Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-09-09 · Administracinė byla Nr. A-2733-968/2026

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-09
Bylos Nr.
A-2733-968/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01991-2026-3
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
I. H.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Administracinė byla Nr. A-2733-968/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01991-2026-3Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 9 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. H. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas I. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 26S56148 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Sprendimas).Pareiškėjas skunde nurodė, kad:Sprendimu buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendimas grindžiamas išimtinai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2026 m. vasario 10 d. išvada Nr. 18- 1388 (toliau – ir VSD Išvada) ir Migracijos departamento atliktu vertinimu. Sprendime teigiama, kad tarnavimas Baltarusijos Respublikos ginkluotosiose pajėgose pagal kontraktą, baigta Baltarusijos Respublikos karo akademija (toliau – ir Karo akademija), eitos būrio vado, štabo viršininko pareigos, laipsniai: leitenantas, vyresnysis leitenantas, kapitonas, taip pat darbas Baltarusijos Respublikos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ (duomenys neskelbtini) vagonų depe riedmenų remonto šaltkalviu, vėliau ratų cecho brigadininku, rodo lojalumą Baltarusijos valdžiai, galimybę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos tarnybų. Sprendime ignoruojami paaiškinimai, kad tarnybos pobūdis buvo priverstinis, kad pareiškėjas neturėjo prieigos prie slaptos informacijos, kad tarnyba nutraukta dėl vidinių įsitikinimų ir jis yra visiškai atsiskyręs nuo karinės bei valstybinių struktūrų. Pareiškėjas paaiškino, kad Karo akademiją jis baigė norėdamas įgyti nemokamą išsilavinimą, tarnybą tęsė priverstinai, nes priešingu atveju reikėjo kompensuoti mokymosi išlaidas. 2010 m. savanoriškai nutraukė tarnybą, jam panaikintas karininko laipsnis ir suteiktas eilinio laipsnis. Nuo tada neturėjo jokių ryšių su buvusiais kolegomis ar karine sfera. 2012 m. įsidarbino (duomenys neskelbtini) vagonų depe techninėse pareigose (šaltkalviu), vėliau tapo brigadininku, koordinavo 6 žmonių brigadą. 2015 m. savanoriškai darbo santykius nutraukė ir persikvalifikavo į informacinių technologijų sritį. Su buvusiais kolegomis ryšių nepalaikė. Niekada nerėmė A. L. režimo, 2020 m. rinkimuose balsavo už S. C. (opozicijos kandidatę). Aktyviai dalyvavo taikiuose protestuose (duomenys neskelbtini) – ėjo į maršus, reikalavo sąžiningų rinkimų ir smurto nutraukimo. Suprato riziką (sulaikymas, sumušimas, baudžiamasis persekiojimas), tačiau pasirinko laisvę ir demokratiją. Tokie veiksmai rodė lojalumą ne režimui, o demokratijos idealams. Sprendime nebuvo nė vieno konkretaus fakto apie ryšius su žvalgyba, propaganda ar diversijomis, tik nurodoma abstrakti „galimybė“. VSD teiginiai apie „galimą verbavimą“ buvo spekuliatyvūs – nėra jokių konkrečių duomenų apie pareiškėjo ryšius su žvalgyba. Pareiškėjas 2025 m. įstojo į viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) Lietuvoje (studijų pradžia 2025 m. spalio 1 d., pabaiga – 2029 m. vasario 28 d.). Sutuoktinė ir du vaikai turi leidimus nuolat gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės pagrindu. Jų tikslas persikelti į (duomenys neskelbtini). Lietuvoje giminaičių neturi, bet šeimos susijungimas yra esminis. Gyvenimas Baltarusijoje yra laikinas etapas, ateitis – Lietuvoje, su šeima ir studijuojant, teisė į šeimos gyvenimą ir studijas Lietuvoje yra realesnė nei hipotetinė „grėsmė“. Sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnį. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nurodant pagrindinius faktus, argumentus, įrodymus bei teisinį pagrindą, todėl teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo tarnyba pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos ginkluotosiose pajėgose reiškė, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, o darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ (duomenys neskelbtini) vagonų depe kėlė kontržvalgybinių rizikų, kartu tai reiškė, kad pareiškėjas ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kuris yra imperatyvus, nenumatantis išimčių. Vien tai, kad Migracijos departamentas Sprendime ir VSD Išvadoje vertino ne vien individualias pareiškėjo aplinkybes, bet pateikė aplinkybių vertinimą šiandieninės geopolitinės situacijos aspektu, nepaneigė Sprendime atlikto vertinimo individualumo. Pareiškėjas siekia, jog būtų