Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eTA-108-968/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02936-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 37.6 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, LKT) Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) viršininko 2024 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. NSN-23-1578 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo nuteistajam V. M.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti LKT 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 2S-6892 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir LKT sprendimas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuobauda skirta už tai, kad jis be administracijos leidimo apsilankęs klubo patalpose, įėjęs pro Resocializacijos skyriaus kabineto duris ir išsitraukęs po drabužiais paslėptą apie 1 kg saldainių, paliko juos ant darbinio stalo. Nuteistajam buvo pasakyta, kad be administracijos leidimo neturi teisės lankytis šiose patalpose bei reikalauta saldainius pasiimti ir neštis atgal, tačiau pareiškėjas nurodymo nevykdė ir išėjo iš patalpos. Taigi, pažeidimo esmę sudarė tai, kad pareiškėjas neva tai paliko pareigūnei saldainių maišelį ir nevykdė jos nurodymo šiuos saldainius pasiimti. Tuo tarpu, nors šių aplinkybių nustatymas laikytinas vienu esminių, LKT sprendime, nepaisant pareiškėjo prašymo, šios aplinkybės nebuvo tirtos. LKT sprendime apsiribota konstatavimu, kad pažeidimas buvo padarytas dėl to, jog pareiškėjas, neturėdamas tam teisės, apsilankė resocializacijos specialistų kabinete. Pareiškėjas pažymėjo, kad savo paaiškinime buvo nurodęs, jog 2024 m. spalio 21 d. į šį kabinetą buvo atvykęs surašyti ir palikti įstaigos viršininkui adresuotą prašymą dėl susitikimo su įstaigos vadovu asmeniniam pokalbiui. Pareigūnės paprašė popieriaus lapo, prašymą surašė pareigūnės K. Ž. akivaizdoje bei palikęs jį užregistravimui. Minėtas prašymas buvo užregistruotas ir patenkintas. Pagal nusistovėjusią praktiką nuteistieji savo prašymus neša ir palieka registravimui specialistų kabinete. Prašymas buvo užregistruotas administracinės patalpose, šiuo atveju, pareiškėjas siekė teisėto tikslo. Ši aplinkybė buvo nustatyta įvertinus dokumentus, patvirtinančius, kad prašymas buvo pateiktas ir priimtas administracinėje įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, nebelieka pagrindo teigti, kad pareiškėjas pažeidė kokias nors teisės normas. Todėl nuobauda už teisėtą atvykimą bei savo teisių (teikti prašymus) realizavimą, laikytina neteisėta ir nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta. Specialistė K. Ž. tarnybinį pranešimą apie pareiškėjo padarytą pažeidimą surašė nuo įvykio praėjus net 2 dienoms, t. y. tik po to, kai pareiškėjas susitiko su įstaigos vadovu. Tai, kad pareiškėjas specialistės kabinete išbuvo nemažai laiko, o ne kaip nurodoma specialistės tarnybiniame pranešime tik užėjo, paliko saldainius ir išėjo, patvirtino 2024 m. spalio 24 d. vaizdo peržiūros pažyma. Iš pažymos matyti, kad pareiškėjas kabinete praleido net 11 minučių, t. y. tiek laiko, kiek buvo reikalinga prašymui surašyti bei pateikti. Šiuo atveju jokia forma nebuvo fiksuojami neva tai pareiškėjo palikti saldainiai, jie nepateikti vadovui, nesunaikinti įstatymo nustatyta tvarka, surašant atitinkamą aktą. Pareigūnai sąmoningai nagrinėjamų įvykių vaizdo stebėjimo kameromis bei vaizdo registratoriais nefiksavo.Atsakovas LKT atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Kalėjimo viršininko Sprendimu pareiškėjas buvo nubaustas dėl to, kad 2024 m. spalio 21 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nes pareiškėjas apie 15.15 val., be administracijos leidimo lankėsi klubo patalpose, be to, įėjęs pro Resocializacijos skyriaus kabineto duris ir išsitraukęs po drabužiais paslėptą apie 1 kg maišelį saldainių, demonstratyviai paliko juos ant darbinio stalo, sakydamas kabinete esančiai pareigūnei „saldžios tau dienos“. Pareiškėjui buvo pasakyta, kad jis be administracijos leidimo neturi teisės lankytis šiose patalpose bei pareikalauta saldainius pasiimti ir neštis atgal, tačiau pareiškėjas nurodymo nevykdė ir išėjo iš patalpos. Nagrinėjamu atveju skiriant pareiškėjui drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta į pareiškėjo pasiaiškinimą raštu, pareigūno tarnybinį pranešimą – taigi, visos galimos įvykio aplinkybės buvo įvertintos. Kalėjimo viršininko Sprendimas priimtas, vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. 