Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. liepos 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato tyrėjos (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 29 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

PRS1 kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir pareiškime nurodė, kad jis internetiniame skelbimų portale (duomenys neskelbtini) buvo patalpinęs skelbimą apie parduodamą elektrinį paspirtuką už 2000 eurų. Pareiškėjas iš vartotojo „clo****@****” gavo privačių žinučių, kurių turinys buvo įžeidžiantis ir grasinantis, pateikė žinučių turinį. 2026 m. sausio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 1 dalį.Institucijos 2026 m. balandžio 29 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 5651 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena, nenustačius ANK 481 ir 518 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymių, buvo nutraukta. Nesutikdamas su priimtu nutarimu pareiškėjas pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2026 m. liepos 30 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, konstatuojant, kad Institucija priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes nei pareiškėjo parodymai, nei kiti objektyviai surinkti duomenys nepatvirtina buvus objektyviuosius ANK 481 straipsnyje ir 518 straipsnyje numatytų nusižengimų požymių. PRS1 , nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti Institucijos nutarimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Kauno apskrities VPK atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną, įpareigoti tyrėjus oficialiai apžiūrėti bei užfiksuoti visas žinutes, surasti bei privalomai apklausti APA1 ir patraukti jį atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir ANK 518 straipsnio 1 dalį. Savo skundą grindžia šiais argumentais:Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad Institucijos tyrėja tyrimą atliko išsamiai. Institucijos 2026 m. balandžio 29 d. nutarime yra įvykdytas šiurkštus ir sąmoningas įrodymų atrankos pažeidimas: tyrėja savo nutarime aplamai nefiksuoja, nemini ir teisiškai neįvertina paskutinio 2026 m. sausio 5 d. pažeidėjo APA1 persekiojimo etapo bei jo gautų žinučių. Nutarime buvo visiškai nutylėtas pats svarbiausias ir galutinis agresoriaus turtinis reikalavimas: „Ir tu krc kosmonaute mažink kaina čia“. Pabrėžtina, kad šis reikalavimas sekė ne po pirminio pasiūlymo paimti prekę už 700 Eur vietoje skelbiamos 2000 Eur sumos (2025 m. gruodžio 14 d.) ir ne po įprastų įžeidimų, o buvo tiesioginis tęsinys po nuoseklių, baimę sukėlusių grasinimų fiziniu smurtu, išsakytų 2025 m. gruodžio 15 ir 27 dienomis. Šis tyčinis esminių įrodymų bei 2026 m. sausio 5 d. išbraukimas iš nutarimo leido policijai dirbtinai iškraipyti įvykių chronologiją ir sukurti melagingą versiją apie neva „įprastas derybas“. Toks esminių faktų paslėpimas sprendime tiesiogiai pažeidžia ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpareigojančius pareigūnus visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištirti bei įvertinti visas bylos aplinkybes. Teismas, palikdamas galioti sprendimą, kuris priimtas nuslėpus dalį įrodymų, pats sankcionavo teisinį broką.Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad APA1 veiksmai neva „neperžengė privataus konflikto ribos“, nes jis pats žinučių viešai neplatino ir kitiems asmenims nerodė. Pabrėžia, kad ši teismo išvada yra išimtinai hipotetinė ir negrindžiama jokiais byloje esančiais įrodymais. Byloje nustatyta, kad APA1 apskritai nebuvo apklaustas, o jo skaitmeninė aplinka (telefono aparatas, paskyros) nebuvo apžiūrėta. Teismas rėmėsi tik formaliu UAB „D“ raštu apie tai, kaip veikia sisteminiai pokalbiai, tačiau visiškai netyrė pačio APA1 faktinių veiksmų kitoje aplinkoje (kam jis visiškai legaliai ar nelegaliai rodė savo telefono ekraną ar siuntė ekrano nuotraukas). APA1 žinutėse atvirai demonstruoja teisinį nihilizmą ir cinizmą, teigdamas: „...čia lietuva ir niekas neegzistuoja...“, neva įstatymai jam negalioja. Asmuo, pasižymintis tokiu įžūlumu, turi tiesioginį motyvą savo nusikalstamu elgesiu bei nebaudžiamumu girtis prieš trečiuosius asmenis. Teismas pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimą išsamiai ir objektyviai ištirti visas aplinkybes, nes padarė kategoriškas išvadas apie viešumo trūkumą neatlikęs elementarių tyrimo veiksmų – įtariamojo apklausos.Teismas nepagrįstai atmetė argumentą, kad žinutės buvo parodytos pareiškėjo motinai ir kitiems artimiesiems, nurodydamas, jog tai nesudaro viešumo požymio, nes informaciją atskleidė jis pats. Teismas visiškai ignoravo faktą, kad nuoseklūs grasinimai „pagauti kelyje“ ir „duoti bankę į veidą“, „lavonas“, „gautum bliuzge prisestum“, privertė jį realiai keisti kasdienius įpročius ir nešiotis savigynos priemones. Žinutės artimiesiems buvo parodytos priverstiniu būdu, išskirtinai siekiant savigynos ir prevencijos (įspėjant šeimą apie realią fizinio smurto grėsmę). APA1 veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu iššaukė tai, kad