentavo, jog vadovams yra keliami aukštesni elgesio reikalavimai, todėl vadovai turi būti pavyzdžiu, kaip kilusias problemas spręsti diplomatiškai ir etiškai. Pareiškėjų manymu, jie bandė problemą spręsti etiškai ir diplomatiškai, t. y. netoleravo kolegų daromų pažeidimų ir elgesio, nesuderinamo su Etikos kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimais, vadovavosi Etikos kodekso 6.9 papunkčiu ir J. M. apie situaciją pranešė R. M. vadovei, taip pat informavo savo tiesioginį vadovą. Pareiškėjai teigė, kad nepažeidė Etikos kodekso 6.3 papunkčio (laikytis bendravimo kultūros, vykdant tarnybines pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, išlikti mandagiu ir taktišku, elgtis pagarbiai), dėl šio punkto Etikos komisija priėmė sprendimą remdamasi tik R. M. tarnybiniu pranešimu, nevertino visų aplinkybių. Pareiškėjai nurodė, kad nepažeidė Etikos kodekso 6.11 punkto, nes kaip tik bandė išspręsti konfliktinę situaciją, o konfliktines situacijas toleruoja Nemuno PK vadovė, nes nesiima tinkamų veiksmų. Pareiškėjų teigimu, jie nepažeidė ir Etikos kodekso 7.1 punkto, nes išsakydami pastabą R. M. nediskreditavo policijos autoriteto, pokalbis vyko tik tarp trijų pareigūnų, taip pat nepažeidė Etikos kodekso 7.2 papunkčio, o šį punktą pažeidė būtent R. M., nes savo elgesiu parodė, kad galima nesilaikyti nustatytų taisyklių, jai nebuvo taikyta atsakomybė, o liko nubausti tik vadovai.Pareiškėjai nurodė, kad Etikos komisija padarė procedūrinių pažeidimų: posėdžio pradžioje neprisistatė, todėl buvo pažeista pareiškėjų teisė reikšti prašymus dėl komisijos narių nušalinimo, skelbdama sprendimą nenurodė kokių Elgesio kodekso punktų pažeidimai buvo padaryti, apie tai sužinojo tik gavę protokolą, todėl kyla abejonė ar Etikos komisija balsavo ir diskutavo dėl konkrečių normų pažeidimo. Pareiškėjai teigė, kad Etikos komisijos Nutarimas sukėlė pareiškėjams teisinių pasekmių, nes jis yra įvestas į policijos pareigūnų personalo posistemį prie pareiškėjų duomenų ir yra be senaties terminų (pvz., drausminė nuobauda išnyksta po metų, o Etikos kodekso pažeidimas išlieka visam karjeros etapui ir neturi senaties termino), siekiant konkurso būdu užimti kitas pareigas policijos sistemoje, visada bus atsižvelgiama į Etikos kodekso pažeidimą, kaip į neigiamai charakterizuojančią medžiagą, metinių policijos pareigūnų vertinimų metu Etikos kodekso pažeidimas vertinamas kaip neigiama dalykinė savybė, pažeista pareiškėjų garbė ir orumas, kadangi pareiškėjai, kaip policijos padalinių vadovai, negali savo elgesiu būti pavyzdžiu pavaldiniams, pareiškėja J. M.buvo Kauno AVPK Etikos komisijos narė, tačiau po priimto Nutarimo neteko šių pareigų.Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.Atsakovas paaiškino, kad Etikos komisija, gavusi informaciją apie galbūt neetišką pareigūnų elgesį, vadovaudamasi Policijos darbuotojų etikos komisijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-707 (2021 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 5-V-457 redakcija), išnagrinėjusi turimą medžiagą, išklausiusi pareiškėjus, 2024 m. sausio 3 d. posėdyje nutarė pripažinti, kad R. M. nepažeidė Etikos kodekso nuostatų, o J. M. ir V. S. pažeidė Etikos kodekso nuostatas. Atsakovas teigė, kad R. M. parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi, sutapo su jos tiesioginės viršininkės L. K. tarnybiniame pranešime (reg. Nr. 20-PR2-12668) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir kitais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais dėl oro sąlygų įvykio dieną, o pareiškėjų parodymai apie grubų elgesį tyrimo metu keitėsi, įvykis buvo fiksuotas nuotraukomis, tačiau jos buvo ištrintos. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai, duodami paaiškinimus, posėdyje patys sutiko ir pripažino, kad turėjo prisistatyti pareigūnei, bet to nepadarė, buvo nustatyta, kad R. M. konflikto metu automobilių aikštelėje buvo ne tarnybos metu, priešingai nei pareiškėjai, buvo vertinamos aplinkybės dėl įvykio dieną buvusių oro sąlygų, kad iškrito daug sniego ir aikštelė buvo užsnigta, todėl sužymėtų vietų joje nesimatė, o žodiniu susitarimu vidinė tvarka dėl asmeninių automobilių statymo automobilių stovėjimo aikštelėje buvo numatyta naujai. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų veiksmai priėjus prie žmogaus, neprisistačius teikiant pastabas bei fotografuojant asmenį sukėlė R. M. didelį emocinį diskomfortą, tą patvirtino rašytinė medžiaga. Atsakovas teigė, kad pareiškėjai savo teiginių apie Etikos komisijos sprendimo sukeliamas teisines pasekmes nepagrindė, nepateikė jokių įrodymų, kad Etikos komisijos Nutarimas būtų turėjęs įtakos jų statusui, atlyginimui, darbo funkcijoms, darbo krūviui, pareiškėjų pareigos nebuvo pažemintos, jiems nebuvo skirtos nei tarnybinės, nei materialinės nuobaudos, o per metinius vertinimus neigiamos įtakos šios aplinkybės taip pat neturėjo, nes Etikos komisijos uždavinys – nagrinėti Etikos kodekso pažeidimus ir vertinti jo nuostatų nesilaikymo atvejus, Etikos komisijos sprendimo tikslas nėra nubausti.