2024 m. spalio 21 d. apie 15.15 val., kai vyko pokalbis tarp pareigūnės ir pareiškėjo vaizdo registratorius nebuvo panaudotas, kadangi pareigūnė dirbo ne savo darbo kabinete, o bendro naudojimo tarnybinėse patalpose, o pareiškėjas atėjo į patalpas be išankstinio susitarimo ir pranešimo apie atvykimą. Pareiškėjo pateiktas paaiškinimas, dėl jo elgesio nepaneigia įrodymų, dėl kilusio ginčo, kurie fiksuoti pareigūnės tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu ir kurie yra leistini vertinant pareiškėjo elgesį, kaip priešingą teisėtam ir leistinam elgesiui, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, o tik subjektyviai dėsto savo nuomonę, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamus Kalėjimo viršininko ir LKT priimtus sprendimus.II.Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino LKT Kalėjimo viršininko Sprendimą ir LKT sprendimą.Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistė 2024 m. spalio 23 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. PŽ-23-1579 „Dėl lokalizacijos pažeidimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriuo informavo Kalėjimo viršininką, jog 2024 m spalio 21 d. apie 15.15 val., Ūkio būrio nuteistasis V. M. be administracijos leidimo lankėsi klubo patalpose, be to, įėjęs pro Resocializacijos skyriaus kabineto duris ir išsitraukęs po drabužiais paslėptą apie l kg maišelį saldainių, demonstratyviai paliko juos ant darbinio stalo sakydamas „saldžios tau dienos“. Nuteistajam buvo nurodyta, kad be administracijos leidimo neturi teisės lankytis šiose patalpose bei reikalauta saldainius pasiimti ir neštis atgal, tačiau nurodymo nevykdė ir išėjo iš patalpos. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ne kartą pareiškėjas buvo įspėtas dėl to, kad be leidimo negali lankytis patalpose ir teritorijose, kur negyvena ir neužsiima darbine veikla. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Taisyklių 39.2 papunkčio reikalavimus.Pareiškėjas 2024 m. spalio 23 d. rašytiniame paaiškinime NPS-23-23.S14 teigė, kad į klubo patalpas buvo atėjęs parašyti prašymo, apie jokius saldainius nieko nežino, o tarnybinis pranešimas buvo surašytas siekiant su juo susidoroti ir pakenkti.Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugaus valdymo skyriaus specialisto 2024 m. spalio 24 d. pažymoje Nr. SV-23-32768 „Dėl vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo peržiūrėjimo“ užfiksuota, kad peržiūrėjus stacionarios vaizdo įrašymo priemonės įrašą matyti, jog 2024 m. spalio 21 d. apie 15 val. pareiškėjas ateina į pirmo aukšto koridorių ir nueina link koridoriaus gale esančio Resocializacijos skyriaus kabineto (pačių įėjimo durų nesimato), 15.19 val. pareiškėjas išeina.Kalėjimo viršininkas, vadovaudamasis minėtame tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, priėmė Sprendimą, kuriame nustatė, kad nuteistasis V. M. 2024 m. spalio 21 d., apie 15. 15 val., Ūkio būrio nuteistasis, be administracijos leidimo lankėsi klubo patalpose, be to, įėjęs pro Resocializacijos skyriaus kabineto duris ir išsitraukęs po drabužiais paslėptą apie 1 kg maišelį saldainių, demonstratyviai paliko juos ant darbinio stalo, sakydamas kabinete esančiai pareigūnei „saldžios tau dienos“. Nuteistajam buvo pasakyta, kad be administracijos leidimo neturi teisės lankytis šiose patalpose bei reikalauta saldainius pasiimti ir neštis atgal, tačiau nuteistasis V. M. nurodymo nevykdė ir išėjo iš patalpos. Dėl minėto pažeidimo nuteistasis V. M. įteikė pasiaiškinimą raštu Nr. NPS-23-23814, pažeidimo nepripažino. Sprendime teigiama, jog nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 50 straipsnio 2 dalies 4 punkto bei Taisyklių 39.2 papunkčio reikalavimus. Sprendime, vadovaujantis BVK 79 ir 80 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą buvo skirta drausminė nuobauda – maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – 1 mėnesiui.Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendime padaryta išvada, kreipėsi su skundu į LKT, kuriuo prašė panaikinti Sprendimu skirtą drausminę nuobaudą. LKT išnagrinėjęs pareiškėjo skundą priėmė LKT sprendimą, kuriame konstatavo, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, juo paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui.LKT sprendime akcentavo tai, kad kiekvienu atveju pareiškėjo buvimas vietoje (patalpoje ar teritorijoje), kurioje negyvena ir (ar) neužsiima darbine (individualia) veikla, turi būti pateisinamas gautu leidimu, arba dienotvarkėje numatytomis veiklomis. Pareiškėjo teiginys, kad tokį leidimą turėjo, nes jis pasibeldė ir jam leido užeiti į kabinetą, vertintinas kritiškai, nes, kalėjimo darbuotojos teigimu, pareiškėjo į kabinetą nekvietė, tuo labiau, šiuo konkrečiu atveju, įgaliojimų išduoti leidimą pareiškėjui neturėjo.Teismas apžvelgė BVK 5 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio, 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktų, 3 dalies, Taisyklių 39 punkto ir 39.2 papunkčio nuostatas, bei pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją.Teismas, įvertinęs pateiktos rašytinės medžiagos turinį nustatė, jog nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 21 d. apie 15 val. ateina į pirmo aukšto koridorių ir nueina į koridoriaus gale esančio Resocializacijos skyriaus kabinetą. Pareiškėjas neginčijo paties fakto, kad buvo užėjęs į Resocializacijos skyriaus kabinetą, tačiau nurodė, kad pagal nusistovėjusią praktiką nuteistieji savo prašymus neša ir palieka registravimui specialistų kabinete, į specialistų kabinetą atvyko turėdamas tam teisėtą pagrindą, t. y. surašyti ir pateikti prašymą, surašytas prašymas tame pačiame kabinete buvo užregistruotas, pareigūnė sutiko, kad jis užeitų į kabinetą, neigė faktą, kad pareigūnei paliko saldainius.Iš atsakovo pateikto atsiliepimo teismas nustatė, kad atsakovas pripažino, jog pareiškėjas tuo metu, kai buvo atvykęs, paliko administracijos vadovui adresuotą prašymą, kuris buvo registruotas kitą dieną, t. y. 2024 m. spalio 22 d., duomenų, kad pareiškėjas būtų į šias patalpas atvykęs ir kitą dieną tikslu palikti prašymą – nebuvo. Atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nuteistieji savo prašymus neša ir palieka registravimui specialistų kabinete ir, kad pareiškėjas turėjo tiek teisę atvykti į šias patalpas, tiek ir surašyti bei palikti ten prašymą. 2024 m. spalio 24 d. vaizdo peržiūros pažyma patvirtina, kad pareiškėjas kabinete praleido net 11 minučių, t. y. tiek laiko, kiek buvo reikalinga prašymui surašyti bei pateikti, o ne kaip nurodoma specialistės tarnybiniame pranešime, kad pareiškėjas tik užėjo, paliko saldainius ir išėjo.Teismas pažymėjo, kad Bausmių vykdymo įstaigos turi griežtas taisykles dėl korupcijos prevencijos ir nuteistųjų, bei pareigūnų elgesio. Jei nuteistasis bando duoti pareigūnui neteisėtą dovaną, toks veiksmas laikomas neteisėtu ir yra numatyta visa eilė procedūrų kaip toks įvykis turėtų būti fiksuojamas. Jei pareigūnas turi galimybę (ir leidimą pagal savo darbo vietos procedūras), jis turėtų pradėti fiksuoti įvykį. Atsižvelgiant į situacijos rimtumą, pareigūnas turi nedelsdamas pranešti savo vadovams apie įvykį. Tai gali būti pranešimas tiesiogiai vadovybei arba specializuotai tarnybai. Iš aptartos situacijos akivaizdu, kad nei vieno iš šių reikalavimų tiriant pareiškėjo padarytą pažeidimą (saldainių palikimą kabinete), nebuvo laikomasi. Nustatyta, skiriant drausminę nuobaudą, be pareigūnės K. Ž. 2024 m. spalio 23 d. tarnybinio pranešimo nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kurie kokiu nors būdu patvirtintų patį įvykį, t. y. saldainiai jokia forma neužfiksuoti, pareigūnė juos savavališkai išmeta, vadovybė neinformuota laiku. Teismas pažymėjo, kad pagal nustatytą tvarką nuteistuosius prižiūrintys pareigūnai, bendraudami su nuteistaisiais, privalo įsijungti vaizdo registratorius. Šiuo atveju tai ne tik nebuvo padaryta, tačiau net jokia forma nebuvo fiksuojami neva tai pareiškėjo buvę palikti saldainiai, jie nepateikti vadovui, nesunaikinti įstatymo nustatyta tvarka, surašant atitinkamą aktą.Teismas įvertinęs tai, jog paskirta nuobauda pareiškėjui (nuteistajam) sukėlė griežtas pasekmes, sprendė, kad skiriant tokią nuobaudą buvo reikalingas nuodugnesnis pažeidimo padarymo užfiksavimas.