Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2026 m. rugpjūčio 24 d.PrienaiAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,sekretoriaujant Jolitai Matulienei,vertėjoms Olga Deksnė, Danutė Griniūnienė, Jelena Grabovskaja,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nurlana“ atstovei advokato padėjėja Dovilė Bogomolskytė, direktoriui M. S., atsakovui A. P., jo įgaliotos atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įgaliotam atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nurlana“ ieškinį atsakovui A. P. dėl su darbo santykiais susijusių sumų nepriteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai, ieškinio argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nurlana“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teismo prašo išnagrinėti darbo ginčą ir atsakovo A. P. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas) prašymą atmesti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo 687,78 Eur permoką bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbo UAB „Nurlana“ pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – darbo sutartis) tolimųjų reisų vairuotoju. Darbo santykių metu atsakovui buvo mokamas darbo užmokestis bei dienpinigiai už darbo metu praleistas dienas ne savo gyvenamojoje vietoje, taip pat kompensuojamos dokumentais pagrįstos komandiruočių išlaidos. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) sprendimu nutarė atsisakyti nagrinėti atsakovo prašymą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovui praleidus nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir Komisijai jo neatnaujinus, išieškoti iš ieškovės atsakovui 4 055,70 Eur išmokų susijusių su darbo santykiais ir ieškovės prašymą dėl permokos priteisimo atmesti. Savo sprendimu nutarusi, jog buvo praleistas terminas kreiptis į Komisiją už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), Komisija priteisė iš ieškovės 708 Eur dienpinigių už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas dienpinigių už šį laikotarpį neprašė. Prie patikslinto prašymo pridėti skaičiavimai patvirtina, jog atsakovas buvo apskaičiavęs 11 883 Eur dienpinigių sumą už (duomenys neskelbtini), t. y. lygiai tokią pačią sumai ir nurodė ieškovė. Todėl neaišku kokiu pagrindu Komisija priteisė atsakovo neginčijamus dienpinigius. Byloje susiklostė situacija, kai (duomenys neskelbtini) gyvenantis atsakovas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) registruotoje įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju. Pervežimai yra atliekami įvairiose Europos valstybėse, daugiausia (duomenys neskelbtini). Komisijos posėdžio metu buvo paaiškinta, kad Bendrovės veikla yra organizuojama taip, jog visi pervežimai yra vykdomi iš (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovas, dėl ko atsakovas neturėdavo intereso po komandiruotės grįžti į (duomenys neskelbtini) ir savo poilsio laiką praleisti ten. Jo prašymu šalių susitarimu po kelionės tarp savo pamainų atsakovas likdavo (duomenys neskelbtini) savo namuose ir šios poilsio dienos nebuvo žymimos kaip darbo dienos, kadangi faktiškai jis ilsėjosi savo gyvenamojoje vietoje ir jokių darbo pareigų neatliko, taigi nepatyrė ir jokių padidėjusių išlaidų. Tokia tvarka atsakovui buvo žinoma ir suprantama, iki pat Darbo sutarties nutraukimo jokių klausimų dėl dienpinigių skaičiavimo Bendrovei nekėlė ir jokių pretenzijų nereiškė. Todėl darbdaviui nekilo pareiga mokėti dienpinigius už atsakovo poilsio dienas, praleistas (duomenys