Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, (toliau – ir atsakovas) 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Kalėjimas) jis nuo 2023 m. birželio 5 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis. Kalėjime neužtikrinta teisė į ne mažesnį nei 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą vienam asmeniui, nes skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, iš bendro patalpos ploto turi būti atimtas patalpoje esančio sanitarinio mazgo plotas. Kamerose, kuriose jis atliko laisvės atėmimo bausmę, neįrengta ar įrengta, bet blogai veikia ventiliacija, dėl nesandarių langų žiemos sezonu tenka kęsti šaltį, sienų danga nelygi, sienos supelijusios, vasaros sezonu kameroje jaučiamas labai didelis karštis, trūksta gryno oro, įsiveisęs pelėsis. Naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas, nes dušo patalpose vienu metu maudydavosi keli asmenys, tarp dušo įrenginių yra tik minimalios pertvaros, nėra durų ar bent kokių nors užuolaidėlių, todėl pareiškėjas tinkamai nenusiprausdavo viso kūno, jautėsi blogas kūno kvapas, sulaukė pašaipų iš kitų nuteistųjų. Dušo patalpose nebuvo skysto muilo dozatorių ir trūko muilo. Dušuose nėra nusirengimo bei apsirengimo patalpos, ant sienų įrengta keletas pakabų, nėra jokių pertvarų, todėl persirengiant taip pat neužtikrinamas privatumas. Rankšluosčiai sudrėkę, nuo jų sklinda nemalonus kvapas. Ant sienų matyti pelėsis.Kalėjime pažeidžiama pareiškėjo teisė į pasimatymus, nesuteikiant įstatyme nustatyto jų skaičiaus.Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija, būdama viešojo administravimo subjektu, nesielgia atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjui atvykus į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą iš Marijampolės kalėjimo, iš jo buvo atimta barzdaskutė ir kita turėta buitinė technika, nors Marijampolės kalėjime buvo leidžiama pareiškėjui tuos daiktus turėti. Pareiškėjas negali nusipirkti reikiamų maisto produktų kalinimo įstaigos parduotuvėje, nes joje labai mažas prekių pasirinkimas arba jų tiesiog nėra. Pravieniškių 2-ajame kalėjime jis yra diskriminuojamas dėl darbo užimtumo ir edukacinių programų taikymo. Pareiškėjas ne kartą rašė skundus Kalėjimo administracijai ir Lietuvos kalėjimų tarnybai (toliau – ir LKT, atsakovo atstovas), į kuriuos nebuvo tinkamai reaguojama. Pareiškėjui iki šiol nesudaryta galimybė dirbti, nors tokia priemonė numatyta jo Nusikalstamo elgesio rizikos valdymo plane.Išvardintos aplinkybės, netinkamos kalinimo sąlygos įrodo eilę jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, sukėlusių jam nepatogumus, nepagrįstus suvaržymus, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas prašė priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (skaičiuojant po 10 Eur už parą) nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2025 m. sausio 25 d., t. y. skundo surašymo dienos (toliau – ir ginčo laikotarpis).Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atlieka Pravieniškių 2-jame kalėjime, uždaro tipo ir paprastosios grupės sąlygomis. Pareiškėjas 2023 m. birželio 5 d. iš Marijampolės kalėjimo atvyko į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą.Kalėjimo patalpose laikomasi Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir HN 134:2015) bei kitų teisės aktų reikalavimų. Kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėje, kuria naudojasi 11 būrio nuteistųjų, mūrinės pertvaros įrengtos visą pareiškėjo kalinimo laikotarpį, papildomai yra įrengtos ir dušo užuolaidos. Sienelės yra pakankamo aukščio, pakabintos užuolaidos, užtikrinančios privatumą prieš priešais esančias dušo kabinas. Nuteistieji, norėdami naudotis dušu, gali tai daryti, kai juo naudojasi mažesnis srautas asmenų, t. y. šiuo aspektu nuteistieji nėra įstaigos griežtai kontroliuojami. Dušo įrengimas su pertvaromis iš šonų, bet be užuolaidos ar durų iš priekio, t. y. uždarų dušo kabinų nebuvimas tos pačios lyties asmenims, yra analogiškas daugumai viešųjų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Pareiškėjui šiuo aspektu nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos naudotis dušu, negu likusiai visuomenės daliai.Dušo patalpose yra įrengti