Įvertinęs bylos medžiagą, teismas negalėjo padaryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį jam skirta nuobauda. Nuobauda skirta remiantis tarnybiniu pranešimu bei paties pareiškėjo pasiaiškinimu. Ginčo atveju, jeigu tarp parodymų ir aiškinimų yra prieštaravimų, tokie įrodymai turi būti sustiprinami kitais, susijusiais su ginčijamomis faktinėmis aplinkybėmis, papildomais duomenimis, tačiau to neįvyko. Kilus neaiškumams, turėjo būti vadovaujamasi principu, kad visos abejonės ir neaiškumai aiškinami apkaltintosios pusės naudai. Nuobaudos paskyrimas pripažįstamas pagrįstu, kai faktinės aplinkybės, kurios nustatytos įrodymais, įvertintos pakankamumo ir patikimumo aspektais, o nagrinėjamu atveju tokios išvados iš esamų dokumentų padaryti nebuvo galima. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos nubaustojo asmens naudai, teismas padarė išvadą, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį jam skirta nuobauda. Be to, šios bylos ypatybė buvo tai, kad asmuo baudžiamas dėl elgesio taisyklių pažeidimo, o, teismo vertinimu, nebuvo teisinga bausti asmenį, nesant patikimų kaltės įrodymų.Teismas papildomai pažymėjo, kad vertinant įrodymus būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad viena proceso šalių yra nuteistasis, kurio galimybės teikti teismui įrodymus yra apribotos. Įvertinęs sprendimuose nurodytas prielaidomis grįstas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nenustatytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo faktas ir nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą veiką. Šie prieštaravimai nebuvo pašalinti ir priimant LKT sprendimą išnagrinėjus pareiškėjo skundą Lietuvos kalėjimų tarnyboje. Teismas pažymėjo, kad LKT sprendime apskritai netyrė aplinkybių susijusių su saldainių palikimu pareigūnei, akcentuojant pažeidimą apsiribota tuo, kad neva tai pažeidimas buvo padarytas dėl to, jog pareiškėjas, neturėdamas tam teisės, apsilankė resocializacijos specialistų kabinete.Apibendrindamas teismas konstatavo, kad skundžiami sprendimai iš esmės buvo neteisėti, nebuvo pagrįsti tinkamomis teisės aktų normomis, todėl neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų ir priimti nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.). Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniuose aktuose laikytini esminiais trūkumais, todėl ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, dėl to teismo panaikinti.Teismas taip pat pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.III.Atsakovas LKT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos nesutikino su teismo sprendimu motyvus:Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, t. y. neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 39.2 papunkčio, kuris numato, kad nuteistiesiems, kartu ir pareiškėjui draudžiama lankytis patalpose ir teritorijose, kuriose negyvena ir (ar) neužsiima darbine (individualia) veikla, išskyrus atvejus, kai laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas tai leidžia. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad LKT nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nuteistieji savo prašymus neša ir palieka registravimui specialistų kabinete ir, kad pareiškėjas turėjo tiek teisę atvykti į šias patalpas, tiek ir surašyti bei palikti ten prašymą. LKT vertinimu, toks pareiškėjo elgesys prieštarauja Taisyklių 39.2 papunkčiui ir tai patvirtina į bylą pateiktas vaizdo įrašo aprašymas ir pareigūnės fiksuotas rašytinis tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu ir priimtas Sprendimas. Teismas išimtinai rėmėsi, tik pareiškėjo išdėstytomis aplinkybėmis, kurios nėra pagrįstos, jokiais objektyviais ir pagrįstais įrodymais, o priešingai, prieštarauja teisės aktais nustatytai tvarkai. LKT vertinimu, tokia pareiškėjo išdėstyta pozicija yra siekis išvengti atsakomybės. Pareiškėjo pateiktas paaiškinimas, dėl jo elgesio nepaneigia įrodymų, dėl kilusio ginčo, kurie fiksuoti pareigūnės tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu ir kurie yra leistini vertinant pareiškėjo elgesį, kaip priešingą teisėtam ir leistinam elgesiui, pagal BVK ir Taisyklių nuostatas. Teismas netinkamai vertino, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 21 d. tuo metu, kai buvo atvykęs į Resocializacijos skyriaus kabinetą, paliko administracijos vadovui adresuotą prašymą, kuris buvo registruotas kitą dieną, t. y. 2024 m. spalio 22 d., kadangi gauti suimtųjų / nuteistųjų prašymai, skundai registruojami nedelsiant. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis tą dieną atnešė prašymą teismo turėjo būti vertinami kaip neatitinkantys tikrovės, nes minėtas prašymas užregistruotas tik kitą dieną. Šiuo aspektu pareiškėjas nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, siekdamas suklaidinti teismą. Pareiškėjas savo reikalavimų nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad priimti Sprendimas ir LKT sprendimas yra nepagrįsti ir neteisėti. Pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą buvo pažeistas objektyvumo ir teisėtumo principai.Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:Pažeidimo esmę sudaro tai, kad pareiškėjas neva tai palikęs pareigūnei saldainių maišelį, nevykdė jos nurodymo šiuos saldainius pasiimti. Nors šių aplinkybių nustatymas laikytinas vienu esminių, tačiau atsakovo apeliaciniame skunde šios aplinkybės niekaip neįrodinėjamos, jų nesiekiama pagrįsti. Taip pat nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo, aptariant šį klausimą, nustatytos aplinkybės bei jų pateiktas teisinis vertinimas. Kadangi apeliaciniame skunde saldainių pareigūnei įteikimo faktas ne tik neįrodinėjamas (apie jį net neužsimenama) ir nesiekiama jo kokiu nors būdu pagrįsti, laikytina, kad šita teismo sprendimo dalis nėra ginčijama.Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribomis laikytinos nuteistojo pareiškėjo atvykimo į Resocializacijos skyriaus patalpas teistumo bei pagrįstumo teisinis vertinimas. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas, būdamas nuteistasis, nedisponuoja jokiomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis (jų turėjimas ar laikymas pataisos įstaigoje yra uždraustas), todėl kokiu nors kitu būdu pagrįsti savo teiginius neturi objektyvios galimybės. Be to, nuteistojo apsilankymo šiose patalpose teisėtą tikslą akivaizdžiai patvirtina jo šiose patalpose buvęs paliktas prašymas. Todėl tai, kad pareiškėjas Resocializacijos kabinete lankėsi ne teisėtu tikslu, t. y. palikti prašymą (kuris ir buvo užregistruotas), o kokiais nors kitais tikslais šiuo atveju turėjo pagrįsti pats atsakovas. Nagrinėjamu atveju, pažeidžiant nustatytą tvarką, nei nuteistųjų apsilankymas Resocializacijos patalpose, nei bendravimas su pareigūne leistinomis vaizdo priemonėmis nebuvo fiksuojamas.Išsakydamas deklaratyvius teiginius apie pareiškėjo nurodomų aplinkybių prieštaravimą tikrosioms įvykio aplinkybėms, atsakovas šių teiginių jokiais objektyviais duomenimis ne tik niekaip nepagrindžia, tačiau ir nenurodo kur, kokiose patalpose, tokiu atveju turėtų būti registruojami nuteistųjų asmenų pateikti prašymai bei kur šį prašymą (jei ne Resocializacijos patalpose) turėjo atnešti ir palikti pareiškėjas. Kadangi visos pataisos įstaigos patalpos yra fiksuojamos vaizdo kameromis, šias aplinkybes pateikti bei pagrįsti objektyviais dokumentais atsakovui nebuvo jokių kliūčių. Kadangi tai nebuvo padaryta, laikytina, kad atsakovas tokiu būdu pripažino, jog tokių duomenų, t. y. apie pareiškėjo prašymo atnešimą užregistravimui kitą dieną, paprasčiausiai nėra.Esant objektyviai byloje nustatytoms aplinkybėms, atsakovo apeliacinio skundo apimčiai bei joje pateikiamai argumentacijai (atsakovas visiškai neginčija teismo sprendime šiuo klausimu pateiktos situacijos analizės bei jos teisinio vertinimo), tenkinti atsakovo apeliacinio skundo nėra pagrindo.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. NSN-23-1578 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo nuteistajam V. M.