Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys SUA1, antstolė Vida Daugirdienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra nepagrįsta, formali, priimta neišsamiai ištyrus bylos aplinkybes, neįvertinus esminių apelianto argumentų ir įrodymų, neužtikrinus proceso šalių lygiateisiškumo, taip pat pažeidus apelianto teisę būti išklausytam, teisę teikti įrodymus ir teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

Teismas, vertindamas apelianto skundą, negalėjo apsiriboti bendra išvada, kad apelianto reikalavimai yra abstraktaus pobūdžio. Priešingai, teismas privalėjo įvertinti visą konkrečių aplinkybių visumą, kad antstolė sistemingai neatsakė į apelianto kreipimusis, nepriėmė motyvuotų procesinių sprendimų, nesudarė galimybės efektyviai dalyvauti vykdymo procese, bendravo su proceso šalimis nevienodai, skolininkei teikė vykdymo eigai reikšmingas rekomendacijas, kurios faktiškai sudarė prielaidas teismo sprendimo nevykdymui, o teismui pateiktame atsiliepime mane nepagrįstai diskreditavo.

Teismas nepagrįstai laikė, kad antstolės 2026 m. vasario 25 d. patvarkymas išsprendė apelianto 2026 m. vasario 13 d. skundą. Nutartyje teismas nurodė, kad po patikslinto skundo gavimo antstolė 2026 m. vasario 25 d. priėmė patvarkymą, kuriuo konstatavo, jog reikalaujami veiksmai negali būti atliekami, nes galiojo laikinosios apsaugos priemonės, ir sustabdė vykdomąją bylą. Tačiau ši išvada yra klaidinga, kadangi minėtas patvarkymas iš esmės buvo patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo, o ne motyvuotas atsakymas į kiekvieną apelianto patikslintame skunde nurodytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

Apeliantas PRS1 su atskiruoju skundu pateikė į bylą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. balandžio 17 d. išvadą civilinėje byloje Nr. e2-5859-901/2026 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apelianto 2026 m. balandžio 19 d. reikalavimą antstolei dėl informacijos pateikimo, vykdymo veiksmų atlikimo ir kreipimosi į teismą, apelianto 2026 m. balandžio 6 d. skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, apelianto 2026 m. balandžio 12 d. prašymą antstolei, apelianto 2026 m. balandžio 23 d. prašymą pirmosios instancijos teismui civilinėje byloje Nr. e2YT-8442-884/2026, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų stacionaro epikrizę, Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. e2-4028-676/2026, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. kovo 24 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismui naujai pateiktus dokumentus, sprendžia, kad jie nėra susiję su byloje sprendžiamu klausimu dėl antstolės veiksmų pagal apelianto 2026 m. kovo 10 d. dokumentą, pavadintą skundu dėl antstolio veiksmų (proceso vilkinimo, neveikimo, šališkumo). Taigi apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0004/25/01292 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-201-1067/2025 dėl bendravimo tvarkos, nustatytos Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu, tarp tėvo PRS1 (pareiškėjo) ir vaiko G. L.-S., vykdomojoje byloje išieškotojas yra PRS1, o skolininkė – vaiko motina SUA1.

Antstolės kontoroje 2026 m. vasario 6 d. gautas išieškotojo PRS1 2026 m. vasario 5 d. skundas dėl antstolės veiksmų, kompetencijos viršijimo ir šališko vykdymo proceso. Antstolė 2026 m. vasario 13 d. priėmė patvarkymą dėl PRS1 skundo Nr. S-26000039, kuriuo nustatė išieškotojui 5 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Minėtame patvarkyme antstolė nurodė, kad skundo motyvai deklaratyvūs, nenurodytos nei įstatymo normos, kurias antstolis pažeidė, nei konkrečiai įrodantys išieškotojo pažeistas teises vykdymo procese, nei procesinis veiksmas ar procesinis dokumentas, kurį būtų prašoma pripažinti negaliojančiu. 2026 m. vasario 18 d. antstolės kontoroje gautas išieškotojo 2026 m. vasario 13 d. skundo dėl antstolės veiksmų, kompetencijos viršijimo ir šališko vykdymo proceso trūkumų pašalinimas, kuriuo prašoma: 1) įvertinti aukščiau nurodytus antstolės veiksmus (skunde nurodyta – dėl kompetencijos viršijimo; dėl veiksmų, prieštaraujančių teismo nutartims – 2025 m. balandžio 2 d. Nr. e2-201-1067/2025 ir 2026 m. vasario 4 d. nutartis Nr. e2-4028-676/2026; dėl procesinio šališkumo; dėl vykdymo proceso vilkinimo; dėl antstolės nebendravimo, jo reikalavimų nevykdymo, proceso neaiškumo; dėl antstolės pateiktų dokumentų vidinių prieštaravimų); 2) pašalinti vykdymo procese daromus kompetencijos peržengimus; 3) užtikrinti galiojančio teismo sprendimo vykdymą; 4) įpareigoti antstolę pateikti aiškią ir išsamią informaciją apie vykdymo proceso eigą, atliktus ir planuojamus veiksmus, vykdymo išlaidų struktūrą ir dydį, iš skolininkės išieškotų sumų paskirstymą ir grąžinimo terminus, jo pateiktų prašymų ir dokumentų priėmimą bei registravimą vykdomojoje byloje; 5) užtikrinti skaidrų ir lygiavertį bendravimą vykdymo procese, informuojant abi proceso šalis apie reikšmingus veiksmus ir dokumentus; 6) įvertinus nurodytas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl antstolės nešališkumo ir vykdymo proceso skaidrumo, spręsti klausimą dėl antstolės nušalinimo nuo vykdomosios bylos vykdymo.

