Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas Lenkijos Respublikos (toliau – ir Lenkija) įmonė „LLENTAB“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovas, VDI) 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 38961 (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas skunde nurodė, kad:Nutarimu jis (pareiškėjas) pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 221 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 561 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes, būdamas užsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Argutus“ (toliau – ir užsakovas) įgaliotu rangovu, statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), neužtikrino ir nekontroliavo, kad nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. Lenkijos Respublikos pilietis T. R. statybos darbus objekte atliktų tik turėdamas jam suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – ir skaidriai dirbančiojo ID), kurį statybos objekte privalu turėti. Konstatuota, kad šiuo laikotarpiu T. R. statybos darbus atliko neturėdamas šio kodo, jo darbas laikomas nelegaliu. Sistemiškai analizuojant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ)151 straipsnį, darytina išvada, jog skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas yra administracinis įrankis, naudojamas asmens socialinio draudimo statusui įrodyti. Pagrindinis kodo tikslas – patvirtinti, kad komandiruotas darbuotojas yra draudžiamas kitoje šalyje pagal tos šalies socialinio draudimo teisės aktus, kai jis nėra apdraustas pagal Lietuvos Respublikos (toliau – ir Lietuva) teisės aktus. Nors identifikavimo kodas yra viena iš oficialių priemonių patvirtinti socialinio draudimo statusą, Lietuvos Respublikos įstatymai neeliminuoja kitų dokumentų svarbos. Socialinio draudimo įrodymui gali būti naudojami ir kiti dokumentai, tokie kaip: 1) A1 pažymėjimas, išduodamas pagal Europos Sąjungos (toliau – ir ES) socialinės apsaugos koordinavimo reglamentus, patvirtinantis, kad darbuotojas yra draustas kitoje ES valstybėje (A1 pažymėjimas – tai oficialus dokumentas, išduodamas pagal ES socialinės apsaugos koordinavimo reglamentus (Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 dėl jo įgyvendinimo); 2) darbo sutartys, komandiravimo sutartys ar kiti oficialūs darbo santykius patvirtinantys dokumentai; 3) valstybinės institucijos patvirtinimai, kai pateikiama informacija apie komandiruoto asmens registraciją socialinio draudimo sistemoje užsienyje. Skaidriai dirbančiojo ID kodo nebuvimas nepatvirtina fakto, kad asmuo nėra apdraustas socialiniu draudimu ar neturi teisės dirbti, tuo labiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad asmuo yra nelegalus darbuotojas.Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti VSDĮ 151 straipsnio 1 dalyje, privalo turėti VSDĮ 151 straipsnio nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančiojo ID, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus VSDĮ 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus ir pateikti jį (juos): 1) patikrinimo metu Užimtumo įstatymo 55 straipsnio nurodytoms institucijoms; 2) statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Statybos įstatyme taip pat numatyta alternatyva įrodyti, kad asmuo dirba skaidriai, teikiant pagrindžiančius dokumentus, kai institucija reikalauja juos pateikti. Nagrinėjamu atveju VDI šių pagrindžiančių dokumentų nereikalavo, o tik apsiribojo tuo, kad buvo reikalaujama pateikti tik skaidriai dirbančiojo ID.Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu statytojui (užsakovui) fiziniam asmeniui statybos darbus atlieka vienas rangovas juridinis asmuo, tai šis juridinis asmuo yra laikomas įgaliotu rangovu ir turi vykdyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas. Visais kitais atvejais įgaliotu rangovu laikomas sutartimi ar kitu rašytiniu dokumentu įgaliotas rangovas. Tarp UAB „Argutus“ ir Lenkijos įmonės „LLENTAB“ 2024 m. balandžio 26 d. sudarytoje sutartyje nėra apibrėžta, kas yra atsakingas už darbuotojų registraciją, skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo (SDIK) formavimą ir jo atitikties priežiūrą. Sutarties 14 punkte nurodyta, kad „LLENTAB“, vykdydama sutartį, turi teisę laisvai pasitelkti subrangovus, bendrosiose nuostatose nurodytomis sąlygomis. Tačiau ši sąlyga savaime nesuteikia „LLENTAB“ įgalioto rangovo statuso. Sistemiškai vertinant Statybos įstatymo nuostatas, turi būti paskirtas įgaliotas rangovas, kurio teisės ir pareigos aiškiai apibrėžiamos sutartyje arba kitame rašytiniame susitarime, tačiau informacijos apie tai, kad Lenkijos įmonė „LLENTAB“ buvo paskirta įgaliotu rangovu, nėra.Pareiškėjas nesutinka su VDI išvada, jog pagal Statybos įstatymo 221 straipsnio 6 dalį vienintelį statybos darbus statybvietėje vykdžiusį rangovą būtina laikyti užsakovo įgaliotu rangovu. Pasak