“ (Sprendimas), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, bei Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 2S-6892 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (LKT sprendimas), kuriuo patvirtintas Sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.Sprendimu pareiškėjui (Ūkio būrio nuteistajam) skirta drausminė nuobauda – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma vienam mėnesiui (BVK 79 str. 1 d. 1 p.). Drausminė nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis 2024 m. spalio 21 d., apie 15.15 val. be administracijos leidimo lankėsi klubo patalpose; be to įėjęs pro Resocializacijos skyriaus kabineto duris ir išsitraukęs po drabužiais paslėptą apie 1 kg maišelį saldainių, demonstratyviai paliko juos ant darbinio stalo, sakydamas kabinete esančiai pareigūnei „saldžios tau dienos“; pareiškėjui buvo pasakyta, kad be administracijos leidimo neturi teisės lankytis šiose patalpose bei reikalauta saldainius pasiimti ir neštis atgal, tačiau nuteistasis nurodymo nevykdė ir išėjo iš patalpos. Sprendime konstatuota, kad paminėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus (nuteistieji privalo: 1) vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos; 2) vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus), 50 straipsnio 2 dalies 4 punktą (nuteistiesiems draudžiama: <...> 4) perleisti savo turtą <...> laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams (pareigūnams, valstybės tarnautojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis) <...>) bei Taisyklių 39.2 papunktį (nuteistieji privalo vykdyti Bausmių vykdymo kodekse jiems nustatytas pareigas bei laikytis jiems taikomų draudimų ir šių elgesio taisyklių: <...> nesilankyti patalpose ir teritorijose, kuriose negyvena ir (ar) neužsiima darbine (individualia) veikla, išskyrus atvejus, kai laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas tai leidžia). Dėl pažeidimo pareiškėjas įteikė pasiaiškinimą raštu, pažeidimo nepripažino.Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į LKT, kuris ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. LKT sprendime akcentavo tai, kad kiekvienu atveju pareiškėjo buvimas vietoje (patalpoje ar teritorijoje), kurioje negyvena ir (ar) neužsiima darbine (individualia) veikla, turi būti pateisinamas gautu leidimu, arba dienotvarkėje numatytomis veiklomis. Pareiškėjo teiginys, kad tokį leidimą turėjo, nes jis pasibeldė ir jam leido užeiti į kabinetą, vertintinas kritiškai, nes, kalėjimo darbuotojos teigimu, pareiškėjo į kabinetą nekvietė, tuo labiau, šiuo konkrečiu atveju, įgaliojimų išduoti leidimą pareiškėjui neturėjo. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino skundžiamus sprendimus, konstatavęs, kad jie iš esmės buvo neteisėti, nebuvo pagrįsti įrodymais ir tinkamomis teisės aktų normomis. Teismas, įvertinęs sprendimuose nurodytas prielaidomis grįstas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, ir kitus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nenustatytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo faktas ir nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą veiką. Šie prieštaravimai nebuvo pašalinti ir priimant LKT sprendimą išnagrinėjus pareiškėjo skundą Lietuvos kalėjimų tarnyboje. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog tikrinamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas pažeidė objektyvumo ir teisėtumo principus. Atsakovas akcentuoja, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, rėmėsi, tik pareiškėjo išdėstytomis aplinkybėmis.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių įvertinimu. Šiuo aspektu primintina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjas dėl savo teisinio statuso (nuteistasis) susiduria su sunkumais rinkti ir teikti teismui įrodymus, todėl pareiga įrodyti, jog pareiškėjas padarė Sprendime konstatuotus ginčo teisės pažeidimus, tenka atsakovui.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi atsakovo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad atsakovas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas neteisingomis (netinkamomis), nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ar kaip teigia atsakovas, rėmėsi, tik pareiškėjo išdėstytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 39.2 papunkčio, kadangi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas, įvertinęs bylos medžiagą, negalėjo padaryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį jam skirta nuobauda. Nuobauda skirta remiantis tarnybiniu pranešimu bei paties pareiškėjo pasiaiškinimu. Kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuobaudos paskyrimas pripažįstamas pagrįstu, kai faktinės aplinkybės, kurios nustatytos įrodymais, įvertintos pakankamumo ir patikimumo aspektais, o nagrinėjamu atveju tokios išvados iš esamų dokumentų padaryti nebuvo galima. