Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. L. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2026 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 26S59130 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta: i) nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, ii) įpareigoti Užsienietį per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė), o Užsieniečiui savanoriškai neišvykus iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę – iii) išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, iv) uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejiems) metams nuo jo išsiuntimo į kilmės valstybę dienos, o jam išvykus iš Šengeno acquis (teisyno) teritorijos ne vykdant Sprendimą – nuo išvykimo dienos, ir v) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą apie Užsieniečiui nustatytą draudimą atvykti į Šengeno acquis teritoriją ir joje būti 3 (trejiems) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jam išvykus iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant Sprendimą – nuo išvykimo dienos; 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas).Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:Užsienietis Prašymą grindė tuo, kad: 1) jis (duomenys neskelbtini); 2) jis (duomenys neskelbtini); 3) jis susirašinėjo su (duomenys neskelbtini).Išnagrinėjęs Prašymą, Departamentas Sprendime padarė išvadą, kad Užsieniečio baimė būti persekiojamam kilmės valstybėje dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini) ir bendravo su (duomenys neskelbtini), nėra visiškai pagrįsta, todėl Užsienietis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Departamentas Sprendime taip pat nurodė, kad nenustatė faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog Užsieniečiui kilmės valstybėje grėstų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai (mirties bausmė, kankinimai). Be to, remdamasis (duomenys neskelbtini), Departamentas Sprendime konstatavo, kad kilmės valstybėje nevyksta vidaus ar tarptautinis ginkluotas konfliktas, todėl Užsienietis neatitinka UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų.Departamentas Sprendime nurodė, kad Užsienietis apklausos metu laikėsi pozicijos, jog tiek anksčiau, tiek dabar asmenines (duomenys neskelbtini). Departamentas pažymėjo, kad Užsieniečio apklausos metu Departamento pareigūnai paprašė jo pateikti konkrečias nuorodas į (duomenys neskelbtini) ir Užsieniečiui kylančiai grėsmei įvertinti, tačiau tyrimo metu Užsienietis šių (duomenys neskelbtini) nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas Sprendime konstatavo, kad jis negali nustatyti (duomenys neskelbtini) egzistavimo fakto, (duomenys neskelbtini) ir dėl jų Užsieniečiui kylančių pasekmių. Tokią pačią išvadą Departamentas padarė ir dėl Užsieniečio (duomenys neskelbtini).Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Aprašas) 89 punktą, prašymą suteikti prieglobstį pagrindžiantys duomenys nustatomi ir vertinami Departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju, t. y. Departamentas privalo ne tik sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją, kitus įrodymus ir paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ar jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ir prieštaravimų, bet ir pats surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikalingą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti.Prašymo nagrinėjimo metu Departamentas neprašė Užsieniečio pateikti duomenų apie (duomenys neskelbtini). Departamento darbuotojas apklausos metu nurodė Užsieniečiui tik atsiųsti (duomenys neskelbtini) ir Užsienietis tai padarė. Užsienietis (duomenys neskelbtini) turi (duomenys neskelbtini), priešingai nei nurodė Departamentas, yra (duomenys neskelbtini). Šių (duomenys neskelbtini) turinio Departamentas Sprendime apskritai nevertino. Jeigu Departamentas pats negalėjo rasti Užsieniečio (duomenys neskelbtini), jis turėjo pareigą kreiptis į Užsienietį ir pasiūlyti jam pateikti papildomus duomenis. Departamentas nagrinėjamu atveju nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir nesudarė Užsieniečiui tinkamų sąlygų pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikalingus Prašymui pagrįsti, todėl nepagrįstai konstatavo, kad Užsieniečio (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo konstatuoti (duomenys neskelbtini).Departamentas Sprendime konstatavo, kad, įvertinęs Užsieniečio pateiktas (duomenys neskelbtini), jis negali nustatyti (duomenys neskelbtini). Departamentas nurodė, kad Užsienietis nepateikė duomenų, įrodančių, kad (duomenys neskelbtini) buvo adresuotas būtent jam. Taip pat Departamentas pažymėjo, kad nėra galimybių pagal pateiktas (duomenys neskelbtini) nei patvirtinti (duomenys neskelbtini), nei įvertinti jų turinio. Be to, Departamentas pabrėžė, kad nėra duomenų, jog Užsieniečiui dėl (duomenys neskelbtini).Departamentas pagal Aprašo 89 punkto nuostatas privalėjo suteikti Užsieniečiui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją bei duomenis, reikalingus Prašymui pagrįsti. Nepavykus Departamentui nustatyti Užsieniečio pateikto (duomenys neskelbtini), Departamentas turėjo sudaryti Užsieniečiui galimybę pateikti papildomus duomenis (paaiškinimus, kitas (duomenys neskelbtini) ir kita).Departamentas netinkamai įvertino ir atmetė Užsieniečio pasakojimo dalis apie jo (duomenys neskelbtini), taip pat apie gautus (duomenys neskelbtini), todėl tinkamai neįvertino ir Užsieniečio baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje. Pažymėtina, kad Departamentas Sprendime pats pripažino, jog kilmės valstybėje: 1) pagal (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) kilmės valstybės pasienyje vykdomi (duomenys neskelbtini). Nepaisydamas šių duomenų, Departamentas Sprendime pripažino Užsieniečio baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje nepagrįsta vien dėl to, kad nerado Užsieniečio nurodytų (duomenys neskelbtini).Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad Departamentas Sprendimu pagrįstai nesuteikė Užsieniečiui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, jis turi patikrinti ir Sprendimo dalį, kuria Užsieniečiui nesuteikta papildoma apsauga. Kaip jau minėta, Departamentas Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad Užsieniečiui kilmės valstybėje nekyla grėsmė patirti persekiojimą, o tai reiškia, kad Departamentas Sprendime neįvertino, ar Užsienietis, (duomenys neskelbtini), nepatirs žiauraus ar nežmoniško elgesio ir jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Viešai prieinama aktuali kilmės valstybės informacija patvirtina, jog kilmės valstybė taiko (duomenys neskelbtini).Kadangi Sprendimo dalis, kuria nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, yra naikintina, taip pat naikintina ir Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejiems) metams nuo jo išsiuntimo į kilmės valstybę dienos, o jam išvykus iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant Sprendimą – nuo išvykimo dienos, ir įtraukti į SIS perspėjimą apie Užsieniečiui nustatytą draudimą atvykti į Šengeno acquis teritoriją ir joje būti 3 (trejiems) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jam išvykus iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant Sprendimą – nuo išvykimo dienos. Departamentas Sprendime nenurodė jokių motyvų, pateisinančių tokias priemones. Nėra duomenų, jog Užsieniečio buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui. Taip pat nėra duomenų, kad jis apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę migracijos teisę.Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:Užsieniečio skundo argumentai, kad apklausos metu jo nebuvo prašoma pateikti (duomenys neskelbtini) Sprendime apskritai nebuvo vertintas ir, kad Departamentas pagal Aprašo 89 punktą turėjo kreiptis į Užsienietį ir pasiūlyti pateikti papildomą medžiagą, yra nepagrįsti.Užsienietis apklausos metu nurodė, kad tiek anksčiau, tiek dabar naudojasi (duomenys neskelbtini), tačiau apie (duomenys neskelbtini) abstrakčiai. Užsienietis teigė, kad (duomenys neskelbtini). Tariamų (duomenys neskelbtini) turinio Užsienietis apklausų metu neatskleidė ir, nors Departamentas prašė atsiųsti (duomenys neskelbtini), tyrimo metu jų nepateikė. Kadangi Departamentas neturėjo prieigos prie Užsieniečio nurodytų (duomenys neskelbtini), jis faktiškai negalėjo nustatyti nei jų egzistavimo fakto, (duomenys neskelbtini), nei dėl jų Užsieniečiui kylančių pasekmių.Departamentas įvykdė bendradarbiavimo pareigą ir sudarė Užsieniečiui visas sąlygas pagrįsti savo pasakojimą bei pateikti papildomą medžiagą, patvirtinančią jo nurodytas aplinkybes. Departamento pareigūnai apklausos metu apklausė Užsienietį apie (duomenys neskelbtini), turinį, ir paprašė (duomenys neskelbtini) pateikti. Šių pareigūnų nurodymų Užsienietis nevykdė ir savo noru (duomenys neskelbtini) nepateikė. Todėl Sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo spręsti, kad Užsieniečio (duomenys neskelbtini).Užsieniečio skundo argumentai, kad Departamentas netinkamai įvertino jo pasakojimą apie (duomenys neskelbtini), taip pat apie (duomenys neskelbtini), ir dėl to tinkamai neįvertino jo baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje, yra nepagrįsti. Departamentas, priešingai nei nurodė Užsienietis, Sprendime įvertino visas jo individualios situacijos aplinkybes ir surinktą kilmės valstybės informaciją. Išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti Užsieniečio baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje visiškai pagrįsta, Departamentas grindė nustatytų faktinių aplinkybių visuma, o ne vien tuo, kad nerado jo nurodytų (duomenys neskelbtini).Užsienietis baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje grindė pateiktomis (duomenys neskelbtini). Šiose (duomenys neskelbtini), todėl, įvertinęs (duomenys neskelbtini), Departamentas neturėjo galimybės nustatyti nei to, apie kokią (duomenys neskelbtini), nei jos egzistavimo fakto, (duomenys neskelbtini). Pats (duomenys neskelbtini) abstraktus, joje nėra išsamių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad kilmės valstybės teisėsaugos institucijos pradėjo Užsieniečio baudžiamąjį persekiojimą, o kitų duomenų apie tariamą tokį persekiojimą Užsienietis nepateikė. Pateiktų (duomenys neskelbtini) neleidžia nustatyti nei (duomenys neskelbtini), nei aplinkybių, kaip jis sužinojo apie tariamai pradėtą Užsieniečio baudžiamąjį persekiojimą, nei jo suinteresuotumo informuoti Užsienietį. Viešuose šaltiniuose nėra informacijos apie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sudarytame (duomenys