Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) pretendentų vertinimo komisijos 2025 m. spalio 27 d. sprendimą dėl konkurso Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Šatrininkų seniūnijos seniūno pareigoms užimti pretendentų vertinimo (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2025 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. S-30407 (4.5 Mr) „Atsakymas į skundą dėl 2025 m. spalio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos konkurso Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Šatrininkų seniūnijos seniūno (karjeros valstybės tarnautojo) pareigoms užimti pretendentų vertinimo komisijos sprendimo“ (toliau – ir Raštas) išdėstytą sprendimą dalyje dėl Konkurso laimėjusio asmens įvertinimo; 3) įpareigoti Administraciją iš naujo atlikti pareiškėjo ir Konkursą laimėjusio asmens įvertinimą.Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:Administracijoje 2025 m. spalio 27 d. organizuotas ir vykdytas pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) konkursas Administracijos Šatrininkų seniūnijos seniūno (toliau – ir Seniūnas) (karjeros valstybės tarnautojo) pareigoms (toliau – ir Konkursas) užimti, kuriame, kaip vienas iš pretendentų dalyvavo ir jis. Pareiškėjas per Viešojo sektoriaus darbuotojų registro informacinę sistemą (toliau – ir VATIS) 2025 m. spalio 28 d. gavo pranešimą, jog jis nelaimėjo Konkurso, o susipažinęs su 2025 m. spalio 27 d. Konkurso Komisijos protokolo (toliau – ir Protokolas) dalimi sužinojo apie Komisijos Sprendimą dėl pretendentų vertinimo, kuriame nurodyta, jog jis Komisijos buvo įvertintas 5,97 balais. Nesutikdamas su Komisijos Sprendimu dėl galimai padarytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ), Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, (toliau – ir Aprašas) pažeidimų, vykdant Konkursą bei vertinant pretendentus į Seniūno pareigas, pateikė Administracijos direktoriui skundą dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti Konkurse dalyvavusius pretendentus. Administracija Raštu netenkino skundo, nurodydama, kad pateikta Konkurso medžiagos apimtis atitinka visus teisės aktų reikalavimus, o Konkurso procedūros, Komisijos veikimas ir vertinimo metodika atitinka Aprašo nuostatas.Komisijos darbas paskutiniame Konkurso etape, kai buvo vertinami pretendentai į Seniūno pareigas, buvo organizuotas taip, jog buvo pažeisti pagrindiniai viešojo administravimo principai, nes nebuvo tinkamai ir aiškiai nustatyti pretendentų vertinimo kriterijai, rezultatų nustatymo būdas, o jo atsakymai į Komisijos narių klausimus buvo vertinami neobjektyviai, neskaidriai, šališkai.Administracija, pažeisdama Aprašo 64 punkto nuostatą, pateikė susipažinimui tik dalį Konkurso skaitmeninio garso ir (ar) vaizdo įrašą tik ta apimtimi, kiek tai susiję su jo vertinimu Komisijoje ir dalį Protokolo, kuriame nurodyti pretendentų vardai ir pavardės, vienintelio jo Konkurso įvertinimo rezultatai ir nenurodytas joks Konkurso laimėtojas, tačiau nepateikė Konkurso garso įrašo dalies, kuriame pretendentams buvo išaiškintos pretendentų atsakymų į Komisijos narių klausimus vertinimo taisyklės. Tai, kad jam susipažinimui buvo pateikta dalis Konkurso skaitmeninio garso įrašo, kuriame nebuvo informacijos apie tai kaip visiems pretendentams buvo paskelbti Konkurso vertinimo kriterijai, daro prielaidą, jog ši informacija arba iš viso nebuvo paskelbta arba buvo paskelbta netinkamai ir neaiškiai.Administracija Rašte nurodė, jog pretendentai į Seniūno pareigas Konkurso metu buvo vertinami taikant vieną vertinimo metodą, tai yra interviu, tačiau toliau Rašte teigė, kad „Komisijos nariai individualiai