neskelbtini), kur yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, kadangi jis neturi jokių su darbo pareigomis susijusių padidėjusių išlaidų. Atsakovas prašo priteisti dienpinigius ir už jo laisvas dienas praleistas (duomenys neskelbtini), nors darbo sutartyje yra įtvirtinta darbdavio teisė mažinti mokamus dienpinigius net ir už dirbtas dienas 50 proc., su kuo atsakovas sutiko pasirašydamas Darbo sutartį. Aplinkybę, jog šiomis dienomis (duomenys neskelbtini) atsakovas nedirbo, patvirtina tiek jo paties, tiek Bendrovės pateikti dokumentai - skaitmeninės kortelės duomenys, įsakymai dėl komandiruočių, o atsakovo užimama pozicija, jog nurodytas dienas praleido komandiruotėje, yra grindžiama vien tik niekuo nepagrįstais jo teiginiais. Darbo santykių laikotarpiu atsakovas niekuomet nereiškė jokių pastabų dėl tariamai neteisingai skaičiuojamų išmokėjimų, taigi jam buvo aiškus Bendrovės skaičiavimas ir jo pagrįstumas.Ieškovės vertinimu, įstatyme numatytų maksimalių netesybų priteisimas nagrinėjamu atveju, kai darbuotojas niekuomet nereiškė jokių nusiskundimų dėl mokamų dienpinigių dydžio ir tvarkos, kai darbdavys įpareigojamas mokėti dienpinigius už laiką, kurį darbuotojas leido savo namuose, pažeistų proporcingumo principą ir visiškai be jokio pagrindo leistų atsakovui atsidurti geresnėje padėtyje nei ieškovė ir ieškovei būtų perkeliama nepagrįstai didelė našta mokėti ne tik dienpinigius už poilsio dienas namuose, bet dar ir neadekvačiai dideles netesybas.Dėl susidariusios permokos nurodė, kad po darbo santykių nutraukimo atsakovui buvo susidariusi 771,09 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių permoka (mokėtino darbo užmokesčio kitimas), taip pat liko nepadengta 86,31 Eur komandiruočių išlaidų pagal pateiktus dokumentus (sąskaitos apyvartos žiniaraštis pagal darbuotojus). Permoka susidarė bendrovei neteisingai apskaičiuojant mokėtiną darbo užmokestį ir dienpinigius, t. y. dėl aiškios sąskaitybos klaidos Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog darbuotojas yra skolingas bendrovei 687,78 Eur, t. y. darbuotojui kyla pareiga grąžinti bendrovei nepagrįstai gautas lėšas. Vertindama byloje esančių įrodymų visumą bei nustatydama bendrovės pareigą mokėti papildomą išmoką Komisija visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į nustatytą ir jokiais įrodymais nepaneigtą permoką. Vertinant, kad skaičiuodama dienpinigius bendrovė nepagrįstai neįskaičiavo 11 dienų, Komisija privalėjo įskaičiuoti atliktą permoką, pripažįstant, jog atsakovas nepatyrė jokių finansinių praradimų. Komisija nustatė, jog liko neapmokėta 708 Eur dienpinigių, o niekaip nepaneigta permoka yra 687,78 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius M. S. paaiškino, kad nepavykus gražiai susitarti su atsakovu, teko jį atleisti iš darbo. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta, nors atsakovas įsakymo dėl darbo santykių nutraukimo nepasirašė, todėl jie informavo atsakovą apie darbo santykiai nutraukimą (duomenys neskelbtini), nes atsakovas pats pasakė, kad nebedirbs. Sodrai buvo pateikti dokumentai, kad atsakovas atleistas iš darbo, o atsakovui paskambino ir pasakė apie atleidimą. Atsakovui buvo išmokėtas visas darbo užmokestis ir visi mokesčiai, tačiau atsakovas pradėjo reikalauti dienpinigių už tą laiką kada jis buvo savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Kai jis atveždavo automobilį į savo gimtąjį miestą, išimdavo kortelę ir eidavo miegoti namo. Darbo užmokestis laiku nebuvo