neskelbtini) piliečių, užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, susijusių su (duomenys neskelbtini), sąraše ir (duomenys neskelbtini) ieškomų asmenų duomenų bazėje duomenų apie Užsienietį Departamentas nerado.Klausimas, kas atsitiktų Užsieniečiui, jeigu jis būtų grąžintas į kilmės valstybę, būtų aktualus tuo atveju, jeigu Departamentas nustatytų, kad Užsieniečio baimė būti persekiojamam kilmės valstybėje yra visiškai pagrįsta. Tyrimo metu Departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad Užsienietis kilmės valstybėje gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, t. y. jo deklaruojama subjektyvi baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.Užsieniečio skundo argumentai, kad Departamentas neužtikrino objektyvaus, individualaus ir nešališko Užsieniečio individualios situacijos tyrimo, neišsamiai išnagrinėjo Užsieniečio individualią situaciją ir nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog Užsienietis kilmės valstybėje nebus persekiojamas ir neatitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijų, yra nepagrįsti.Priešingai nei nurodė Užsienietis, Departamentas neturi pareigos garantuoti, kad Užsienietis dėl jo paaiškintų aplinkybių kilmės valstybėje nebus persekiojamas. Prašymo suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) nagrinėjimo metu vertinama, ar Užsieniečio nurodytos aplinkybės gali būti pripažįstamos atitinkančiomis tikrovę pagal Europos Sąjungos prieglobsčio teisyne ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintus prieglobsčio prašytojo teiginių vertinimo principus. Prieglobsčio prašytojas įprastai yra vienintelis asmuo, kuris gali pateikti informaciją apie savo asmenines aplinkybes, todėl įrodinėjimo našta dėl individualių aplinkybių iš principo tenka jam. Būtent Užsienietis privalėjo kuo anksčiau pateikti visus su jo individualios situacijos aplinkybėmis susijusius įrodymus, reikalingus Prašymui pagrįsti.Užsieniečio skundo argumentai, kad Departamentas nepagrįstai konstatavo, jog Užsieniečiui nekyla grėsmė patirti (duomenys neskelbtini) persekiojimą kilmės valstybėje, ir nepagrįstai neįvertino Užsieniečiui kylančios grėsmės patirti žiaurų ar nežmonišką elgesį kilmės valstybėje, yra nepagrįsti.Papildomos apsaugos suteikimo pagrindai sietini su asmeniui gresiančiomis individualiomis grėsmėmis, t. y. turi egzistuoti individualios asmens savybės, leidžiančios spręsti, kad jo pagrindinės teisės ir laisvės gali būti pažeidžiamos. Vien tai, kad kilmės valstybėje pažeidžiamos žmogaus teisės bendrąja prasme, savaime nereiškia, kad Užsieniečiui turi būti suteikta papildoma apsauga. Pats žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo, kad Užsieniečio baimė asmeniškai tapti tokių pažeidimų auka yra pagrįsta. Kankinimai, nežmoniškas elgesys, mirties bausmė ir egzekucija savaime prilygsta persekiojimo veiksmams. Prašymo nagrinėjimo metu Departamentas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje Užsieniečiui gresia patirti minėtus veiksmus.Užsieniečio skundo argumentai, kad Sprendime nėra motyvų, pagrindžiančių sprendimus išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti jam atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje ir įtraukti į SIS perspėjimą apie jam nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Šengeno acquis teritorijoje, taip pat kad nėra priimtas administracinis sprendimas dėl Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui ir kad ši Sprendimo dalis negali būti laikoma pagrįsta ir proporcinga, yra nepagrįsti. Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti jam atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įtraukti į SIS perspėjimą apie jam nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Šengeno acquis teritorijoje, yra motyvuota, pagrįsta ir teisėta. Departamentas įvertino visas su šia Sprendimo dalimi susijusias Užsieniečio individualios situacijos aplinkybes, be kita ko, jo ryšius su Lietuvos Respublika.Departamentas Sprendime nurodė, kad Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę tuo atveju, jeigu jis neįvykdys įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Departamentas akcentavo, kad ateityje Užsienietis gali mėginti pasislėpti ir neteisėtai pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje ir, kad galimybė užtikrinti aukšto lygio saugumą Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos palaikymą valstybių narių teritorijose, gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu Užsieniečiui bus nustatytas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje bei įtrauktas į SIS perspėjimas apie Užsieniečiui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Šengeno acquis teritorijoje. Ši Sprendimo dalis yra adekvati ir proporcinga. Ginčijama Sprendimo dalis bus įvykdyta tik tuo atveju, jeigu Užsienietis neįvykdys įpareigojimo savarankiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiui suteikta galimybė išvykti savanoriškai, ir tokiu atveju atvykti į Lietuvos Respubliką jam nebus uždrausta, t. y. šios Sprendimo dalies įgyvendinimas priklauso nuo paties Užsieniečio veiksmų. Kadangi Sprendimo dalis dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, draudimo jam atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje ir perspėjimo įvedimo į SIS yra sąlyginė ir dar neįsigaliojo, jos naikinti nėra pagrindo.