Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2023 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. SD-125-14182, kuriuo pareiškėjo prašymas paliktas nenagrinėtas (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą išsamiai išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. birželio 3 d. prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo (toliau – ir Prašymas).Pareiškėjas nurodė, kad jis akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Verpstas“ 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-72 (toliau – ir Įsakymas) buvo atleistas iš darbo nuo 2012 m. balandžio 16 d., vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 237 straipsnio 1 dalimi, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktu.Pareiškėjas teigė, kad jo atleidimo procedūros metu buvo pažeista teisė pateikti paaiškinimą dėl galimo darbo drausmės pažeidimo. Pareiškėjui 2012 m. balandžio 16 d. buvo įteikti raštai, kuriais nustatytas terminas iki 2012 m. balandžio 19 d. pateikti paaiškinimus, tačiau jau 2012 m. balandžio 17 d. buvo priimtas įsakymas atleisti jį iš darbo nuo 2012 m. balandžio 16 d. Pareiškėjo vertinimu, nuobauda paskirta nepasibaigus darbdavio nustatytam terminui paaiškinimams pateikti, todėl toks sprendimas buvo nepagrįstas ir neproporcingas.Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad iš darbo jis buvo atleistas atgaline data, nes 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu jo darbo santykiai nutraukti nuo 2012 m. balandžio 16 d. Be to, darbo sutartyje kaip jos nutraukimo pagrindas buvo nurodytas DK 136 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kurio, pareiškėjo teigimu, tuo metu galiojusiame DK nebuvo. Šias aplinkybes pareiškėjas laikė savarankiškais savo atleidimo neteisėtumą patvirtinančiais pagrindais.Pareiškėjas nurodė, kad, manydamas, jog atleidžiant jį iš darbo buvo pažeisti DK reikalavimai, kreipėsi į Inspekciją, išdėstė nurodytas aplinkybes ir prašė įvertinti darbdavio veiksmus, panaikinti neteisingą atleidimo iš darbo įrašą darbo sutartyje. Inspekcija ginčijamu Sprendimu pareiškėjo Prašymą paliko nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad jame keliami klausimai jau buvo išnagrinėti teismuose. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutiko ir teigė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas ir Šiaulių apygardos teismas jo nurodytų konkrečių aplinkybių – dėl atleidimo nepasibaigus terminui paaiškinimams pateikti, atleidimo iš darbo atgaline data ir darbo sutartyje nurodyto atleidimo pagrindo – išsamiai netyrė ir dėl jų atskirai nepasisakė. Pasak pareiškėjo, tai, kad ankstesniame civiliniame ginče teismas darbo sutartyje neteisingai nurodytą atleidimo pagrindą pripažino nereikšmingu ir pagrindiniu atleidimą patvirtinančiu dokumentu laikė Įsakymą dėl atleidimo, nereiškia, jog buvo išspręstas Įsakymo galiojimo atgaline data ar jo priėmimo nepasibaigus paaiškinimų pateikimo terminui teisėtumo klausimas.Pareiškėjo vertinimu, Inspekcija privalėjo išsamiai išnagrinėti jo kreipimąsi ir įvertinti jame išdėstytus galimus darbo teisės pažeidimus, todėl Sprendimas, kuriuo jo Prašymas paliktas nenagrinėtas, yra nepagrįstas ir naikintinas.Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo Prašyme keliami klausimai yra tiesiogiai susiję su jo atleidimo iš darbo AB „Verpstas“ teisėtumu, o dėl šių klausimų jau yra priimti ir įsiteisėję Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3889-841/2012 ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-32-357/2013. Be to, pareiškėjas 2013 metais jau buvo inicijavęs administracinį ginčą dėl Inspekcijos atsisakymo pakartotinai nagrinėti su jo darbo santykiais AB „Verpstas“ susijusius klausimus – Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1378-257/2013 atmetė pareiškėjo skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-736/2014 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Analogišką pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija, kuri 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 3R-176 jį atmetė.Atsakovo vertinimu, pareiškėjas siekia, kad Inspekcija dar kartą išspręstų jo atleidimo iš darbo klausimą ir pasisakytų dėl tų pačių aplinkybių, tačiau nepateikia jokių naujų faktinių duomenų, todėl jo kreipimasis pagrįstai paliktas nenagrinėtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. EV-13 (toliau – ir Taisyklės), nustatyta tvarka.