išmokėtas nutraukus darbo sutartį, nes atsakovas automobilį paliko ne darbo vietos registracijoje (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Dėl ko jie turėjo surasti kitą darbuotoją, kuris parvairuotų automobilį į (duomenys neskelbtini). Kai automobilis įvažiuoja į (duomenys neskelbtini), jam išrašomas leidimas 3 dienom, per kurias automobilis turėjo išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini), priešingu atveju išrašoma bauda. Nors pats atsakovas nebuvo informuotas, kad automobilį turėjo palikti (duomenys neskelbtini), bet jis turėjo (duomenys neskelbtini) valdžios reikalavimą išvaryti automobilį iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovas atvažiavo į aikštelę ir paliko automobilį aikštelėje. Atsakovas pas juos dirbo apie 3 m. Dėl dienpinigių mokėjimo buvo susitarimas su atsakovu, kad gaudavo algą ir komandiruotpinigius už išdirbtą laiką. Jis pats nevedė darbo užmokesčio apskaičiavimo, nes tą darydavo buhalterė. Apskaičiuoti atlyginimą imdavo tachometro duomenis, išskyrus atvejus kai automobilis būdavo aikštelė (duomenys neskelbtini), nes ten atsakovas gyveno, todėl jis ištraukdavo kortelę iš tachografo ir eidavo namo ilsėtis. Rašytinio susitarimo dėl dienpinigių mokėjimo nebuvo, buvo tik žodinis susitarimas. Dienpinigius mokėdavo už darbo laiką, nes atsakovas galėdavo ilsėtis savo namuose. Komandiruočių įsakymus išrašydavo buhalterija, tačiau ar juos siųsdavo atsakovui, nežino. Jis kaip direktorius suderindavo su atsakovu galutinį apskaičiavimą už išdirbtą laiką ir pervesdavo pinigus. Galutinė darbo užmokesčio suma atsakovui tiko. Kartais galutinę sumą suderindavo jo padėjėjas. Sumas su atsakovu derindavo kiekvieną mėnesį. Komandiruotės įsakymų atsakovas negavo, nes apie komandiruotes jis sužinodavo iš vadybininkų, kurie nurodydavo iškrovimo ir įkrovimo vietas. Atsiskaitymo lapelių taip pat neteikdavo darbuotojui. Atsakovo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Kai atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), tai jam už darbo dienas apmokėdavo, tik nemokėjo už tas dienas, kurias jis ilsėdavosi namuose (duomenys neskelbtini). Buhalterija nustatydavo kokius dienpinigius mokėti, tokius ir mokėdavo pagal įstatymus. Kokia mokama suma sudarė darbo užmokestis, o kokia dienpinigiai turėjo domėtis patys vairuotojai. Prašo grąžinti permoką, nes kai pradėjo tikrinti visas sumas, kurios buvo pervestos atsakovui pamatė permoką, nes atsakovas nebuvo pateikęs išrašų iš kito banko. Permoka susidarė bendra už darbo užmokestį ir dienpinigius. Kad atsakovas išiminėja vairuotojo kortelę jis nežinojo, nes pas juos dirba daug vairuotojų. Per tą laiką kai vairuotojo kortelę buvo išimama, jie nemokėdavo dienpinigių, nes vairuotojas tuo momentu išimdavo kortelę ir vykdavo namo ilsėtis, tačiau kai būdavo Europoje, tai visada buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, nesvarbu ar buvo vairuotojo kortelė išimta ar ne (teismo posėdžio 2025 m. rugsėjo 24 d. garso įrašas: 6 min. 23 s. – 1 val. 09 min. 17 s.; 2 val. 04 min. 20 s. – 2 val. 13 min. 50 s.; teismo posėdžio 2026 m. sausio 6 d. garso įrašas: 1 val. 02 min. 21 s. – 1 val. 13 min. 08 s.). Ieškovės atstovė advokato padėjėja Dovilė Bogomolskytė nurodė, kad dienpinigius ieškovė mokėjo pagal Vyriausybės nutarime nurodytus maksimalius dydžius pagal šalį. Ieškovė permoką iš atsakovo pareikalavo grąžinti tik Komisijoje kai buhalterija pradėjo tikrinti duomenis. Vairuotojui nemokėdavo dienpinigių kai jis būdavo (duomenys neskelbtini) ir tos dienos nėra įtrauktos į įsakymus dėl komandiruočių, nes tomis dienomis vairuotojas ilsėdavosi savo gyvenamojoje vietoje. Kai darbuotojas dirbo (duomenys neskelbtini), tai tos dienos buvo įtrauktos ir apmokėtos. (duomenys neskelbtini) vairuotojas grįžo į (duomenys neskelbtini) 02.42 val., tačiau už (duomenys neskelbtini) jam buvo apmokėti dienpinigiai. (duomenys neskelbtini) jis yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) naktį jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir dienpinigiai jam apmokėti pagal (duomenys neskelbtini) normą. (duomenys neskelbtini) nemokėjo dienpinigių, nes atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) (teismo posėdžio 2025 m. rugsėjo 24 d. garso įrašas: 1 val. 02 min. 58 s. – 1 val. 22 min. 36 s.). II. Atsakovo atsiliepimo argumentaiAtsakovas A. P. atsiliepime į ieškinį (DOK-27258) prašo atmesti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas tomis dienomis, kai buvo priteisti dienpinigiai, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo komandiruotėse. Konkrečiai, minėtos dirbtos dienos yra matyti iš vairuotojo kortelės duomenų ir darbovietės pateiktų duomenų. Kadangi atsakovas buvo komandiruotėje ((duomenys neskelbtini)), tai jam turi būti mokami dienpinigiai už minėtą laikotarpį, nes darbuotojas minėtu laikotarpiu buvo komandiruotėje - dirbo, nesiilsėjo grįžęs į savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat sutiko su Komisijos sprendimu, jog atsakovui turėjo būti mokami 100 proc. dienpinigių dydžiai. Ieškovė jokios dienpinigių mažinimo tvarkos nepateikė, todėl turi mokėti 100 proc. dienpinigių dydžius. Nesutinka su ieškinio argumentais, kad atsakovas neprašė priteisti jam dienpinigius. Pateiktu prašymu darbuotojas nurodė, kad už 739 darbo dienų jam priklauso 39 411 Eur dienpinigių. Taigi už nurodytas dienas dienpinigių nepriemoka yra suskaičiuota. Nesutiko su ieškiniu, kad darbuotojui buvo susidariusi permoka. Jei ieškovė neatliko išskaitų įstatymo nustatytu terminu, vadinasi ji laikė, kad jos išmokėtos darbuotojui sumos yra tinkamos darbuotojui su darbo santykiais susijusios sumos. Byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl kitokio darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų mokėjimo būdo nei nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK). Būtent darbdavė, sumokėjusi su darbo santykiais susijusias sumas, turėjo tinkamai įforminti tokių sumų išmokėjimą, teisės aktų nustatytu terminu ir tvarka atlikti perskaičiavimus darbuotojui grįžus iš komandiruočių, o to darbdavė nepadarė, o nepadarė todėl, kad jokios darbuotojo permokos darbdavei nėra. Darbdavė jokio klausimo dėl jos skaičiavimais gana žymios sumos permokos nekėlė iki darbuotojas pateikė pretenzijas darbdavei dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu nėra įrodinėjama nei viena iš sąlygų išskaitai iš darbo užmokesčio padaryti.Teismo posėdžio metu atsakovas A. P. papildomai paaiškino, kad buvo susitarimas su darbdaviu, kad jis gaus dienpinigius nuo 75 Eur priklausomai nuo reiso. Jokio susirimo dėl dienpinigių nemokėjimo (duomenys neskelbtini) nebuvo. Buvo susitarimas, kad jam bus mokami dienpinigiai, kai jis (duomenys neskelbtini) atvažiuoja į bazę, todėl jis suprato, kad (duomenys neskelbtini) turi būti mokama 75 Eur dienpinigiai. Kai darbovietė pervesdavo tam tikras sumas, jam kas kartą kildavo klausimų, tačiau jie paaiškindavo, kad vėliau primokės, todėl nebuvo aišku kiek už ką mokama. Atsakovas