vertins atsakymus į motyvacijos klausimus (kuriuos užduos komisijos pirmininkė) ir atsakymus į savo užduodamus individualius klausimus. Individualiai vertindami pretendentų atsakymus į interviu klausimus, motyvacijos pagrindimo įvertinimui suteiksime 30 proc. svorio bendro balo, o atsakymo į savo individualų klausimą įvertinimui – 70 proc. svorio. Kiekvienas komisijos narys vertins pretendentą individualiai nuo vieno iki dešimties balų, vienas yra žemiausias įvertinimas, dešimt yra aukščiausias balas“. Toks pretendentų vertinimo metodas nėra aiškus, painus ir leidžia teigti, jog jis prasilenkia su pamatiniu skaidrumo principu.Pareiškėjui nebuvo pateikti duomenys apie kiekvieno iš Komisijos nario pirminius vertinimo balus, buvo paskelbti tik galutiniai rezultatai, todėl nėra aišku ar nebuvo padaryta elementari aritmetinė klaida, skaičiuojant galutinį Konkurso rezultatą. Nesant šių duomenų, nėra galimybės įsitikinti, jog vertinant visus pretendentus ir konkrečiai jį, Komisija taikė visiems vienodą vertinimo kriterijų ir leidžia manyti, jog buvo pažeistas VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinti lygiateisiškumo (6 p.), objektyvumo (9 p.) ir skaidrumo (11 p.) principai, buvo nusižengta vienam iš esminių valstybės tarnautojų paieškos ir atrankos proceso reikalavimui, kad visiems pretendentams turi būti sudarytos vienodos galimybės gauti aiškią ir išsamią informaciją, būti nešališkai ir sąžiningai įvertintiems. Pagal Aprašo 60 punktą pretendentų vertinimą komisijoje laimi daugiausia balų, bet ne mažiau nei 6 balus, surinkęs pretendentas. Susipažinęs su Konkurso garso įrašo dalimi ir dalimi Protokolo, jam susidarė įspūdis dėl Komisijos (jos atskirų narių) galimo subjektyvaus pobūdžio šališkumo, kuris pasireiškė akivaizdaus nepalankumo demonstravimu jam ir priešingai, perdėto palankumo kitam konkurso dalyviui, o konkrečiai Konkurso laimėtojui. Tokio šališkumo pasėkoje Komisijos nariai skirtingai vertino pretendentus, skyrė jiems skirtingus balus, o jo atveju itin žemus, nepriklausomai nuo atsakymų į konkretaus Komisijos nario klausimus.Vienas iš Komisijos narių, vertindamas jo atsakymą į jų konkrečiai užduotą klausimą, akivaizdžiai veikė savo nuožiūra neobjektyviai ir kryptingai prieš jį. Tai galima pamatyti iš jo konkretų atsakymą į Komisijos nario klausimą, susijusį su konkrečiame teisės akte, reglamentuojančių atitinkančią Seniūno veiklą, suformuluotomis sąvokomis.Komisijos narys G. K. nepagrįstai skyrė pareiškėjui 3,7 balo įvertinimą, nors atsakydamas į klausimą apie administracinės paslaugos ir administracinės procedūros sąvokas, tiksliai ir išsamiai išdėstė VAĮ įtvirtintas jų apibrėžtis. Pareiškėjo atsakymas turėjo būti įvertintas gerokai aukštesniu, galbūt net maksimaliu 10 balų įvertinimu.Pareiškėjas surinko iš viso 5,97 balus, o Konkurso laimėtojas – 6,11 balus, tai reiškia, jog skirtumas tarp laimėtojo ir antrą vietą užėmusio pretendento sudaro 0,14 balo. Taigi, atmetus tik vieno Komisijos nario vertinimą, Konkurso rezultatai pasikeistų iš esmės. Būtent Komisijos nario G. K. atliktas jo ir Konkurso laimėtojo vertinimas nulėmė viso Konkurso rezultatus.Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad Komisijos narys G. K. konkurso laimėtojo atsakymą į tą patį klausimą įvertino 9,9 balo, tačiau pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patikrinti tokio įvertinimo pagrįstumo. Dideli vertinimų skirtumai, neaiškūs vertinimo kriterijai ir galimas nepagrįstas palankumas konkurso laimėtojui rodo, kad pretendentai vertinti neobjektyviai ir neskaidriai, todėl Sprendimas ir Raštas yra neteisėti.Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atsisakyti priimti skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo, nes pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, o skundo dalį dėl Rašto panaikinimo – atmesti.Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:Tarnybiniams ginčams, įskaitant konkursų į valstybės tarnybą teisėtumo klausimus, taikomas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas. Pareiškėjas skundą pateikė praėjus beveik trims mėnesiams po konkurso (tik 2026 m. sausio 26 d.), neprašė atnaujinti praleisto termino ir nepateikė jo praleidimą pateisinančių įrodymų, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti ne tik pareiškėjo pirmąjį skundo reikalavimą, bet ir kitus skundo reikalavimus.Pagal Aprašo 64 punktą pretendentas gali susipažinti tik su ta konkurso garso ir (ar) vaizdo įrašo dalimi, kuri susijusi su jo paties vertinimu, taip pat gauti nuasmenintą protokolo išrašą. Pareiškėjas buvo atvykęs susipažinti su jam skirtu įrašu, papildomų reikalavimų nekėlė, o Administracija pateikė jam nuasmenintą protokolo išrašą, todėl jo pretenzijos šiuo aspektu yra nepagrįstos.Pareiškėjas dar iki konkurso per VATIS buvo informuotas, kad pretendentų kompetencijos, gebėjimai ir tinkamumas eiti pareigas bus vertinami interviu būdu, kiekvienam Komisijos nariui individualiai skiriant nuo 1 iki 10 balų. Vertinimo tvarka taip pat buvo paaiškinta konkurso pradžioje ir yra užfiksuota garso įraše, todėl teiginiai, kad pretendentai nebuvo supažindinti su vertinimo kriterijais, yra nepagrįsti.Konkurso komisijos darbo reglamento, patvirtinto Viešojo valdymo agentūros direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-110, (toliau – ir Darbo reglamentas) 9.4 papunktyje nustatyta, kad motyvacijos vertinimui suteikiamas 10–30 proc., o individualių klausimų vertinimui – 70–90 proc. svoris, todėl aiškus tvarkos reglamentavimas paneigia pareiškėjo argumentus dėl skaidrumo principo pažeidimo.Apraše nenustatyta, jog Komisijos narys turėtų atlikti tarpinius balų skaičiavimus. Pagal Aprašo 54 punktą kiekvienas Komisijos narys individualiai, taikydamas atskirą vertinimo metodą, išskyrus testą, nuo 1 iki 10 balų įvertina pretendento kompetencijas ir gebėjimus, reikalingus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat jo tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas.Pareiškėjo teiginiai dėl Komisijos šališkumo nepagrįsti objektyviais duomenimis. Pareiškėjas nereiškė nušalinimų konkurso metu, taip pat nei vienas Komisijos narys nenusišalino pats, o vien tai, kad Komisijos narys pareiškėjo atsakymus įvertino žemiausiu balu, Komisijos narių šališkumo nepatvirtina.Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad konkurso dalyviams užduodami klausimai nebuvo susiję su egzaminavimo tikslais, t. y. neatitiko tarnybos srities, į kurią buvo organizuota atranka, ar kad Komisijos nariai peržengė turimos vertinimo laisvės ribas, t. y. netinkamai naudojosi jiems suteikta konkurso komisijos nario diskrecija. Pažymi, kad tokiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad konkurso metu su pretendentais buvo elgiamasi nevienodai, sudarant laimėjusiam asmeniui išskirtines sąlygas ar ribojant kokias nors pareiškėjo (pretendento) teises, taip pat nenustatyta, jog Komisijos nariai nebuvo kompetentingi vykdyti konkursą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1842-552-2024).Konkursas į Seniūno pareigas buvo vykdomas laikantis VTĮ ir Aprašo reikalavimų, Komisijos nariai buvo nešališki, Konkurso procedūra buvo vykdoma skaidriai ir išlaikant Aprašo reikalavimus, atsižvelgiant į Komisijos narių diskrecijos teisę vertinti pretendentus.