taikomas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas, nes tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyti konkretūs veiksmai, dėl kurių kyla grėsmė valstybės saugumui, nesudaro pagrindo vertinti Sprendimą kaip nepagrįstą. Nustačius pareiškėjo faktiškai sukeltą grėsmę valstybės saugumui, jo veiksmai būtų vertinami pagal baudžiamosios teisės normas, o ne administraciniame procese. Priimant administracinį sprendimą asmuo nėra pripažįstamas kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl nėra pagrindo teigti, kad grėsmės vertinimas turi būti paremtas tik nustatytais faktais. Pareiškėjas atliko ne visiems Baltarusijos piliečiams privalomą karinę tarnybą, o baigęs Karo akademiją, būdamas pilnametis, pasirinko pagal kontraktą tarnauti Baltarusijos Respublikos ginkluotosiose pajėgose ir tarnavo dešimt metų. Jam buvo suteikti kariniai laipsniai, patikėtos vadovaujančios pareigos, kas objektyviai rodo, jog jis buvo vertinamas kaip lojalus, patikimas ir drausmingas karininkas, tinkamai vykdęs pavestas užduotis. Tarnyba pagal kontraktą Baltarusijos kariuomenėje grindžiama griežta atranka ir lojalumo valstybei reikalavimu, o personalo politika formuojama centralizuotai aukščiausios valstybės valdžios lygiu. Todėl ilgametė tarnyba, karjeros tęstinumas ir paaukštinimai suponuoja asmens atitikimą sistemos keliamiems lojalumo ir patikimumo kriterijams. Tarnybos nutraukimas nesuteikė pagrindo ignoruoti pačios tarnybos fakto. Dirbdamas Baltarusijos strateginiame sektoriuje „Baltarusijos geležinkeliai“ (duomenys neskelbtini) vagonų depe, per trumpą laiką pareiškėjas buvo paskirtas brigadininku ir koordinavo darbuotojų veiklą. Tokia karjera rodė, kad jis buvo vertinamas kaip patikimas darbuotojas. Taigi, pareiškėjas ir civilinėje veikloje buvo laikomas lojaliu valstybei. Darbo santykiai su pareiškėju nutraukti šalių susitarimu, o ne dėl ideologinių ar politinių nesutarimų su režimu, kas papildomai patvirtina, kad jo pasitraukimas iš darbo nebuvo susijęs su sisteminiu nepritarimu valstybės politikai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl dalyvavimo protestuose buvo persekiojamas. Ilgalaikė tarnyba ginkluotosiose pajėgose, suteikti kariniai laipsniai, eitos vadovaujamos pareigos strateginėje Baltarusijos įmonėje leidžia daryti išvadą, kad jo biografija yra glaudžiai susijusi su Baltarusijos ginkluotosiomis pajėgomis bei strateginiu sektoriumi, o pateikti paaiškinimai nepaneigia jo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Nors pareiškėjas nurodė, kad nepalaiko ryšių su buvusiais kolegomis, tačiau, susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste, šie ryšiai gali būti atnaujinti, Baltarusijos žvalgybos tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti asmenį, taip sukeliant grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Kontržvalgybinių rizikų kelia ir tai, kad pareiškėjo ryšiai su kilmės šalimi nėra nutrūkę ir yra pakankamai stiprūs – pareiškėjas dirba Baltarusijoje projekto „GPT-Chatbot“ vadovu, Baltarusijoje gyvena jo šeima, todėl jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui. Aplinkybė, kad pareiškėjas savo šeimos lūkesčius siejo su gyvenimu Lietuvoje, nepaneigia Sprendime konstatuotų aplinkybių dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti užsieniečiui atvykti į Lietuvą, būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Sprendimo priėmimas ir vykdymas nulemtų jo turimų šeimos ryšių nutraukimą ir tokiu būdu pažeistų jo teisę į šeimos gyvenimą, kaip tai apibrėžta Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Sprendimas priimtas, atsižvelgiant į kompetentingo asmens VSD Išvadą, su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, atitiko administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad lojalumas Baltarusijos režimui yra patvirtinamas tarnybos pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos ginkluotosiose pajėgose ir darbo strateginio sektoriaus įmonėje – (duomenys neskelbtini) vagonų depe, kuris priklauso Baltarusijos Respublikos įmonei „Baltarusijos geležinkeliai“, faktu. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, konstatuojant, kad: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Nors pareiškėjas skunde pažymėjo, kad niekada nepalaikė A. L. režimo, aktyviai dalyvavo protestuose, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, todėl šios aplinkybės nepaneigia keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir lemia teisinį vertinimą, kad asmuo susiklosčius tam tikroms aplinkybėms gali vykdyti režimo užduotis. Sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nebuvo pagrindo jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais motyvais.