- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eA-484-575/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09551-2023-0
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- UAB "Atlantic Express"
- Atsakovas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinė muitinė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Atlantic Express“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 1AE-556 (toliau – ir Sprendimas 2); 2) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos muitinė) 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 1(LM18)-499 (toliau – ir Sprendimas 1); 3) perduoti skundą nagrinėti iš naujo.Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:Klaipėdos muitinė atliko tyrimą ir priėmė Sprendimą 1, kuriuo pripažino pareiškėją skolininku dėl neužbaigtos tranzito procedūros, vykdytos pagal 2023 m. balandžio 26 d. T1 tranzito deklaraciją MRN Nr. 23LTLU90000006E752 (toliau – ir Tranzito deklaracija), kurioje buvo deklaruota prekė – transporto priemonė su defektais Volvo S90 (toliau – ir Prekė), ir apskaičiavo šią mokestinę prievolę muitinei: 1 812 Eur muito, 4 186 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 34 Eur muito delspinigių, 152 Eur PVM delspinigių bei 2 399 Eur baudos, iš viso – 8 583 Eur. Nesutikdamas su Sprendimu 1, pareiškėjas pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2023 m. lapkričio 10 d. priėmė Sprendimą 2 ir skundo netenkino.Klaipėdos muitinė nepagrįstai nurodė, kad Prekė nebuvo išgabenta iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) muitų teritorijos ir buvo paimta iš muitinės priežiūros. Tranzito procedūros užbaigimą patvirtina pareiškėjo pateikti dokumentai, t. y. patvirtinta Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto pažymėjimo apie transporto priemonės įvežimą kopija; muitinės kvito orderio, patvirtinančio mokesčio sumokėjimą, kopija; Baltarusijos Respublikos importo muitinės deklaracijos patvirtinta kopija; sąskaitos kopija. Šių dokumentų kopijos patvirtintos originaliu Baltarusijos Respublikos valstybinės kelių transporto inspekcijos antspaudu ir parašu.Minėtus dokumentus Muitinės departamentas pripažino neatitinkančiais 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 312 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tačiau ši išvada nepagrįsta, nes nei Sprendime 1, nei Sprendime 2 (toliau kartu – ir Sprendimai) nėra pakankamų argumentų, kodėl alternatyvūs įrodymai, pateikti siekiant patvirtinti tranzito procedūros užbaigimą ir Prekės išgabenimą iš ES muitų teritorijos, negali būti pripažinti tinkamais. Bendrovės pateikti dokumentai atitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje nustatytus reikalavimus.Aplinkybė, kad dokumentų kopijas patvirtino ne juos išdavusi institucija, nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes šiuos dokumentus patvirtino Tranzito deklaracijoje nurodytos paskirties trečiosios valstybės institucija – Baltarusijos Respublikos Mogiliovo srities valstybinė kelių transporto inspekcija.Pareiškėjas taip pat nesutiko su išvada, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), 79 straipsnio 1 dalies a punkto pagrindu jam atsirado importo skola muitinei. Vien aplinkybė, kad per nustatytą terminą muitinė nustatytu būdu negavo patvirtinimo, kad Prekė pateikta paskirties įstaigai, nesudaro pagrindo spręsti, jog Prekė buvo paimta iš muitinės priežiūros. Klaipėdos muitinei ar Muitinės departamentui kilus abejonių dėl pateiktų dokumentų, šios institucijos turėjo susisiekti su trečiosios valstybės institucijomis, tačiau to nepadarė. Dėl susiklosčiusios politinės situacijos nutrūkę Lietuvos Respublikos muitinės institucijų ir atitinkamų trečiosios valstybės institucijų bendradarbiavimo ryšiai negali sudaryti pagrindo reikalauti papildomų įrodymų tranzito procedūrai užbaigti ir taip riboti ekonominės veiklos vykdymą.Pareiškėjas ginčijo ir jam apskaičiuotą importo PVM. Prekė buvo fiziškai išgabenta iš ES muitų teritorijos, todėl jos importas negali būti laikomas importo PVM objektu Lietuvoje.Klaipėdos muitinė, nustatydama Prekės muitinę vertę, nepagrįstai atsisakė taikyti sandorio vertės metodą. Pagal Įgyvendinimo reglamento 140 straipsnio 1 dalį, jei muitinė turi pagrįstų abejonių, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną sumą, ji gali paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomą informaciją. Tačiau Klaipėdos muitinė neprašė pateikti papildomų įrodymų, kurie leistų įvertinti, ar nurodyta sandorio vertė atitinka realią Prekės kainą, t. y. pardavėjo ir pirkėjo sutartą kainą.Klaipėdos muitinė atsisakė taikyti sandorio vertės metodą vien dėl to, kad pareiškėjas nepateikė pardavimo eksportui į ES muitų teritoriją dokumentų. Toks reikalavimas yra perteklinis ir nepagrįstas, nes Bendrovė neturėjo tikslo įvežti Prekės į ES muitų teritoriją, todėl pardavimo eksportui į šią teritoriją dokumentai nebuvo rengiami. Bendrovė pateikė faktinę Prekės kainą pagrindžiantį dokumentą – Prekės pardavimo į paskirties valstybę sąskaitą.SMK 70 straipsnio 3 dalyje toks Klaipėdos muitinės reikalavimas nenurodytas kaip aplinkybė, dėl kurios Prekės muitinei vertei gali būti netaikomas sandorio vertės metodas. Be to, Klaipėdos muitinė neprašė patikslinti už Prekę faktiškai sumokėtos kainos.Jam negalėjo būti skirta bauda už mokesčių nedeklaravimą, nes Prekė buvo gabenama tranzitu iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Baltarusiją, o tranzitu gabenamos prekės nėra apmokestinamos nei importo PVM, nei muitu. Kadangi jam nekilo pareigos mokėti importo PVM ar muitą, jis neturėjo pareigos šių mokesčių deklaruoti.Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:Tranzito procedūra nebuvo tinkamai užbaigta. Pareiškėjo pateikti dokumentai neatitiko Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta pašalinti skundo trūkumus ir pateikti šiuos reikalavimus atitinkančius dokumentus. Tačiau pareiškėjas į šį pasiūlymą neatsakė ir prašomų įrodymų nepateikė.Klaipėdos muitinė tinkamai apskaičiavo Prekės muitinę vertę, remdamasi ES muitų teritorijoje prieinamais viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ parengto žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis.Klaipėdos muitinė pranešimais informavo pareiškėją apie jo pareigą pateikti visus turimus įrodymus, susijusius su ginčo tranzito procedūra, tačiau pareiškėjas papildomų Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančių dokumentų nepateikė. Kadangi pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad Prekė buvo išgabenta į trečiąją šalį, ji buvo apmokestinta atitinkamais importo mokesčiais, įskaitant PVM.Pareiškėjui bauda paskirta pagrįstai. Nagrinėjamu atveju nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pareiškėjas teikė muitinei informaciją, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl paskirta 40 proc. dydžio bauda, kuri yra mažesnė už Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatytą baudos vidurkį. Mokestinio ginčo medžiagoje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą atleisti pareiškėją nuo baudos pagal MAĮ 141 straipsnio nuostatas.Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos muitinė atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti ir nurodė, kad Muitinės departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl jo poziciją palaikė.