Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pastatų konstrukcijos“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (toliau – ir SSVA), 38 871,68 Eur žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų ir neveikimo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:SSVA 2021 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 216, kuriuo, be kita ko, panaikino pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą. Sprendimas buvo paskelbtas viešai kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registre. Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino Bendrovės 2021 m. liepos 14 d. prašymą ir sustabdė minėto sprendimo galiojimą iki įsiteisės galutinis sprendimas byloje. Tačiau atsakovas nevykdė šios nutarties, o žymą apie taikytą poveikio priemonę registre pašalino tik 2021 m. rugpjūčio 3 d., nors bendrovė dar 2021 m. liepos 30 d. reikalavo tai padaryti nedelsiant, pabrėždama, kad dėl žymos registre negali užsiimti ūkine veikla. Galiausiai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. pareiškėjo skundą patenkino – sprendimo dalį, kuria panaikintas atestatas, panaikino kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 7 d. šį sprendimą paliko nepakeistą.SSVA sprendimas nuo pat jo priėmimo buvo neteisėtas, o teismo sprendimo retroaktyvumas reiškia, jog situacija turėjo būti laikoma tokia, kokia buvo iki neteisėto sprendimo priėmimo. Todėl laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 3 d., kai sprendimo galiojimas nebuvo sustabdytas registre, Bendrovė patyrė nuostolių – negalėjo vykdyti veiklos, buvo šalinama iš viešųjų pirkimų, buvo nutrauktos jau sudarytos sutartys. Teismo nutartys dėl reikalavimo užtikrinimo turi būti vykdomos skubiai, o jų nevykdymas neužkerta kelio reikalauti žalos atlyginimo. Valstybė atsako už neteisėtus viešosios valdžios institucijų veiksmus nepriklausomai nuo kaltės, ir šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos šiai atsakomybei atsirasti.Žala apima ir negautas pajamas. Pareiškėja kreipėsi į VšĮ „Ekonominių teismo ekspertizių centrą“, kuris 2025 m. vasario 4 d. pateikė konsultacinę išvadą Nr. K01 (toliau – Konsultacinė išvada). Joje nurodyta, kad tikėtinas negautų pajamų dydis yra 149 224 Eur, o grynasis pelnas – 22 116 Eur. Šios sumos susijusios su tuo, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas negalėjo sudaryti ar įvykdyti sutarčių, kurių bendra vertė viršijo 198 000 Eur be PVM.Dėl neteisėto sprendimo dalis sutarčių buvo nutrauktos, o kitose Bendrovė buvo pašalinta iš viešųjų pirkimų procedūrų. Taip pat Bendrovės direktoriaus darbo užmokestis yra tiesiogiai susijęs su įmonės rezultatais, todėl negautos pajamos tiesiogiai paveikė jo darbo užmokestį. Taip pat Bendrovės buhalterei būtų mokami priedai nuo Bendrovės gautų pajamų, ji taip pat negavo atlyginimo dėl atsakovo veiksmų. Pareiškėjo vertinimu, egzistuoja visos sąlygos viešajai atsakomybei kilti, o dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė 22 116 Eur dydžio nuostolius negautų pajamų forma bei 16 755,68 Eur darbo užmokesčio.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:Žalos dydis nėra preziumuojamas – jį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo tikrinti apskaičiavimų pagrįstumą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas.Konsultacinėje išvadoje nėra jokios analizės, paskaičiavimų ir pan. susijusių su Bendrovės direktoriaus ir (ar) buhalterės tariamai negautomis pajamomis (minėti fiziniai asmenys net neminimi Konsultacinėje išvadoje). Be to, Konsultacinė išvada neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje akcentuojama, kad būtina pagrįsti negautų pajamų realumą, o ne jų hipotetinį pobūdį. Pareiškėjo reikalavimas neparemtas tiksliais paskaičiavimais, o Konsultacinė išvada apibūdina pajamas kaip tikėtinas, o ne realiai negautas.Pareiškėjo skundas apima ne tik Bendrovę, bet ir fizinių asmenų negautas pajamas, nors šie asmenys nėra pareiškėjai byloje ir nėra proceso dalyviai. Bendrovė neturi teisės reikšti reikalavimų šių asmenų vardu, o skunde nenurodyta, kodėl įmonė turėtų turėti teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl jų. Nors atsakovės atstovas 2025 m. vasario 10 d. teismo posėdyje prašė nepriimti patikslinto skundo dėl šių trūkumų, teismas šį prašymą atmetė. Net jei teismas laikytų, kad fizinių asmenų pajamos gali būti laikomos juridinio asmens negautomis pajamomis, toks vertinimas būtų nepagrįstas. Juridinio asmens negautos pajamos negali būti tapatinamos su fizinių asmenų pajamomis. Skunde pateikti skaičiavimai grindžiami klaidingu teiginiu, kad ginčo laikotarpiu negautos pajamos siekė 149 225 Eur – tokia suma buvo paskaičiuota ne už ginčo laikotarpį.Direktoriaus atlyginimo skaičiavimuose nenurodyti esminiai duomenys, tokie kaip atliktų darbų apimtis ar grynasis pelnas tantjemai apskaičiuoti, nepateikta jo darbo sutartis ar sprendimas dėl atlygio padidinimo. Panašiai vertinama ir dėl buhalterės – nepateikta jos darbo sutartis ar įrodymai, kad ji ginčo laikotarpiu tikrai dirbo Bendrovėje. Be to, įsakymas, kuriuo grindžiamas jos reikalavimas, neturi registracijos numerio ir nėra įrodymų, kad jis buvo priimtas nurodytą dieną, todėl kyla abejonių dėl jo autentiškumo.Trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad palaiko atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus.