Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) ,,Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ (toliau – ir pareiškėjas, Tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą (toliau – Komisijos sprendimas); 2) VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2024 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 16 d. priėmė nutarimą Nr. 690 „Dėl Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo“ (toliau – ir nutarimas), kuriuo: 1) nusprendė toliau vykdyti Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms darbus ir patvirtinti Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų sąrašą ir Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2014–2022 metų darbų sąrašą patvirtino; 2) pavedė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Lietuvos Vyskupų Konferencija – koordinuoti Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimą ir jo objektų išsaugojimą ir pritaikymą piligrimų ir turizmo reikmėms; 3) pavedė Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms darbų atsakingiems vykdytojams – atsižvelgiant į finansines galimybes ir suderinus su Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2014–2022 metais priežiūros komisija, numatyti darbus ir lėšas savo strateginio planavimo dokumentuose ir užtikrinti, kad Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms darbai būtų atlikti. Įgyvendinant nutarimą, parengti projektiniai dokumentai ir 2017 m. kovo 1 d. pareiškėjas pateikė paraišką atsakovui, kurioje projekto finansuojamoji dalis sudarė 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (Europos Sąjungos investicinių fondų lėšos – 85 proc., Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto – 15 proc.). 2017 m. birželio 23 d. buvo sudaryta projekto finansavimo sutartis įgyvendinti projektą „Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros Vartų Koplyčios ir Šv. Teresės bažnyčios aktualizavimas“ (toliau – ir Projektas).Pareiškėjas teigė, kad jis, įgyvendindamas Projektą, parengė rangos darbų pirkimo dokumentus ir 2019 m. birželio 3 d. pateikė derinti atsakovui. Pagal pateiktas pastabas, pareiškėjas patikslino pirkimo dokumentus ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. paskelbė, kad vykdo rangovo numatytiems darbams atlikti atranką. Atrankoje dalyvavo tik vienas dalyvis – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „HSC Baltic“, su kuriuo 2019 m. rugsėjo 27 d. pasirašyta Statybos rangos darbų sutartis (toliau – ir Pirkimo sutartis). Darbai pagal sutartį atlikti, 2022 m. birželio 8 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktu ir 2022 m. spalio 6 d. Tvarkybos darbų priėmimo aktais Nr. D1V-23-(12.112-V) ir Nr. D1V-22-(12.112-V) pripažinti atliktais tinkamai. 2023 m. vasario 10 d. pareiškėjas atliko galutinį mokėjimą už atliktus darbus. 2023 m. sausio 19 d. atlikta viso Projekto patikra projekto įgyvendinimo vietoje, 2024 m. vasario 19 d. atsakovas informavo, kad patikra baigta, rekomendacijos įgyvendintos.Pareiškėjas pažymėjo, kad rangos darbų pirkimas buvo įtrauktas į išankstinį pirkimų patikros planą, kas reiškė, kad negavus atsakovo pritarimo pirkimui, darbai pagal šią sutartį nebūtų finansuojami, pareiškėjas negalėjo deklaruoti patirtų išlaidų. Dėl šios aplinkybės, 2020 m. sausio 31 d. pareiškėjas dokumentus ir sudarytą Pirkimo sutartį pateikė atsakovui paskesnei patikrai, o 2020 m. kovo 2 d. pastaroji nusprendė, kad pirkimo procedūros yra atliktos tinkamai, pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatyta.Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2023 m. balandžio 26 d. atliko pakartotinį pirkimo vertinimą, kurio metu įtarė, jog galėjo būti pažeistos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, (toliau – ir Projektų taisyklės) nuostatos ir informavo pareiškėją apie įtarimus. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S_91 informavęs, kad nesutinka su įtariamu pažeidimu, išdėstė argumentus, o 2024 m. vasario 2 d. dėl to pateikė ir detalius papildomus paaiškinimus. Tačiau 2024 m. kovo 13 d. atsakovas priėmė Sprendimą, konstatavo pažeidimą, nusprendė taikyti 25 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, nurodė, kad pareiškėjas turi grąžinti 533 359,07 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pasinaudojo ikiteismine administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau 2024 m. gegužės 21 d. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimą dalyje dėl finansinės korekcijos dydžio jį sumažindama. Pareiškėjas teigė, kad nepadarė Europos Sąjungos (toliau – ir ES) arba nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu, pažeidimo, bei nesutiko su atsakovo vertinimu, kad Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas neatitiko Pirkimo sutarties sąlygų, taip pat, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 10 d. Pirkimo sutartis vykdyta be sutarties įvykdymo užtikrinimo. Pareiškėjo tvirtinimu, buvo pateiktas tinkamo turinio Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas, Pirkimo sutartis buvo užtikrinta laidavimo draudimo sutartimi, kuri, atsižvelgiant į laidavimo draudimo teisinę prigimtį, nepriklausomai nuo Pirkimo sutartyje nustatytų formuluočių, kompensuoja tik realiai patirtus nuostolius. Pareiškėjas teigė, kad pažeidimo tyrimo metu, buvo pateiktas laidavimo raštą išdavusios bendrovės Seesam Vienna Insurance Group 2024 m. sausio 25 d. raštas, kuriame draudimo bendrovė aiškiai ir nedviprasmiškai, aiškindama draudimo rašto turinį, nurodė, kad draudimo bendrovės įsipareigojimai atlyginti pareiškėjui rangovo padarytą žalą apėmė visus Pirkimo sutartyje nustatytus galimus žalos padarymo atvejus, tačiau šio rašto atsakovas nepagrįstai nevertino. Atsakovo nuomone, šis raštas pasirašytas ne pačios draudimo bendrovės, o tik jos padalinio vadovo, todėl jo nevertino, pats jokio tyrimo neatliko ir nepagrįstai traktavo, kad draudimo raštas neatitiko Pirkimo sutarties sąlygų.Pareiškėjo nuomone, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, į tiesioginių nuostolių sampratą patenka visos pareiškėjo išlaidos, kurias jis būtų patyręs, jei rangovas būtų netinkamai vykdęs sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant ir tuos atvejus, kuomet dėl rangovo netinkamo veikimo arba neveikimo, būtų padaroma deliktinė žala tretiesiems asmenims. Dėl šios aplinkybės pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas, spręsdamas, jog sudarius Pirkimo sutartį rangovas pateikė netinkamo turinio laidavimo raštą, kuris neapėmė pareiškėjo išlaidų, kurias jis būtų patyręs atlygindamas rangovo padarytą žalą tretiesiems asmenims, netinkamai aiškino tiesioginių nuostolių sampratą. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad atsakovas, o ir Komisija, nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo sutarties sąlygos buvo pakeistos, t. y. palengvintos rangovo naudai, o jei toks pakeitimas būtų buvęs išviešintas pirkimo metu, būtų galėjęs pritraukti papildomų dalyvių. Pareiškėjo teigimu, net ir padarius prielaidą dėl pakeistų Pirkimo sutarties sąlygų, tai savaime nereiškia net hipotetinio geresnių sąlygų rangovui sudarymo, nes: pirma, remiantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, nuostolių laidavimo draudimo negaliojimas, nepanaikina pagrindinės rangovo prievolės atlyginti nuostolius, jei tokie būtų padaryti, taigi, neturint tinkamo nuostolių draudimo pareiškėjas įgytų teisę nukreipti nuostolių atlyginimą į rangovo turtą, tad jo ekonominė padėtis pablogėtų; antra, laidavimo draudimo sąlygos nebuvo dalyvių atrankos kriterijus, todėl niekaip negalėjo lemti didesnio skaičiaus dalyvių ir objektyviai užtikrinti nors minimalų konkurencinį pranašumą; o atsakovas ir nenurodė, dėl kokių objektyvių, įprastinių rinkoje priežasčių, toks tariamas pakeitimas būtų pritraukęs papildomų dalyvių arba atvėręs papildomas galimybes konkurencijai.Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai sprendė, jog pažeidimas yra ir tai, jog draudimo bendrovių atsakomybė buvo susieta su rangovo neatliktų darbų verte, o tai reiškė, jog draudimo suma mažėja rangovui vykdant darbus. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Pirkimo sutarties 5.24 papunktį, laidavimo draudimu turėjo būti užtikrintas nuostolių atlyginimas, neviršijantis 244 290,33 Eur sumos. Būtent tokio turinio laidavimo draudimo raštą ir vėliau jų pratęsimus pateikė rangovas, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nustatyta, jog draudikas įsipareigoja atlyginti naudos gavėjo nuostolius, kurie negali viršyti rangovo prievolių pagal Pirkimo sutartį vertės, taip pat negali viršyti laidavimo rašte nurodytos 244 290,33 Eur sumos. Tai, kad rangovui vykdant prievoles pagal sutartį, mažėja ir rangovo, draudimo bendrovės rizikos, o ir pareiškėjo galimi nuostoliai, jokiu būdu nereiškia, kad draudimo bendrovės įsipareigojimai proporcingai susieti su atliekamų darbų verte. Tai buvo paaiškinta draudimo bendrovės pateiktu raštu, tačiau atsakovas jo nepagrįstai nevertino. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas nepagrįstai kaip pažeidimą konstatavo, jog Pirkimo sutarties vykdymo metu nebuvo pratęstas laidavimo rašto galiojimas, kas reiškia esminį pirkimo sutarties sąlygų keitimą. Sprendime pažymėta, kad laidavimo draudimo raštas turėjo galioti nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2023 m. vasario 10 d., tačiau laidavimo raštas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 10 d., nebuvo pateiktas, tai vertinta kaip esminis pirkimo sutarties pažeidimas, taip, kaip jis nustatytas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 89 straipsnyje. Pareiškėjas nurodė, kad jis nėra perkančioji organizacija, kaip tai apibrėžiama VPĮ, todėl jo atlikta rangovo atrankos procedūra nėra viešasis pirkimas, o sudaryta Pirkimo sutartis nėra viešojo pirkimo sutartis, todėl sutarties sąlygų keitimui VPĮ 89 straipsnis netaikytinas ir šio straipsnio taikymą aiškinanti kasacinio teismo praktika šiuo atveju nėra aktuali.Pareiškėjas nurodė ir tai, kad tuo atveju, jei atsakovas siekė įrodyti Pirkimo sutarties pakeitimą, neva pareiškėjui atsisakius Pirkimo sutarties 3.4 papunktyje nustatyto reikalavimo gauti sutarties vykdymo užtikrinimą, turėtų įrodyti šalių suderintą valią pakeisti pirkimo sutarties 3.4 papunktį laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 vasario 10 d. Tokia valia negali būti preziumuojama, o vien tai, kad ši aplinkybė netirta ir nenustatyta, yra pagrindas pripažinti, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje administraciniam sprendimui nustatytų reikalavimų.Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad atsakovas nevertino pareiškėjo pastangų laidavimo raštui gauti, o ir aplinkybių, kad susiklosčiusioje situacijoje sprendimas nutraukti Pirkimo sutartį nebuvo racionalus ir proporcingas siekiamo tikslo atžvilgiu. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. liepos 30 d. neatlikti darbai sudarė vos 1,27 proc. Pirkimo sutarties vertės, tad jo vertinimu, net ir pripažinus, kad buvo pakeistos Pirkimo sutarties sąlygos, Komisija, o ir atsakovas, privalėjo vertinti, ar toks pakeitimas esminis, atsižvelgti į tai, kad neesminis sąlygų keitimas leidžiamas pagal VPĮ 89 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.Pareiškėjas tvirtino, kad jo veiksmais nebuvo padaryta jokia žala ES biudžetui, nurodė, kad remiantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) nuostatomis, su jomis susijusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatuoti, jeigu dėl pažeidimo negalėjo būti finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui. Formalūs trūkumai, nors jie ir nesukėlė tiesioginių finansinių pasekmių, gali būti laikomi pažeidimais, tačiau tik tokiu atveju, jei jie gali labai paveikti finansinius ES interesus. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo nurodyti pažeidimai buvo susiję su šalutinės (papildomos) prievolės netinkamu vykdymu – netinkamo turinio atlikimo laidavimo rašto pateikimu arba jo nepateikimu. Nors jie galėtų būti priskiriami prie Projektų taisyklių 457 straipsnyje nurodytų pažeidimų, tačiau tai negalėjo turėti jokios įtakos finansiniams interesams, nes: paskelbtame pirkime dalyvavo tik vienas dalyvis; nurodyti trūkumai nebuvo susiję su atrankos kriterijais ar techninėmis pirkimo objekto savybėmis, kurios turi įtakos kitų rinkos dalyvių apsisprendimui dalyvauti varžantis dėl pirkimo sutarties sudarymo; nebuvo duomenų, jog rangovas būtų gavęs papildomą ekonominę naudą ar sutarties šalių ekonominių interesų pusiausvyra būtų pasikeitusi. Faktas, kad atsakovas neanalizavo šios būtinosios pažeidimo sąlygos, taip pat reiškė, kad Sprendimas neatitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas nurodė, kad atsakovui nenustačius visų būtinų Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje nustatytų sąlygų, jis nepagrįstai sprendė dėl finansinės korekcijos taikymo.Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su atsakovo pozicija, kai jis nustatytą pažeidimą prilygino Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) lentelės 17 ir 23 punktų, pažeidimui ir pritaikė 25 proc. pataisos normą, nors buvo akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės negali būti prilygintos atvejams, kai gali būti taikomi šie Gairių punktai. Pritaikydamas finansinę korekciją, atsakovas neatsižvelgė, kad Gairių 1.1 papunktis tiesiogiai ir nedviprasmiškai nustato, kad tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos, tačiau atsakovas deklaratyviai konstatavo sąlygų pakeitimą ir taikė korekciją, o tokie jo veiksmai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Be to, pareiškėjo teigimu, atsakovas visiškai nevertino taikomos finansinės korekcijos proporcingumo, nes: nevertino, jog pareiškėjas nėra finansuojamas iš valstybės biudžeto subjektas; projektas turėjo būti visiškai finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis; pareiškėjas įsteigtas administruoti Vilniaus arkivyskupijos kilnojamą ir nekilnojamą turtą, rūpintis turto priežiūra, apsauga, remontu, restauravimu, taigi, iš esmės nevykdo jokių viešojo administravimo funkcijų; yra finansuojamas tik tomis lėšomis, kurios yra gaunamos iš bažnyčiai priklausančio turto valdymo; nevertino, ar taikyta 533 359,07 Eur dydžio korekcija atitinka tariamai padaryto pažeidimo pobūdį. Pareiškėjo vertinimu, net ir iki 10 proc. Komisijos sprendimu sumažinta finansinė korekcija yra neproporcinga nagrinėjamo atvejo kontekste.Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir skundą prašė atmesti. Atsakovas pasisakydamas dėl Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo esminių sąlygų pakeitimo nurodė, kad sistemiškai aiškinant Pirkimo sutarties 2.8, 3.4, 8.1 papunkčiuose nurodytas sąlygas, darytina išvada, jog pirkimą laimėjęs dalyvis privalėjo pateikti užtikrinimą, kuriuo būtų garantuojama, kad jam netinkamai vykdant pirkimo sutartį, projekto vykdytojas turės teisę gauti 10 proc. nuo pirkimo sutarties (darbų kainos) dydžio sumą. Pirkimo sutarties 5.24 punkte nustatyta sąlyga, kad pateiktas sutarties įvykdymo garantinis arba laidavimo raštas turi galioti visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pirkimo laimėtojas pateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimus; 2019 m. spalio 14 d. laidavimo draudimą Nr. 6100000055/2019 (galiojusį nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2020 m. spalio 9 d.), 2020 m. spalio 13 d. laidavimo draudimą Nr. 610 0000459 (galiojusį nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d.), 2021 m. vasario 26 d. laidavimo draudimą Nr. 610 0000873 (galiojusį nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.). Atsakovo teigimu, Laidavimo draudimo Nr. 610 0000459 ir Nr. 610 0000873 nurodytos formuluotės reiškė, kad nepaisant to, jog bendra laidavimo suma formaliai atitiko sumą, nurodytą Pirkimo sutarties 3.4 papunktyje, faktiška draudimo suma buvo apskaičiuota ne nuo visos Pirkimo sutarties darbų kainos, tačiau nuo neatliktų darbų vertės. Atsižvelgęs į tai, atsakovas darė išvadą, kad esant tam tikroms aplinkybėms, projekto vykdytojui nebūtų buvęs kompensuotas net tiesioginių nuostolių dydis, nes jų dydis būtų didesnis nei draudimo suma, apskaičiuota nuo neatliktų darbų vertės, t. y. tiek pirkimo laimėtojas, tiek užtikrinimą išdavęs subjektas minimizavo savo riziką, todėl laidavimo draudimuose apibrėžtos sąlygos neatitiko pirkimo sąlygų 2.8 papunkčio, Pirkimo sutarties 3.4 papunkčio nuostatų, įpareigojančių, kad draudimo (laidavimo) suma būtų 10 proc. nuo sutarties kainos.Atsakovas nurodė, kad remiantis CK 6.76 straipsnio 1 dalimi, 6.997 straipsnio 1–2 dalimis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 105 straipsnyje įtvirtinta nuostata, priešingai nei skunde teigė pareiškėjas, laidavimo draudimo apsaugos apimtis ir sąlygos yra individualizuojamos draudimo polise (liudijime). Dėl šių aplinkybių atsakovas sprendė, kad 2019 m. spalio 14 d. laidavimo draudime Nr. 6100000055/2019, 2020 m. spalio 13 d. laidavimo draudime Nr. 610 0000459, 2021 m. vasario 26 d. laidavimo draudime Nr. 610 0000873 (toliau – ir laidavimo raštai) apibrėžtos sąlygos neatitiko Pirkimo sutarties 3.4 papunkčio nuostatos, įpareigojančios, kad draudimo (laidavimo) suma būtų 10 proc. nuo visų darbų kainos su PVM. Šios išvados nepaneigė papildomai pateikti draudimo bendrovės raštai, pasirašyti Verslo klientų skyriaus grupės vadovo. Atsakovas, atsižvelgęs į pirkimo sąlygų 2.8 papunktį, Projektų taisyklių 460.7 papunktį ir 457 punktą, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, padarė išvadą, kad toks sąlygų pakeitimas, jeigu jis būtų buvęs nurodytas pradinėse pirkimo sąlygose būtų pritraukęs daugiau tiekėjų. Taigi, atsakovo vertinimu, projekto vykdytojas, priėmęs pirkimo sąlygų neatitinkančius laidavimo draudimus, pažeidė lygiateisiškumo (vienodo požiūrio) principą, t. y. sudarė išskirtines sąlygas vienam pirkimo dalyviui – UAB „HSC Baltic“ sudaryti sutartį kitomis sąlygomis, nei buvo išviešinta. Tuo buvo pažeistas kitų potencialių tiekėjų ir pirkimo dalyvių teisėtas lūkestis į skaidrų ir lygiateisį pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jame, o tai negalėjo būti laikoma formaliu ar mažareikšmiu pažeidimu. Atsakovas nurodė, kad remiantis Pirkimo sutarties 5.24 papunkčiu, sutarties įvykdymo užtikrinimas turi galioti visą sutarties galiojimo laikotarpį. Galutinis atsiskaitymas pagal Pirkimo sutartį atliktas 2023 m. vasario 10 d., todėl, remiantis Pirkimo sutarties 7.6 papunkčiu, Pirkimo sutarties galiojimo pabaigos terminas buvo 2023 m. vasario 10 d., todėl iki šios dienos turėjo būti sutarties įvykdymo garantinis arba laidavimo raštas (10 proc. nuo visų darbų kainos su PVM). Pirkimo laimėtojas nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 10 d. Pirkimo sutarties įvykdymo garantinio arba laidavimo rašto, nepateikė. Nustačius sutarties sąlygų pakeitimą, turi būti taikomas Projekto taisyklių 460.8 papunktyje nustatytas reguliavimas dėl pirkimo sutarčių keitimo, todėl atsakovas padarė išvadą, kad buvo pažeistos Projektų taisyklių 460.8.1 ir 460.8.4 papunkčių nuostatos bei Projektų taisyklių 457 punkte įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Tarnybos