Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2025-00028 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir priteisti iš atsakovo patirtas procesines išlaidas.Pareiškėjas skunde nurodė, kad:Tarnyba nuosekliai, tyčiniu neveikimu, atsisako pareiškėjui suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, motyvuodama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 7 dalies 8 ir 11 punktus. Tarnybai yra žinoma, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, jo sveikatos būklė ir finansinės galimybės neleidžia jam pasisamdyti advokatą atstovauti teismuose prieš valstybės institucijas. Tarnybai ir Tarnybos vedėjai, sprendžiant pareiškėjo teisinės pagalbos prašymus, iškyla akivaizdus interesų konfliktas, kadangi jos yra atsakovės praktiškai visuose tiesiogiai tarpusavyje susijusiuose teisminiuose procesuose. Tarnyba, iškilus interesų konfliktui, nė karto nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybą (toliau – ir Koordinavimo taryba) dėl konkrečių išaiškinimų, kaip elgtis situacijose, kurių galbūt tyčia nesureguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Atsakovas pažeidžia vieno langelio principą ir tai, kad valstybės institucijos tarnauja piliečiams. Atsisakydama skirti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, Tarnyba piktnaudžiauja kaltumo prezumpcija, kadangi esamo interesų konflikto sąlygoms pati nusprendė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis; pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Tarnyba žino, kad jos ankstesni sprendimai apskųsti teismui, bylos dar neišnagrinėtos, todėl turėtų galioti nekaltumo prezumpcija, o ne piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Tarnyba nurodė, kad:Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, kurie yra atskiri (savarankiški) ir atsisakymas teikti antrinę teisinę pagalbą galimas esant bent vienam iš šių pagrindų. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 8 ir 11 punktai, kuriuose nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis, taip pat, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas nurodė, kad antrinė teisinė pagalba yra reikalinga dėl peticijos parengimo Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – ir EŽTT) (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01135-2025-2). Pareiškėjas vertino, kad Tarnybai iškils interesų konfliktas, todėl prašė jo prašymą perduoti nagrinėti Koordinavimo tarybai.Tarnyba 2024 m. lapkričio 4 d. raštu pareiškėją informavo, kad mokėtina antrinės teisinės pagalbos, kuri pareiškėjui buvo teikiama pagal Tarnybos 2024 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2024-00020 (su vėlesniais jo pakeitimais), išlaidų suma sudaro 83,34 Eur, paaiškino apmokėjimo tvarką bei nurodytos sumos nesumokėjimo pasekmes. Pareiškėjo prašymu Tarnyba 2024 m. gruodžio 4 d. raštu detalizavo apskaičiuotą antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą bei priminė apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. (8.28Mr)ATP-T-2024-00020 (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimas) nutraukti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimą pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą šiuo metu nėra pakeistas ar panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki šios dienos nėra apmokėjęs aukščiau nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat Tarnyboje nėra gautas pareiškėjo prašymas dėl mokėjimo išdėstymo dalimis, antrinė teisinė pagalba pareiškėjui, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu neteiktina.Dėl pareiškėjo pageidavimo, kad jo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėtų Koordinavimo taryba, pažymėtina, kad pareiškėjas ankstesniais Tarnybos sprendimais jau buvo informuotas, jog teisinis reguliavimas antrinės teisinės pagalbos srityje nenumato kitų subjektų, kuriems būtų priskiriamos funkcijos, deleguotos Įstatymu ar kitais poįstatyminiais teisės aktais. Prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nagrinėja išimtinai Tarnyba, be to, Koordinavimo tarybos kompetencijai nepriskirtinas faktinės situacijos vertinimas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, Tarnyba neturi teisinio pagrindo persiųsti pareiškėjo prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nagrinėti Koordinavimo tarybai.Pareiškėjas, neatsižvelgdamas į Tarnybos teikiamų atsakymų jam turinį, kuriuose nurodyta, kad Tarnyba, vadovaudamasi imperatyviomis Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis, nesuteikia pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos, kad sprendimų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, priėmimas priskirtas išimtinai Tarnybos kompetencijai, toliau teikia tuos pačius prašymus (kai kuriuose bandydamas į procesą įtraukti ir Tarnybos darbuotojus, kurie visiškai nesusiję su pareiškėjo keliamais reikalavimais), taip sudarydamas kliūtis efektyviam ir kokybiškam antrinės teisinės pagalbos teikimui. Tokius pareiškėjo veiksmus, kai sistemingai ir formaliai inicijuojamas antrinės teisinės pagalbos teikimo procesas, tačiau nesiekiama konkretaus teisinio rezultato, vertintini kaip piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis, todėl antrinė teisinė pagalba pareiškėjui vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies8 punktu, neteiktina.Skundžiamu Sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, jog kreipiantis į EŽTT nėra būtina turėti advokatą, kuris paruoštų individualią peticiją – asmuo tai gali padaryti pats savarankiškai, užpildydamas formuliarą bei jį išsiųsdamas EŽTT.Pareiškėjas nepateikė aplinkybių ar įrodymų, suteikiančių pagrindą konstatuoti esant Tarnybos darbuotojų interesą ar jo pažeidimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Tarnybos priimamų sprendimų turiniu, neatsižvelgia į juose dėstomą argumentaciją, skundžia Tarnybos sprendimus teismui, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad Tarnybos darbuotojai ar teisėjai, teismų administracijos darbuotojai, nagrinėdami pareiškėjo prašymus, skundus ir priimdami sprendimus, kurie pareiškėjo netenkina, turi asmeninį suinteresuotumą, pažeidžia jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, veikia neteisėtai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių Tarnybos Sprendime išdėstytas aplinkybes.