Antstolė 2026 m. vasario 25 d. priėmė patvarkymą dėl PRS1 skundų Nr. S-26000048, kuriame nurodė, kad antstolės kontoroje 2026 m. vasario 6 d. ir 2026 m. vasario 18 d. užregistruoti išieškotojo skundai dėl antstolio veiksmų, reikalaujama atlikti tai, kas negali būti šiuo metu atliekama. Proceso šalims žinoma, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5859-901/2026 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatė, kad PRS1 bendrauja su dukra G. L.-S. tris kartus per savaitę, kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. (po vieną valandą) (duomenys neskelbtini) dalyvaujant šio centro psichologui. Vykdymas vykdomojoje byloje Nr. 0004/26/01292 pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-201-1067/2025 stabdytinas iki bus išnagrinėta byla, kurioje šiuo metu galioja laikinai pakeista vaiko ir tėvo bendravimo tvarka.

2026 m. kovo 12 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjo PRS1 2026 m. kovo 10 d. dokumentas, pavadintas skundu dėl antstolio veiksmų (proceso vilkinimo, neveikimo, šališkumo), kuriame prašoma: 1) pripažinti antstolės veiksmus ir neveikimą vykdomojoje byloje Nr. 0004/25/01292 neteisėtais, kadangi jie pažeidžia teismo sprendimo privalomumo principą, vykdymo proceso operatyvumo ir šalių lygiateisiškumo principus bei CPK nuostatas; 2) įpareigoti antstolę nedelsiant užtikrinti tinkamą ir realų Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo vykdymą, vykdant jį tiksliai pagal jo turinį ir nesiimant jokių savavališkų interpretacijų, kurios faktiškai keistų teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką; 3) įpareigoti antstolę priimti motyvuotus procesinius patvarkymus dėl visų iki šiol pateiktų išieškotojo skundų, prašymų ir reikalavimų, į kuriuos iki šiol nėra pateikti atsakymai; 4) įpareigoti antstolę nutraukti praktiką teikti skolininkei pasiūlymus ar rekomendacijas, prieštaraujančias teismo sprendimo turiniui, taip pat susilaikyti nuo savarankiškų vertinimų apie vaiko interesus ar psichologinę būseną, kurie nepriskirti antstolio kompetencijai; 5) įpareigoti antstolę užtikrinti skaidrų ir vienodą informavimą visoms vykdymo proceso šalims ir susijusioms institucijoms apie visus vykdomojoje byloje priimamus procesinius sprendimus, įskaitant vykdymo sustabdymą ir atnaujinimą; 6) įpareigoti antstolę vykdymo procese veikti aktyviai ir imtis visų teisėtų priemonių teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, įskaitant skolininkės atsakomybės klausimo inicijavimą už teismo sprendimo nevykdymą; 7) įvertinti antstolės veiksmus ir neveikimą vykdomojoje byloje procesinio teisėtumo aspektu ir, nustačius sisteminius vykdymo proceso pažeidimus, priimti sprendimus, užtikrinančius efektyvų ir nevilkinamą teismo sprendimo vykdymą; 8) esant pagrindui, įpareigoti antstolę pateikti teismui visą vykdomosios bylos medžiagą, susijusią su šio skundo nagrinėjimu, įskaitant visą susirašinėjimą, procesinius dokumentus ir kitą vykdymo procese sukauptą informaciją.