buvo šiurkščiai sutrikdyta ne tik pareiškėjo, bet ir jo šeimos narių rimtis, o tai visiškai atitinka ANK 481 straipsnio saugomų vertybių pažeidimo sudėtį.Apylinkės teismo išvada, kad imperatyvus reikalavimas „Ir tu krc kosmonaute mažink kaina čia“, išsakytas 2026 m. sausio 5 d., nesudaro savavaldžiavimo sudėties, nes tai neva buvo tik „derybos“, yra teisiškai ydinga. Teismas padarė esminę klaidą – atskyrė pažeidėjo veiksmus į izoliuotus fragmentus ir neįvertino jų visumos bei tiesioginio priežastinio ryšio. Prieš išsakydamas minėtą reikalavimą 2026 m. sausio 5 d., APA1 2025 m. gruodžio 15 ir 27 dienomis sistemingai grasino fiziniu smurtu („gautum bliuzge prisestum“, „bankes i veidą gausi“, „lavonas“). Šie grasinimai nebuvo savarankiški emocijų protrūkiai – jie buvo tikslingai panaudoti kaip įrankis jo laisvai valiai palaužti. Chronologiškai sekęs reikalavimas „mažink kaina“ buvo paruoštas būtent prieš tai išsakytų grasinimų pagrindu, siekiant psichologinio spaudimo dėka priversti pareiškėją perleisti turtą pažeidėjui naudingomis sąlygomis. Tai, kad skelbime buvo aiškiai nurodyta sąlyga „kaina galutinė“, patvirtina, kad iš anksto atsisakė derybų, o APA1 savavališkai, naudodamas smurtą, bandė įgyvendinti tariamą teisę reguliuoti svetimo turto kainą nuo 2000 Eur iki 700 Eur. Tokie veiksmai šiurkščiai pažeidė įstatymų nustatytą teisių įgyvendinimo tvarką ir visiškai atitinka ANK 518 straipsnyje numatyto savavaldžiavimo sudėtį.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad policijos pareigūnams nebuvo būtinybės atlikti oficialios parduodamo paspirtuko skelbimo bei gautų žinučių apžiūros, nes tai yra pareigūno diskrecija. Kadangi nebuvo surašytas oficialus įrodymų apžiūros protokolas bendrame kontekste, skelbimo turinys buvo visiškai išplėštas iš konteksto, o tai leido teismui padaryti klaidingą išvadą apie civilinius santykius. Oficiali el. erdvės apžiūra (apimant siųstas žinutes) buvo būtina, kad būtų užfiksuotas tikrasis veikos sistemingumas bei pažeidėjo daromas nuolatinis spaudimas. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo leisti šiurkštūs, esminiai procesiniai pažeidimai, kurie suvaržė pareiškėjo įstatymines teises ir patvirtino pagrįstą abejonę dėl teisėjos nešališkumo: teisėja, pažeisdama ANK 632 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdama nagrinėti bylą, nepatikrino, ar teismo posėdyje dalyvavusi policijos pareigūnė turi tinkamą, Institucijos atstovavimą patvirtinantį įgaliojimą. Teisėja neteisėtai leido šiai įgaliojimų neturinčiai pareigūnei teismo posėdžio metu reikšti savo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo galimybių bei dėl pareikšto teisėjos nušalinimo klausimo. Tik vėliau, supratusi savo pačios neatidumą ir akivaizdžią klaidą, teisėja nutarė neleisti tyrėjai dalyvauti bylos nagrinėjime ir buvo priversta atidėti bylos nagrinėjimą. Šis faktas rodo išankstinį teismo palankumą institucijai ir paviršutinišką proceso vedimą. Tame pačiame teismo posėdyje teisėja šiurkščiai pažeidė ANK 633 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta imperatyvi proceso dalyvių teisė daryti posėdžio garso įrašą. Pareiškėjas prieš posėdį teismui aiškiai pranešė, jog įgyvendindamas savo įstatymines teises darys teismo posėdžio garso įrašą. Teisėja, neturėdama jokio teisinio pagrindo ir veikiant savavališkai, nuo pat posėdžio pradžios nepagrįstai uždraudė jam naudoti garso įrašymo priemones. Garso įrašą daryti teisėja leido tik gerokai vėliau - po to, kai pati išsprendė savo nenusišalinimo klausimą. Neteisėtas garso įrašymo ribojimas nuo pat pirmos posėdžio sekundės, kai įrašas buvo daromas išskirtinai procesinių teisių užtikrinimo tikslais ir niekaip netrikdė teismo darbo, šiurkščiai suvaržė pareiškėjo teises. Teisėja nepagrįstai atsisakė nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nors egzistavo visi BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyti pagrindai (taikomi per ANK nuostatas), kuomet proceso dalyviai motyvuotai nurodo aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Pirmiau išvardyti teisėjos veiksmai - neteisėtas nukentėjusiojo teisių ribojimas daryti įrašą posėdžio pradžioje bei nelegalus įgaliojimų neturinčios pareigūnės pozicijos išklausymas - jam, kaip pareiškėjui, sukūrė visiškai objektyvų ir pagrįstą pagrindą abejoti teisėjos neutralumu bei objektyvumu. Procesas buvo vedamas šališkai ir vienašališkai, nukentėjusiojo nenaudai.Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo skundo netenkinti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Institucija pažymi, jog apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų susijusių su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Visi apeliaciniame skunde pateikti argumentai jau buvo išnagrinėti ir aptarti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų, todėl Institucija pasilieka prie savo ankstesniame atsiliepime pateiktų argumentų ir prašo priimant sprendimą vadovautis atsiliepimo turiniu, kuris buvo pateiktas Kauno apylinkės teismui Kauno rūmams.