Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, apeliantė) direktoriaus 2025 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. K-271 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui S. G. ir atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė negrąžinti jo į ankstesnes pareigas, nes jam gali būti sudarytos nepalankios darbo sąlygos, priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2025 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.Įsakymu pareiškėjas pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir nuo 2025 m. liepos 18 d. atleistas iš pareigų. Įsakymas priimtas atsižvelgus į tarnybinį nusižengimą tyrusios komisijos 2025 m. liepos 7 d. išvadą Nr. BT-4756 (toliau – Išvada). Joje pareiškėjui inkriminuotas tikrovės neatitinkančių duomenų apie kliento D. P. apsilankymus fiksavimas, šio kliento apsilankymų laiko, aptarnavimo būdo ir ankstesnių įrašų keitimas, informacijos apie jam išduotą darbo pasiūlymą pašalinimas, taip pat klientės S. K. registracijos ir apsilankymų duomenų bei dokumentų koregavimas atgaline data, nepaisant nurodymo nedaryti pakeitimų be vadovo sprendimo. Komisija šiuos veiksmus susiejo su valstybės tarnautojo pareigų ir tarnybinės etikos reikalavimų pažeidimais.Pareiškėjas nurodė esąs Tarnybos (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) komiteto narys. Pareiškėjo teigimu, prieš pradedant tarnybinio nusižengimo tyrimą Profesinė sąjunga nebuvo informuota ir jai nebuvo sudaryta galimybė deleguoti atstovo į komisiją, kaip, pareiškėjo vertinimu, turėjo būti padaryta pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį. Be to, prieš atleidžiant pareiškėją negauta nei išankstinio Profesinės sąjungos sutikimo, kurio, pareiškėjo teigimu, reikalauja ši sutartis, nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 168 straipsnio 3 dalyje numatyto Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) teritorinio skyriaus vadovo sutikimo.Pareiškėjo teigimu, pranešime apie tarnybinį nusižengimą nebuvo aiškiai nurodyti konkretūs jam inkriminuojami veiksmai ir jų aplinkybės, todėl jis negalėjo tinkamai gintis. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad pažeistas penkių darbo dienų terminas tyrimui pradėti: apie galimus pažeidimus Tarnyba sužinojo 2025 m. gegužės 12 d., o tyrimą pradėjo tik 2025 m. birželio 4 d.Pareiškėjas nesutiko su Išvadoje pateiktu jo veiksmų vertinimu. Pasak pareiškėjo, duomenys informacinėje sistemoje „EdBirža“ buvo taisomi siekiant juos suderinti su faktine padėtimi; jis nesiekė klaidinti Tarnybos ar klientų. Pareiškėjo vertinimu, nebuvo tinkamai nustatyta jo kaltė, konkretūs neigiami padariniai ir šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymiai, neatsižvelgta į ankstesnę tarnybinę veiklą, o atleidimas iš pareigų buvo neproporcinga nuobauda. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas pakartojo, kad Įsakymas ir Išvada nepakankamai motyvuoti.Pareiškėjas taip pat teigė, kad, tyrimo metu kilus įtarimų dėl galimos nusikalstamos veikos, tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti sustabdytas ir medžiaga perduota kompetentingai institucijai anksčiau, negu priimtas Įsakymas. Pareiškėjas nurodė, jog po tiesioginio vadovo pasikeitimo patyrė nepagrįstus patikrinimus, spaudimą išeiti iš tarnybos ir psichologinį smurtą, jam buvo nepagrįstai apribota galimybė dirbti nuotoliniu būdu, o jo pranešimas apie tai nebuvo tinkamai ištirtas. Neturtinės žalos reikalavimą jis grindė dėl darbo sąlygų ir atleidimo patirtais išgyvenimais, sveikatos bei reputacijos pablogėjimu.Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Tarnyba nurodė, kad Profesinės sąjungos deleguota atstovė dalyvavo tarnybinį nusižengimą tyrusios komisijos darbe. Tarnybos vertinimu, Valstybinės darbo inspekcijos sutikimas nebuvo reikalingas, nes tirti veiksmai buvo susiję su pareiškėjo tarnybinių pareigų vykdymu, o ne su veikla Profesinėje sąjungoje. Tarnyba taip pat laikėsi pozicijos, kad net ir nustačius sutikimo trūkumą tai galėtų lemti tik Įsakymo dalies dėl atleidimo, bet ne dalies, kuria konstatuotas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, neteisėtumą.Tarnybos teigimu, penkių darbo dienų terminas tyrimui pradėti nebuvo praleistas: gauta anoniminė informacija apie klientą D. P. negalėjo būti prilyginta oficialiai informacijai. Ją tikrindama Tarnyba kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą, kurios atsakymą gavo 2025 m. gegužės 29 d.; oficialia informacija tyrimui pradėti Tarnyba laikė 2025 m. birželio 2 d. užregistruotą tarnybinį pranešimą Nr. Tp-1808, kuriame nurodyti ir su klientės S. K. aptarnavimu susiję galimi pažeidimai. Pareiškėjui kartu su pranešimu apie tyrimą pateiktas jo vadovės tarnybinis pranešimas ir tyrimo medžiaga, todėl kaltinimų turinys jam buvo aiškus ir jis galėjo pateikti paaiškinimus. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo veiksmai turėjo savarankiškų tarnybinio nusižengimo požymių, todėl tyrimo stabdyti nebuvo pagrindo.Tarnyba tvirtino, kad pareiškėjas be klientų žinios, taip pat atgaline data, keitė jų duomenis informacinėje sistemoje, fiksavo tikrovės neatitinkančią informaciją, o Išvadoje įvertinti jo kaltė, veiksmų pobūdis ir padariniai Tarnybos reputacijai. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo teiginiais dėl psichologinio smurto bei neturtinės žalos: pareiškėjo pranešimas apie darbo aplinką buvo ištirtas, psichologinis smurtas nenustatytas, nuotolinio darbo apribojimas susietas su darbo organizavimo trūkumais, o žalos ir priežastinio ryšio pareiškėjas neįrodė.