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas PRS1 pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra nepagrįsta, formali, priimta neišsamiai ištyrus bylos aplinkybes, neįvertinus esminių apelianto argumentų ir įrodymų, neužtikrinus proceso šalių lygiateisiškumo, taip pat pažeidus apelianto teisę būti išklausytam, teisę teikti įrodymus ir teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas konkretus antstolio procesinis veiksmas – patvarkymas ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus. Taigi CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka yra nagrinėjami ne bet kokie šalių prašymai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialiniai teisiniai reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo kokius nors veiksmus atlikti teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais inter alia grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme.

Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka reglamentuojama CPK 510 straipsnyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Taigi, CPK nustato labai aiškią skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką: pirmiausia skundą apsvarsto antstolis, o tik tada, jeigu antstolis su juo nesutinka, jis perduoda pareiškėjo skundą teismui.

Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Taigi, įstatymas numato asmeniui teisę ir tiesiogiai kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio neveikimo, bet tam turi būti tam tikros sąlygos: asmuo privalo pateikti įrodymus, jog jis skundė antstolio veiksmus (pačiam antstoliui pateikė skundą dėl jo veiksmų), tačiau antstolis skundo neišnagrinėjo arba vykdomosios bylos neperdavė teismui. Be to, turi būti pateikiamas ir pats skundas dėl antstolio veiksmų. Tokiu būdu, pareiškėjas turi teismui pateikti įrodymus, jog jis išnaudojo visas CPK 510 straipsnio 2–3 dalyse numatytas galimybes pačiam antstoliui apskųsti jo veiksmus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas PRS1 antstolei Vidai Daugirdienei pateikė 2026 m. vasario 13 d. dokumento, pavadinto skundo dėl antstolės veiksmų, kompetencijos viršijimo ir šališko vykdymo proceso trūkumų pašalinimą, kuris antstolės kontoroje gautas 2026 m. vasario 18 d., kuriame prašė: 1) įvertinti aukščiau nurodytus antstolės veiksmus (skunde nurodyta – dėl kompetencijos viršijimo; dėl veiksmų, prieštaraujančių teismo nutartims – 2025 m. balandžio 2 d. Nr. e2-201-1067/2025 ir 2026 m. vasario 4 d. Nr. e2-4028-676/2026; dėl procesinio šališkumo; dėl vykdymo proceso vilkinimo; dėl antstolės nebendravimo, jo reikalavimų nevykdymo, proceso neaiškumo; dėl antstolės pateiktų dokumentų vidinių prieštaravimų); 2) pašalinti vykdymo procese daromus kompetencijos peržengimus; 3) užtikrinti galiojančio teismo sprendimo vykdymą; 4) įpareigoti antstolę pateikti aiškią ir išsamią informaciją apie vykdymo proceso eigą, atliktus ir planuojamus veiksmus, vykdymo išlaidų struktūrą ir dydį, iš skolininkės išieškotų sumų paskirstymą ir grąžinimo terminus, jo pateiktų prašymų ir dokumentų priėmimą bei registravimą vykdomojoje byloje; 5) užtikrinti skaidrų ir lygiavertį bendravimą vykdymo procese, informuojant abi proceso šalis apie reikšmingus veiksmus ir dokumentus; 6) įvertinus nurodytas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl antstolės nešališkumo ir vykdymo proceso skaidrumo, spręsti klausimą dėl antstolės nušalinimo nuo vykdomosios bylos vykdymo.

Antstolė 2026 m. vasario 25 d. priėmė patvarkymą dėl PRS1 skundų Nr. S-26000048, kuriame nurodė, kad antstolės kontoroje 2026 m. vasario 6 d. ir 2026 m. vasario 18 d. užregistruoti išieškotojo skundai dėl antstolio veiksmų, reikalaujama atlikti tai, kas negali būti šiuo metu atliekama. Proceso šalims žinoma, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5859-901/2026 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatė, kad PRS1 bendrauja su dukra G. L.-S. tris kartus per savaitę, kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. (po vieną valandą) (duomenys neskelbtini) dalyvaujant šio centro psichologui. Vykdymas vykdomojoje byloje Nr. 0004/26/01292 pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-201-1067/2025 stabdytinas iki bus išnagrinėta byla, kurioje šiuo metu galioja laikinai pakeista vaiko ir tėvo bendravimo tvarka.