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos nubaustojo asmens naudai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį jam skirta nuobauda. Be to, šioje byloje atsakovas nesurinko ir teismui nepateikė patikimų pareiškėjo kaltės įrodymų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sprendimuose nurodytas prielaidomis grįstas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, ir kitus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nenustatytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo faktas ir nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą veiką. Sprendime esantys prieštaravimai nebuvo pašalinti ir priimant LKT sprendimą išnagrinėjus pareiškėjo skundą Lietuvos kalėjimų tarnyboje. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad LKT sprendime apskritai nėra ištirtos ginčui aktualios aplinkybės, susijusios su saldainių palikimu pareigūnei, o akcentuojant pažeidimą apsiribota tuo, kad neva tai pažeidimas buvo padarytas dėl to, jog pareiškėjas, neturėdamas tam teisės, apsilankė resocializacijos specialistų kabinete.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, skiriant drausminę nuobaudą, be pareigūnės K. Ž. 2024 m. spalio 23 d. tarnybinio pranešimo nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kurie kokiu nors būdu patvirtintų saldainių palikimo kabinete įvykį, t. y. saldainiai jokia forma neužfiksuoti, nėra duomenų ką su jais pareigūnė padarė vėliau, ar buvo savalaikiai informuota vadovybė ir imtasi atitinkamų veiksmų. Be to, kaip tinkamai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal nustatytą tvarką nuteistuosius prižiūrintys pareigūnai, bendraudami su nuteistaisiais, privalo įsijungti vaizdo registratorius. Šiuo atveju tai ne tik nebuvo padaryta, tačiau net jokia forma nebuvo fiksuojami neva tai pareiškėjo buvę palikti saldainiai, jie nepateikti vadovui, nesunaikinti įstatymo nustatyta tvarka, surašant atitinkamą aktą.Atsakovas apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad gauti suimtųjų / nuteistųjų prašymai, skundai registruojami nedelsiant, todėl pareiškėjo paaiškinimai, kad jis tą dieną atnešė prašymą teismo turėjo būti vertinami kaip neatitinkantys tikrovės. Savo teiginių atsakovas nepagrindžia jokiais patikimais įrodymais, nepateikia duomenų, jog sekančią dieną pareiškėjas vėl lankėsi Resocializacijos kabinete su prašymu, ar šį prašymą pateikė kitu būdu. Taip pat atsakovas ir apeliaciniame skunde nenurodo, kokiu būdu yra priimami prašymai iš nuteistųjų, ar jie turi galimybę juos surašyti ir palikti minėtame kabinete. Byloje esantys įrodymai, t. y. Kalėjimo Saugaus valdymo skyriaus specialisto 2024 m. spalio 24 d. pažyma Nr. SV-23-32768 „Dėl vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo peržiūrėjimo“, kurioje užfiksuota, kad peržiūrėjus stacionarios vaizdo įrašymo priemonės įrašą matyti, jog 2024 m. spalio 21 d. apie 15 val. pareiškėjas ateina į pirmo aukšto koridorių ir nueina link koridoriaus gale esančio Resocializacijos skyriaus kabineto (pačių įėjimo durų nesimato), 15.19 val. pareiškėjas išeina, patvirtina, jog pareiškėjas kabinete užtruko tiek laiko, kiek visiškai pakanka prašymui surašyti bei pateikti, o ne, kaip nurodoma specialistės Tarnybiniame pranešime, pareiškėjui užeiti, palikti saldainius ir išeiti.Dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas priimant sprendimą pažeidė objektyvumo ir teisėtumo principus, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neįrodė jokių aplinkybių, kurių nenustatė / neteisingai nustatė ar neįvertino / neteisingai įvertino pirmosios instancijos teismas ir dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas. Priešingai – pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčijamuose sprendimuose nenurodytas teisinis ir faktinis pagrindai, todėl jie laikytini nepagrįstais ir naikintini.Dėl kitų procesiniuose dokumentuose ir tikrinamame teismo sprendime išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei proceso normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl šis prašymas nespręstinas (ABTĮ 41 str. 1 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegijanutaria:Atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius Bakaveckas Rytis Krasauskas Jolanta Malijauskienė