Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, LKT) Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. NSN-23-32 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 2S-1006 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir LKT sprendimas). Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai. Sprendime nėra pagrindų, kuriais remiantis nuobauda skirta, nėra nurodoma, kad pareiškėjas būtų atlikęs kažkokius draudžiamus veiksmus. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas, kalbėdamas su Resocializacijos specialiste, rankomis laikėsi už kameros durų grotų, kas iš esmės nėra draudžiami veiksmai. Jokiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad kalbant su Resocializacijos specialiste būtų draudžiama laikyti rankas uždėjus ant grotų. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas kalbėjo pakeltu tonu, kas iš esmės nėra draudžiami veiksmai. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti atneštą atsakymą, tačiau už tai, jog asmuo atsisako pasirašyti ant gauto atsakymo, negalima skirti nuobaudos. Be to, ant atsakymo pasirašė vėliau. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas išsakė kritiką ir pareiškė nepasitenkinimą tuo, kaip Resocializacijos specialistė D. Š. atlieka savo pareigas, t. y. savo pareigines funkcijas. Tačiau nėra ir negali būti nurodyta jokiuose teisės aktuose tai, kad nebūtų galima išreikšti savo nepasitenkinimo, kritikos ar nuomonės dėl to, kaip atlieka savo pareigas vienas ar kitas statutinis valstybės darbuotojas. Už tokios nuomonės išreiškimą negali būti skiriamos drausminės nuobaudos. Sprendime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas grasino Resocializacijos specialistei dėl skundų rašymu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog nuteistojo pareiškimas, kad rašys skundus negali būti laikoma grasinimu įkalinimo įstaigos darbuotojams, nes toks nuteistojo pareiškimas reiškia, kad nuteistasis sieks apginti savo teises teisinėmis priemonėmis, už tai negali būti nei baudžiama, nei persekiojama. Savo teisių gynimas rašant skundus yra visiškai teisėtas teisinis procesas. Sprendime nebuvo nurodyta, kad nuobauda pareiškėjui skiriama dėl to, jog pareiškėjas būtų siekęs įžeisti ar pažeminti minimos specialistės asmenį. Tokie kaltinimai nebuvo inkriminuojami ir pareiškėjo atlikti aukščiau nurodomi veiksmai nebuvo kvalifikuojami kaip tokie, todėl kilo klausimas už ką pareiškėjui nuobauda buvo paskirta. Sprendime turėjo būti aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, tačiau šiuo atveju, iš Sprendimo abstraktumo, nekonkretumo nebuvo įmanoma suprasti, kur yra pažeidimo esmė.Iš esmės buvo netinkamai taikomas teisinis įvertinimas (kvalifikavimas), nes tokių režimo reikalavimų, kaip laikytis rankomis už grotų, kalbėti pakeltu tonu, atsisakyti pasirašyti pateiktą atsakymą ar išreikšti savo nepasitenkinimą taip, kaip konkreti darbuotoja atlieka savo pareigas, ar pareikšti, kad bus parašytas skundas – nebuvo, todėl ir pareiškėjo nusižengimo nebuvo. Jokių veiksmų, kuriuos draudžia įstatymas, pareiškėjas neatliko.Sprendimo pačiame pirmame sakinyje nurodoma, kad nuobauda skiriama už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Todėl šiuo konkrečiu atveju Sprendime privalėjo būti nurodyti ir konkretūs režimo reikalavimai, kuriuos pareiškėjas pažeidė bei kaip tie pažeidimai pasireiškė. LVAT panašiose bylose dėl skiriamų nuobaudų nuteistiesiems taip pat yra nurodęs, kad nuteistiesiems nuobaudos gali būti skiriamos ne už bet kokius pažeidimus, bet būtent tik už režimo reikalavimų pažeidimus.Nuobaudos nuteistiesiems gali būti skiriamos vadovaujantis tik įstatymu, o ne bet kokiais kitais poįstatyminiais teisės aktais. Ir nors Sprendimo pabaigoje buvo abstrakčiai nurodoma, kad nuobauda skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 79 straipsniu, tačiau šis straipsnis turi dvi dalis ir nebuvo nurodyta, kuria dalimi vadovaujamasi. Tam, kad asmuo galėtų būti patrauktas bet kokios rūšies atsakomybėn, turi būti nustatyta teisės pažeidimo sudėtis, t. y. teisės aktuose numatytų požymių visuma, kuriems esant asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn. Pažeidimo sudėtį apibūdina objektyvūs ir subjektyvūs požymiai. Vienas teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymių yra neteisėta veika, pasireiškianti veikimu ar neveikimu. Atsakomybė už pažeidimo, kuris padaromas atsisakymu vykdyti administracinį aktą, paprastai atsiranda, jei jis (administracinis aktas) yra teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Sprendime nėra nurodyti, nėra pacituojami jokie teisės aktai, reglamentuojantys tokius nuteistojo veiksmus, ar tokių veiksmų draudimą, ar susilaikymą nuo jų.Nuobauda Sprendime išvis nėra motyvuojama, nėra nurodoma būtinybė, kodėl apskritai reikėjo skirti nuobaudą, kodėl nebuvo galima apsiriboti, pavyzdžiui, pokalbiu. Nebuvo pateikiama jokių motyvų dėl nuobaudos skyrimo proporcingumo, protingumo, adekvatumo, teisingumo.Pareiškėjas darbuotojos nebuvo įspėtas dėl elgesio netinkamumo. Resocializacijos specialistės, kaip kontaktinio darbuotojo, darbo specifika yra tokia, kad ji dirbdama su nuteistaisiais turi stengtis padėti išspręsti jiems kylančias problemas, pamokinti, paaiškinti nuteistajam