Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Altitudo“ (toliau – UAB ir ieškovė) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo Ž. M. (toliau – atsakovas) 2 000 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad ieškovė yra įmonė, kuri specializuojasi izoliavimo ir pastolių montavimo statybų rangos darbų srityje. Ieškovė veikia tarptautinėje rinkoje ir įgyvendina įvairius projektus daugelyje Europos šalių, įskaitant Š. K.. Tarp šalių 2025 m. gegužės 28 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 0919 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti izoliuotojo – skardininko pareigoms. Darbo sutartis įsigaliojo ir atsakovas pradėjo dirbti 2025 m. gegužės 31 d. Atsakovas Darbo sutartyje pasirašė, kad ieškovės darbo tvarkos taisyklės jam buvo pateiktos asmeniškai / el. paštu / vidinėje bendrovės dokumentų sistemoje. Tarp šalių 2025 m. gegužės 28 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. 0919 (toliau – Susitarimas), kuriuo, vadovaujantis DK 156 straipsnio 1 dalimi, susitarta, kad darbuotojas gera valia sutinka atlyginti darbdaviui padarytą žalą (Susitarimo 1 punktas). Ieškovė 2025 m. birželio 5 d. priėmė įsakymą Nr. K20250605/08 „Įsakymas dėl Ž. M. komandiruotės į Švediją“ (toliau – 2025-06 05 įsakymas). Įsakyme nurodyta, kad atsakovas komandiruojamas į Švediją atlikti Darbo sutartyje numatytus darbus nuo 2025 m. birželio 7 d.; komandiruotės vieta –(duomenys neskelbtini); trukmė – 29 dienos. Ieškovės klientas B. S. AB 2025 m. birželio 9 d. nurodė, kad atsakovui atliktas alkoholio testas, kurio rezultatas buvo teigiamas, nes 2025 m. birželio 9 d. 09:44 val. atsakovui nustatytas 0,32 prom. girtumas, o atlikus pakartotinį testą 09:55 val. alkoholio koncentracijos rezultatas nepakito ir liko toks pats. Atsakovas rezultatų neginčijo ir pretenzijų dėl jų nereiškė. Atsakovui neleista dirbti ir jis nušalintas nuo darbo vietos, kol bus vykdomas tolimesnis atvejo tyrimas. Atsakovas 2025 m. birželio 15 d. surašė paaiškinimą (toliau – 2025-06-15 paaiškinimas), kuriame nurodė, kad nuoširdžiai atsiprašo dėl situacijos, kuri susiklostė darbo pradžios dieną, kadangi, dėl sudėtingų gyvenimo sąlygų tuo metu patyrė didelį emocinį nuovargį, t. y. vakare, ieškodamas atsipalaidavimo, prisėdo prie stalo ir pavartojo šiek tiek alkoholio. Atsakovas nurodė, kad supranta, kai tai yra rimtas pažeidimas ir nepateisinamas požiūris į darbą, ypač tokioje atsakingoje aplinkoje. Atsakovas 2025 m. liepos 2 d. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2025 m. liepos 11 d. Ieškovė tokį atsakovo prašymą patvirtino ir Darbo sutartis buvo nutraukta joje nurodytomis sąlygomis. Ieškovės klientas 2025 m. birželio 9 d. informavo, kad remiantis jų sutarties nuostatomis, ieškovei bus pritaikyta 2 000 Eur bauda už tai, kad dėl atsakovo neblaivumo jam buvo uždrausta vykdyti darbus objekte, o 2025 m. birželio 27 d. pateikė oficialią pretenziją dėl 2 000 Eur sumokėjimo. Ieškovė išlygo, kad suma būtų išdalinta į du mokėjimus po 1 000 Eur išskaičiuojant iš ieškovės suteiktų klientui paslaugų. Ieškovė 2025 m. liepos 10 d. ir 2025 m. spalio 15 d. PVM sąskaitose faktūrose Nr. 2145 ir Nr. 2426 išminusavo iš kliento B. S. AB mokėtinų sumų 2 000 Eur, taip sumokėdama jai skirtą baudą. Ieškovė visais įmanomais geranoriškais būdais siekė išspręsti susidariusią situaciją palengvinant atsakovui jam kilusią finansinę naštą dėl jo paties neteisėtų veiksmų, net ir pagal atsakovo pasiūlymą buvo parengusi taikos sutartį, kurios pagrindu išdalino 2 000 Eur mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau atsakovas net keletą kartų keitė savo poziciją ir galiausiai atsisakė pasirašyti taikos sutartį.Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalis darbo santykiai siejo nuo 2025 m. gegužės 31 d. iki 2025 m. liepos 11 d. Visą šį laikotarpį ieškovė turėjo pareigą atsakovui mokėti darbo užmokestį, o jam esant Švedijoje – ir dienpinigius. Atsakovas pripažįsta, kad faktiškai visą šį laikotarpį jokių darbo funkcijų neatliko, dėl ko neprašė jokių išmokų iš ieškovės, todėl jų ir negavo. Nepaisant to, atsakovas tokią teisę turėjo ir šių sumų galėjo reikalauti iš ieškovės. Jeigu nurodytu laikotarpiu ieškovė neturėjo darbo atsakovui ar buvo jį nušalinusi nuo darbo, ji turėjo pareigą atitinkamai ir elgtis – forminti prastovas ir/arba atleisti atsakovą iš darbo. Vietoje to, ieškovė neatleido atsakovo iš darbo ir taikė tai kaip spaudimo priemonę neteisėtai reikalaujant tariamos žalos atlyginimo, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, yra aiškiai nepagrįsta. Realiai ieškovė jokios žalos negalėjo patirti, kadangi teisiškai neprivalėjo mokėti užsakovui jokių netesybų už atsakovo pažeidimą, kuris įvyko dar iki subrangos susitarimo sudarymo. Jeigu iš ieškovei mokėtinų sumų užsakovas išskaitė sumas, jos akivaizdžiai yra nesusijusios su nagrinėjama situacija. Nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės ieškinio nėra pagrindo tenkinti.