visada pasakydavo, kad netinkamai priskaičiuotas darbo užmokestis, o jie pažadėdavo, kad susitikimo metu pakalbės ir primokės. Jam vadybininkai per programėlę atsiųsdavo kur reikia vykti į komandiruotę, nes komandiruočių įsakymų negaudavo. Atsiskaitymo lapelių irgi neatsiųsdavo. Darbo santykius su ieškove nutraukė, nes jam buvo pasakyta, kad nebus išmokėtas darbo užmokestis. Be jo parašų ir sutikimo ieškovė perdavė duomenis kitą dieną Sodrai. Po darbo santykių nutraukimo, po 15 dienų jam buvo išmokėta suma tik kaip darbo užmokestis. Kiek mokama darbo užmokesčio ir dienpinigių atsakovas nežinojo, nes jokios informacijos negaudavo. Jis skaičiavo, kad turėtų gauti po 75 Eur į dieną, bet visada gaudavosi mažiau. Darbo sutartį pasirašė ir ten nurodoma, kad bus mokamas atlyginimas ir dienpinigiai, tačiau jis nelabai suprato ir nesigilino. Buvo patenkintas darbo užmokesčiu ir nieko nesakė, o kai negavo tiek kiek buvo žadėta, tada ir aiškinosi. Direktorius su vadybininkais buvo (duomenys neskelbtini), o darbovietė (duomenys neskelbtini), buhalterija kur yra nežino. Po komandiruotės jis priduodavo kelionės lapus direktoriui. (duomenys neskelbtini) yra patalpos kur būdavo direktorius. Tachografo kortelę jis pristatė Vežėjų profesiniai sąjungai. (duomenys neskelbtini) jis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pasikrovęs vėl grįžo į (duomenys neskelbtini), nes tai buvo tarptautinis vežimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir apsikeičiama priekabomis (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) ir su kroviniu atgal važiavo per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinį krovėsi (duomenys neskelbtini) ir turėjo krovinį vežti į (duomenys neskelbtini). Atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Kai jis grįždavo į (duomenys neskelbtini), palikdavo automobilį aikštelėje, tačiau kiekvieną dieną ateidavo į bazę, todėl dirbdavo be poilsio dienų. Atvykus į bazę jis pildavo kurą, nors pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus to negalėjo daryti, plaudavo automobilį, atlikdavo smulkius automobilio remontus, tokius kaip padangų keitimą. Buvo žodžiu su direktoriumi suderinta, ką jis turėdavo bazėje daryti. Kiti vairuotojai jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) yra įstaiga, kuri užsiima tokiais klausimai dėl nepriemokų ir jis pranešė direktoriui, kad jam būtų sumokėtas visas darbo užmokestis, nes kreipsis į profsąjungą. Tada jis ir buvo iškarto atleistas, o migracijai pateikti duomenis, kad jis netektų leidimo gyventi (duomenys neskelbtini). Tačiau Sodroje sužinojo, kad po darbo sutarties nutraukimo jis turi 14 d. atvykti į (duomenys neskelbtini). Atvykęs į (duomenys neskelbtini) ir palikęs automobilį aikštelėje, išsiimdavo vairuotojo kortelę direktoriaus M. S. nurodymu, tam kad būtų padaryta 45 val. poilsio pertrauka ir jam nereikėtų ilsėtis Europoje. Tokius nurodymus jam duodavo telefonu ar per Viber programėlė paskambinęs. Pats asmeniškai atsakovas neturėjo intereso nurodyti ne „lova“, o išimti vairuotojo kortelę, priešingai, jam būtų buvę paprasčiau ilsėtis (teismo posėdžio 2025 m. rugsėjo 24 d. garso įrašas: 1 val. 23 min. 14 s. – 02 val. 04 min. 20 s.; teismo posėdžio 2026 m. sausio 6 d garso įrašas: 49 min. 20 s. – 1 val.02 min. 04 s.). Atsakovo įgaliotos atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (toliau – profesinė sąjunga) įgaliotas atstovas advokatas Giedrius Baziulis palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.