muilo dozatoriai, jie pildomi pagal poreikį, tačiau juos nuteistieji nuolat laužo. Gavus informaciją apie sulaužytus dozatorius, jie keičiami naujais. HN 134:2015 nenumato atskirų persirengimo kabinų (patalpų) duše įrengimo. Vietos persirengti yra nustatytos tose pačiose dušinėse, kuriose yra įrengti suoliukai ir pakabos drabužiams pasikabinti, guminiai kilimėliai.Gyvenamojo ploto norma nustatyta Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2.2 papunktyje, t. y. ne mažesnis kaip 3,6 kv. m asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis. Kalėjimo patalpose, kuriose buvo pareiškėjas, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas patalpoje Nr. 7 buvo 4,7 kv. m, o gyvenamojoje patalpoje Nr. 15 – 3,1 kv. m, taigi pareiškėjui patalpoje Nr. 15 teko mažiau gyvenamojo ploto. Teismų praktika nurodo, jog vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Kai nėra žymiai viršijama kameros perpildymo norma, būtina atsižvelgti į kitas (fizines) kalinimo (suėmimo) vietų sąlygas vertinant, ar asmens laikymo sąlygos nepažeidžia Konvencijos 3 straipsnio nuostatų. Kalėjime apgyvendinimas vykdomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Kalėjimo gyvenamoji patalpa Nr. 15 yra pakankamai šviesi, tad nežymus patalpos ploto trūkumas užtikrinant visas kitas sąlygas, nesudaro pagrindo pareiškėjui reikalauti, o teismui priteisti neturtinės žalos. Pareiškėjas turi galimybę judėti, būti net tik jam priskirtoje gyvenamojoje patalpoje, jis aktyviai dalyvauja įstaigos organizuojamose veiklose.Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kalėjimo 14 būrio patalpose veikia rekuperacinė oro vėdinimo sistema ir vėdinama pro langus. Langai yra plastikiniai, tvarkingi, tačiau pasitaiko atvejų kad patys nuteistieji išlaužo langų rankenėles, išima gumas, stiklus ir t. t. 2024 metų gruodžio mėnesį 14 būrio plastikiniai langai yra pakeisti naujais. Visi nustatyti gedimai yra nedelsiat šalinami. Tik gyvenamų ir dušo patalpų palaikoma nuolatinė švara, gali padėti išvengti pelėsio gyvenamosiose ir dušo patalpose. Švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei kamerų tipo patalpose rūpinasi patys jose laikomi asmenys, o laisvės atėmimo įstaigos administracija suteikia reikalingą materialinį buitinį aprūpinimą (valymo priemonių), prižiūri, kad nuolat būtų teikiamos deratizacijos bei dezinsekcijos paslaugos.Nuo 2023 m. birželio 5 d. pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka buvo ir yra suteikiami pasimatymai. Pareiškėjui pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra teisė, o ne pareiga, todėl pareiškėjas, norėdamas pasimatyti, turėjo kreiptis į administraciją su prašymu nustatyta tvarka. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada jam nebuvo suteiktas prašomas ir jam priklausantis pasimatymas.Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dalyvavo 29 užimtumo veiklose, yra teikęs prašymą atleisti iš darbo.Dėl prekių asortimento parduotuvėje atsakinga paslaugų tiekėja, o ne LKT. Pareiškėjui teisė apsipirkti parduotuvėje yra suteikta, to neneigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, apsipirko 55 kartus už 1 352,89 Eur.Pareiškėjas dėl barzdaskutės yra kreipęsis į Kalėjimą, todėl jam raštu paaiškinta elektros prietaisų išdavimo ir naudojimo tvarka. Pareiškėjas informuotas, kad jo turimas elektros prietaisas ,,Philips MG 7720“, kurį su savimi atsivežė į Kalėjimą iš Marijampolės kalėjimo, pagal viešai paskelbtus gamintojo duomenis yra traktuojamas kaip universali plaukų kirpimo mašinėlė, o tokių daiktų pareiškėjui turėti negalima.Nenustatyta, kad pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių būtų patyręs sveikatos sutrikimų. Pareiškėjas lankėsi pas psichologus, bet nesikreipė dėl gyvenamosios patalpos ploto, ventiliacijos, nesandarių langų, pelėsio, privatumo duše, dozatorių ir muilo, persirengimo kambario, pasimatymų skaičiaus, barzdaskutės, apsiprekinimo, darbinės veiklos ir edukacinių programų. Pareiškėjas nepateikė ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimo. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LKT veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 6 000,00 Eur neturtinės žalos suma.