pareiškėjo, šio straipsnio nuostata taikoma, kuomet statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo. Byloje yra pateiktas 2024 m. liepos 29 d. fundamentų angarų montavimui perdavimo protokolas, pasirašytas užsakovo (UAB „Argutus“) atstovo R. V. ir rangovo („LLENTAB“) atstovo A. L. M.. Tai įrodo, kad objekte statybos darbus atlikinėjo ir kiti rangovai, kurie įrenginėjo pamatus angaro montavimui. Taigi, darbų objekte atlikimas nesuteikia įgalioto rangovo statuso.Pagal VDI padarytas išvadas užsakovas (UAB „Argutus“) turėjo pareigą suformuoti užsieniečiams skaidriai dirbančiojo ID, o „LLENTAB“ turėjo pareigą reikalauti, kad suformuotų komandiruotiems darbuotojams skaidriai dirbančiojo ID. Taigi šiuo atveju nesuprantama, kodėl būtent „LLENTAB“ yra taikoma nuobauda. VSDĮ 151 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato atsakomybę tik už pareigos nevykdymą suformuoti užsieniečiams skaidriai dirbančiojo ID, o ne už pareigos „kontroliuoti“ nevykdymą. Nagrinėjamu atveju T. R. dirbo legaliai, nes buvo įdarbintas Lenkijos įmonėje ir buvo socialiai draustas pagal Lenkijos teisės aktus. Pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas kaip užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje. Už šio pobūdžio pažeidimus darbdaviui taikoma nuo 0,75 iki 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio bauda (Užimtumo įstatymo 57 str. 3 d.).Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:A1 pažymėjimo ir skaidriai dirbančiojo ID paskirtys yra skirtingos, šių pažymėjimų panaudojimą reguliuoja skirtingi teisės aktai. A1 pažymėjimas išduodamas pagal ES socialinės apsaugos koordinavimo reglamentus (Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 dėl jo įgyvendinimo). Jis patvirtina, kad asmuo yra apdraustas socialiniu draudimu vienoje Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje arba Šveicarijoje, nors laikinai dirba kitoje valstybėje. Šiuo atveju, kadangi Lenkijos Respublikos piliečiai buvo komandiruoti dirbti į Lietuvos Respubliką, jiems privalėjo būt suformuoti A1 pažymėjimai, kad būtų patvirtinta, jog jie yra apdrausti socialiniu draudimu. Tačiau skaidriai dirbančiojo ID šiems asmenims, vadovaujantis Statybos įstatymo 221 straipsnio 1 dalimi ir VSDĮ 151 straipsnio 1 dalimi, privalomas tam, kad komandiruoti asmenys teisėtai galėtų atlikti statybos darbus.Užsakovui ir rangovui pasirašius rangos sutartį ir statybvietės priėmimo–perdavimo aktą, nenumačius sutartyje, jog užsakovas turi tik teisę, o ne pareigą vykdyti rangovo atliekamų darbų kontrolę ir priežiūrą, rangovas tapo atsakingas už rangos sutartyje numatytų veiksmų įgyvendinimą, vėlavimą vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus, darbų trūkumus, be kita ko, atsakingas už visus statybvietėje esančius savo darbuotojus. Šia rangos sutartimi rangovas įsipareigojo garantuoti objekte ir darbo saugumą, o tai šios nagrinėjamos situacijos kontekste galėtų būti suprantama ir kaip fiziniams asmenims privalomų kodų turėjimo arba identifikavimo priemonių užtikrinimo suteikimas, be kita ko, rangovui numatomas ir pagal Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalį, nes, vadovaujantis Statybos įstatymo 221 straipsnio 6 dalimi, kadangi statybos darbus statybvietėje vykdė vienas rangovas, būtent jis laikytinas užsakovo įgaliotu rangovu.Užsakovas nebuvo darbdavys tų asmenų, kuriuos rangovas pasitelkė tam, jog būtų įgyvendinti pagal statybos darbų rangos sutartį prisiimti rangovo komerciniai įsipareigojimai. Šiuo atveju užsakovas buvo komandiruotus užsieniečius priimančioji įmonė, ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalimi ir 103 straipsnio 2 dalimi, privalėjo VDI ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikti privalomus pranešimus apie į Lietuvos Respubliką komandiruotus užsieniečius ir, vadovaudamasi VSDĮ 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, suformuoti šiems užsieniečiams skaidriai dirbančiojo ID. 2024 m. liepos 29 d., po statybvietės perdavimo, pareiga užtikrinti, kad komandiruoti darbuotojai statybos darbus atliktų tik turėdami jiems suformuotus skaidriai dirbančiojo ID, atiteko rangovui. Tai reiškia, kad būtent rangovo atsakingi asmenys privalėjo pareikalauti, kad užsakovas suformuotų komandiruotiems darbuotojams skaidriai dirbančiojo ID ir juos pateiktų rangovui. Tik tuomet jiems būtų galima leisti pradėti darbus objekte, tačiau to nebuvo padaryta.Pareiškėjas buvo patrauktas atsakomybėn už Užimtumo įstatymo 561 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nes buvo padarytas pažeidimas, susijęs su nelegaliu darbu atliekant statybos darbus be skaidriai dirbančiojo ID. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas turėjo pareigą teikti pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, už jų pateikimą jis nebuvo traukiamas atsakomybėn.