atliktas esminis Pirkimo sutarties keitimas turėjo būti vertinamas vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 2 dalimi, nes ši nuostata taikoma tik įsigyjant papildomas prekes, paslaugas ar darbus. Pasisakydamas dėl atsakomybės už pirkimo procedūrų vykdymą, Pirkimo sutarties įgyvendinimo taikymą ir pažeidimo atitikimą Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatoms, atsakovas, remdamasis Projektų taisyklių 457 punktu, pasirašyta Projekto sutartimi, pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip ir kiti projektų vykdytojai, norėdamas pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, įpareigotas pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdamas atsakomybę už savo (ne)veikimą. Taigi, nepaisant įgyvendinančios institucijos atliekamo pirkimo dokumentų išankstinio derinimo, būtent pareiškėjas išlieka subjektu, kuris yra atsakingas už pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Pareiškėjas, pasirašydamas projekto finansavimo sutartį, įsipareigojo iš savo lėšų apmokėti visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias projekto išlaidas. Atsakovo nuomone, buvo tenkinami visi Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodyti pažeidimą kvalifikuojantys požymiai, todėl buvo pagrindas spręsti, kad pažeistas nacionalinis teisės aktas, kuris įgyvendina ES reguliavimą ir pagrįstai nustatytas pažeidimas; šis pažeidimas padarytas netinkamu pareiškėjo veikimu, neužtikrinant tinkamų Pirkimo sutarties įvykdymą garantuojančių dokumentų; esant aptartiems pažeidimams ir pareiškėjui išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, yra padaroma žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, nes valstybės narės gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas.Pasisakydamas dėl taikytos finansinės korekcijos pagrįstumo, atsakovas nurodė, kad finansinė korekcija taikyta vadovaujantis 2019 m. Gairėmis ir pažymėjo, kad finansinę korekciją taikė vadovaudamasis proporcingumo principu, teisiniu reguliavimu ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Atsakovas akcentavo, kad už Sprendime nustatytą pažeidimą, t. y. dėl esminių pirkimo sąlygų keitimo, vadovaujantis 2019 m. Gairių 2.2 lentelės 17, 23 punktais taikyta vienintelė galima 25 proc. pataisos norma. Atsakovas padarė išvadą, kad jis už šį pažeidimą negalėjo taikyti kitokio dydžio pataisos normos. Atsakovas nurodė ir tai, kad kitame atliktame pažeidimo tyrime (nesusijusiame su projektu) buvo gautas audito institucijos, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. XII-592, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei pavesta atlikti 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos institucijų atitikties jų paskyrimo kriterijams auditą ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos veiksmų programos audito institucijos funkcijas) pastebėjimas, kuriame dėl tyrimo metu nustatyto analogiško pažeidimo, vadovaujantis Gairių 2.3 lentelės 23 punktu, siūlyta taikyti mažesnę nei 25 proc. pataisos normą, t. y. 10 proc. sutarties vertės finansinę korekciją, taikė 10 proc. finansinę korekciją. Atsakovas mažinti finansinę korekciją kitais, nei nustatyta Projektų taisyklėse ir 2019 m. Gairėse, neturėjo pagrindo.Atsakovas nesutiko su argumentais, kad šiuo atveju galėjo būti taikomas Projektų taisyklių 7 priedo 10 punktas, nes Projektų taisyklių 7 priedo 10 punkte nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos tuo atveju, jei nustatytas pažeidimas atitinka kelis 2019 m. Gairėse nustatytus pažeidimų aprašymus, kuriems yra taikomos skirtingos finansinės korekcijos. Tuo tarpu, vertinant Sprendime nustatytus pažeidimus, kai Sprendime nustatyti pažeidimai atitinka konkrečius 2019 m. Gairėse aprašytus pažeidimus, Projektų taisyklių 7 priedo 10 punkte nurodytos aplinkybės neturėjo būti vertinamos.