jeigu jis elgiasi neteisingai arba neteisėtai, o ne provokuoti nuteistuosius ir po to surašyti tarnybinį pranešimą dėl to, kad nuteistasis kritikuoja ir išsako savo nuomonę dėl jos netinkamo pareigų atlikimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškinimuose nurodo, kad pareigūnų veiklos kritika, jų sprendimų neigiamas vertinimas nediskredituoja pareigūnų ar institucijos. Pareigūnei pareiškėjas tik išsakė savo neigiamą požiūrį į tai, kaip ji atlieka pareigas. Prieš skiriant nuobaudą, pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti pasiaiškinimą raštu dėl surašyto tarnybinio pranešimo. Pareiškėjas sutiko ir pasinaudojo šia teise – parašė pasiaiškinimą ir jame trumpai nurodė savo argumentus bei motyvus, kodėl nesutinka su Resocializacijos specialistės surašytu tarnybiniu pranešimu. Prieš skiriant nuobaudą turėjo būti atsižvelgta į pareiškėjo parašytą pasiaiškinimą ir į jame pateiktus argumentus bei motyvus taip pat, tačiau tai atlikta nebuvo. Sprendime atsispindi tik vienpusė informacija, t. y. tik perrašyti tarnybinio pranešimo argumentai, tik pristatomas tarnybinis pranešimas, o į pareiškėjo pasiaiškinimo argumentus nebuvo atsižvelgta ir nebuvo aišku, kodėl jie atmetami ir apskritai kaip nuobaudą skyręs subjektas vertino pareiškėjo pasiaiškinime išsakytus argumentus ir motyvus. Toks Sprendimas (jo motyvavimas, argumentavimas) negalėjo būti laikomas objektyviu ir visapusišku tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) prasme, tiek administracinių teismų praktika. Sprendimas neatitiko VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.LKT sprendimas yra formalus, o pareiškėjo skunde pateikti argumentai iš esmės palikti neišnagrinėti, į juos neatsakyta. LKT pareiškėjo skundą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai, neobjektyviai. LKT tinkamai neįvertino nei faktinių, nei teisinių ginčui reikšmės turinčių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįsta sprendimą. Aplinkybės, į kurias atsižvelgė LKT, ir kurias vertino, vertintinos kaip neatitinkančios tikrovės ir prieštaraujančios teisei, imperatyviems teisės aktų reikalavimams ir teisminei praktikai. Kadangi nuobauda pareiškėjui buvo skirta nepagrįstai, kaip nepagrįstas ir neteisingas turėtų būti naikinamas ir LKT sprendimas. LKT sprendime nurodoma: „LKT pažymi, kad Sprendime yra nustatytas rašymo apsirikimas – nenurodoma, kad nuteistasis pažeidė BVK 50 str. 1 d. 1 p. nuostatas, bei nepagrįstai nurodoma, kad pažeistos Taisyklių 43 p. (kuriame numatyta, kokius daiktus leidžiama turėti bausmę paprastojoje grupėje atliekantiems nuteistiesiems)“. Taigi, LKT iš esmės pripažino, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta vadovaujantis klaidingu (neteisingu) konkrečiu teisiniu reguliavimu t. y. teisiniu kvalifikavimu. Ir tai nebuvo joks rašymo apsirikimas kaip nurodė LKT. Jeigu LKT išnagrinėjusi pareiškėjo skundą nustatė, kad Pravieniškių 2-asis kalėjimas skyrė nuobaudą pareiškėjui taikydamas neteisingą teisinį kvalifikavimą, tokiu atveju turėjo pareiškėjo skundą tenkinti ir nuobaudą panaikinti, o ne „perdarinėti“. LKT sprendime nurodoma, jog pareiškėjas trukdė kalėjimo darbuotojai vykdyti savo funkciją – tinkamai įteikti pareiškėjui administracinį sprendimą, tačiau sprendimas buvo įteiktas. Dėl to, ar pareiškėjui buvo įteiktas sprendimas ar ne, jokio ginčo nėra ir niekada nebuvo kilę. Šį sprendimą pareiškėjui įteikė minima kalėjimo darbuotoja, kuri vėliau ir surašė tarnybinį pranešimą ir dėl kurio pareiškėjui buvo skirta skundžiama nuobauda. Priešingai, pareiškėjas pats buvo suinteresuotas, kad administracinis sprendimas būtų įteiktas pareiškėjui, kurį pamiršusi kalėjimo darbuotoja pareiškėjui nenorėjo įteikti ir nuėjo prie kitos kameros.Atsakovas LKT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti. Atsakovas atsiliepime nurodė:Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu, kuriuo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas paskyrė nuobaudą, nes pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 39.8 papunktyje. Sprendimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma vienam mėnesiui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į LKT, kuri skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. LKT sprendime įvertino Sprendimo rašymo apsirikimus ir juos patikslino. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sprendimu pareiškėjui skirta nuobauda dėl to, kad pareiškėjas pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Taisyklių 39.8 papunkčio, nuostatas ir tai patvirtina LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės 2023 m. gruodžio 27 d. tarnybinis pranešimas Nr. PŽ-23-1752, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės 2024 m sausio 3 d. pažyma „Dėl vaizdo registratorių įrašo peržiūrėjimo“ Nr. SV-23-307, pareiškėjo 2024 m. gruodžio 3 d. pasiaiškinimas. Kaip buvo matyti iš paminėtų ir teismui pateiktų dokumentinių įrodymų, Sprendimas priimtas, vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas Sprendimas, atsižvelgus į surinktą dokumentinę medžiagą, skirta nuobauda atitiko padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį ir nesudarė pagrindo pareiškėjui reikalauti, o teismą naikinti Sprendimą ir LKT sprendimą.