2026 m. kovo 12 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjo PRS1 2026 m. kovo 10 d. dokumentas, pavadintas skundu dėl antstolės veiksmų (proceso vilkinimo, neveikimo, šališkumo), kuriame prašoma: 1) pripažinti antstolės veiksmus ir neveikimą vykdomojoje byloje Nr. 0004/25/01292 neteisėtais, kadangi jie pažeidžia teismo sprendimo privalomumo principą, vykdymo proceso operatyvumo ir šalių lygiateisiškumo principus bei CPK nuostatas; 2) įpareigoti antstolę nedelsiant užtikrinti tinkamą ir realų Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo vykdymą, vykdant jį tiksliai pagal jo turinį ir nesiimant jokių savavališkų interpretacijų, kurios faktiškai keistų teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką; 3) įpareigoti antstolę priimti motyvuotus procesinius patvarkymus dėl visų iki šiol pateiktų išieškotojo skundų, prašymų ir reikalavimų, į kuriuos iki šiol nėra pateikti atsakymai; 4) įpareigoti antstolę nutraukti praktiką teikti skolininkei pasiūlymus ar rekomendacijas, prieštaraujančias teismo sprendimo turiniui, taip pat susilaikyti nuo savarankiškų vertinimų apie vaiko interesus ar psichologinę būseną, kurie nepriskirti antstolio kompetencijai; 5) įpareigoti antstolę užtikrinti skaidrų ir vienodą informavimą visoms vykdymo proceso šalims ir susijusioms institucijoms apie visus vykdomojoje byloje priimamus procesinius sprendimus, įskaitant vykdymo sustabdymą ir atnaujinimą; 6) įpareigoti antstolę vykdymo procese veikti aktyviai ir imtis visų teisėtų priemonių teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, įskaitant skolininkės atsakomybės klausimo inicijavimą už teismo sprendimo nevykdymą; 7) įvertinti antstolės veiksmus ir neveikimą vykdomojoje byloje procesinio teisėtumo aspektu ir, nustačius sisteminius vykdymo proceso pažeidimus, priimti sprendimus, užtikrinančius efektyvų ir nevilkinamą teismo sprendimo vykdymą; 8) esant pagrindui, įpareigoti antstolę pateikti teismui visą vykdomosios bylos medžiagą, susijusią su šio skundo nagrinėjimu, įskaitant visą susirašinėjimą, procesinius dokumentus ir kitą vykdymo procese sukauptą informaciją.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas 2026 m. kovo 10 d. dokumente, pavadintame skundu dėl antstolės veiksmų (proceso vilkinimo, neveikimo, šališkumo), neskundžia konkretaus antstolės veiksmo ar neveikimo, o tik pateikia procesinius prašymus vykdymo procese, todėl pareiškėjo 2026 m. kovo 10 d. dokumentas, pavadintas skundu dėl antstolės veiksmų (proceso vilkinimo, neveikimo, šališkumo), pateiktas teismui, negali būti vertinamas kaip CPK 510 straipsnyje numatytas skundas dėl antstolio veiksmų, nes jame nėra nurodytas joks konkretus skundžiamas antstolės procesinis veiksmas – patvarkymas ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus. Nesutikdamas su antstolės 2026 m. vasario 25 d. priimtu patvarkymu dėl PRS1 skundų Nr. S-26000048, kuriuo netenkinti pareiškėjo procesiniai prašymai, pateikti antstolei 2026 m. vasario 13 d. dokumente, pavadintame skundo dėl antstolės veiksmų, kompetencijos viršijimo ir šališko vykdymo proceso, trūkumų pašalinimu, pareiškėjas turėjo teisę jį skųsti CPK 512 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jokių įrodymų, kad jis šia savo teise pasinaudojo, į bylą nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2026 m. kovo 10 d. dokumente, pavadintame skundu dėl antstolės veiksmų (proceso vilkinimo, neveikimo, šališkumo), reiškiami prašymai nelaikytini skundo objektu CPK 510 straipsnio prasme, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo dokumentą, pavadintą skundu dėl antstolės veiksmų (proceso vilkinimo, neveikimo, šališkumo), ir jį išnagrinėjo skundžiama nutartimi, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartis panaikinama ir byla pagal pareiškėjo dokumento, pavadinto skundu dėl antstolės veiksmų (proceso vilkinimo, neveikimo, šališkumo), nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal pareiškėjo PRS1 dokumento, pavadinto skundu dėl antstolės veiksmų (proceso vilkinimo, neveikimo, šališkumo), nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.