Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja PRS1 (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2023 m. balandžio 25 d. raštą Nr. A51-72228/23(3.3315.3E-AD24) „Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ta apimtimi, kuria jis yra susijęs su pareiškėjos PRS1 2024 m. balandžio 8 d. prašyme nurodytomis buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorijomis ir pažymėtomis prie šio prašymo pridėtose schemose, ir kuria nuspręsta, kad buvusio Buchta rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra; 2) įpareigoti Administraciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos PRS1 2024 m. balandžio 8 d. prašyme nurodytas buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorijas ir pažymėtas prie šio prašymo pridėtose schemose, ar šiose teritorijose yra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami grąžinti natūra žemės sklypai pareiškėjai, bei apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos bei pareiškėją; 3) ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projekto proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) 1.2 ir 2 punktai ta apimtimi, kuria jie yra susiję su pareiškėjos PRS1 2024 m. balandžio 8 d. prašyme nurodytomis buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorijomis ir pažymėtomis prie šio prašymo pridėtose schemose, atitinka: a) Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, pagal kuriuos žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei; b) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą; c) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintą teisėtumo principą; 4) nustačius, jog Potvarkio 1.2 ir 2 punktai neatitinka nurodytų teisės aktų, pripažinti šio Potvarkio 1.2 ir 2 punktus ta apimtimi, kuria jie yra susiję su pareiškėjos PRS1 2024 m. balandžio 8 d. prašyme nurodytomis buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorijomis ir pažymėtomis prie šio prašymo pridėtose schemose, prieštaraujančiais šiems teisės aktams.Pareiškėja nurodė, kad yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko KTA1 žemę, iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą Buchta rėžiniame kaime. Pareiškėja 2024 m. balandžio 8 d. su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių, prašydama suformuoti ir perduoti nuosavybėn teisių atkūrimui natūra žemės sklypus buvusiame Buchta rėžiniame kaime prašyme nurodytose teritorijose ir pažymėtose prie prašymo pridėtose schemose bei persiųsti Administracijai jos prašymo su priedais kopiją. Pareiškėja teigė, kad atsakydama į jos prašymą NŽT 2024 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 1SD-18618-(15.2.48 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ nurodė, kad pareiškėjos prašyme keliami klausimai dėl laisvos ir neužstatytos (valstybės neišperkamos) žemės pažymėjimo kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, o Administracija 2023 m. balandžio 25 d. raštu (Raštu) informavo NŽT, kad Buchta (Paneriai) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra, Potvarkiu iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas yra baigtas. Pareiškėjos vertinimu, Administracija atliko neišsamią buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorijos analizę, todėl Rašte padarė klaidingą ir Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų, pagal kuriuos žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei, neatitinkančią išvadą. Pareiškėja teigė, kad jos prašyme nurodytos teritorijos nėra suformuotos žemės sklypais, jose nėra jokių pastatų, statinių ar įrenginių (statomų ir pastatytų), priklausančių fiziniams ar juridiniams asmenims, todėl minėtos teritorijos nėra reikalingos pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį ir joms nėra konkretaus bei aiškiai išreikšto visuomenės poreikio, susijusio su pastatų, statinių ar jų įrenginių eksploatavimu, kuris turėtų būti užtikrintas, taigi Raštas ta apimtimi, kuria jis yra susijęs su pareiškėjos nurodytomis teritorijomis, priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nėra sąlygos, dėl kurios būtų pagrindas minėtas teritorijas priskirti valstybės išperkamai žemei, užimtai pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Pareiškėja pažymėjo, kad jos prašyme nurodytoms teritorijoms nėra parengto detaliojo plano, tai reiškia, kad joms nėra konkrečiai ir aiškiai išreikšto visuomenės poreikio, kuris turėtų būti užtikrintas, neatkūrus pareiškėjai nuosavybės teisių natūra, o pagal bendrojo plano sprendinius pareiškėjos nurodytos teritorijos patenka į funkcine zonas, kuriose dominuoja mažo ir vidutinio užstatymo gyvenamoji zona, todėl jose leidžiama mišri veikla. Pareiškėjos teigimu, Raštas, susijęs su pareiškėjos prašyme nurodytomis teritorijomis, yra neteisėtas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, todėl turi būti panaikintas. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.Atsakovas paaiškino, kad teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo savivaldybių institucijoms grąžintus natūra žemės sklypus projektuoti tuose žemės plotuose, iki nacionalizacijos turėtų žemėvaldų ar rėžinių kaimų ribose ir taip, kaip pretendentai ar juos atstovaujantys asmenys nurodo savivaldybės administracijai pateikiamose schemose ar planuose, pirmiausia turi būti vertinama racionalaus naudojimo žemės sklypo, pagrindinės jo naudojimo paskirties bei būdo aspektu. Atsakovas nurodė, kad iki nacionalizacijos buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorija yra detaliai ir kompleksiškai išnagrinėta pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. I-972 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinius bei kitus ginčo teritorijai aktualius teritorijų planavimo dokumentus, o laisvuose (neužstatytuose) ir natūra grąžintinuose žemės plotuose buvo suprojektuoti ir grąžinimui perduoti visi laisvi (neužstatyti) bei nepriskirti valstybės išperkamai žemės sklypai. Atsakovas pažymėjo, kad Administracijos direktorius Raštu informavo NŽT Vilniaus skyrių, kuriose iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra, o apie šį Raštą pretendentus, turinčius teisę atkurti nuosavybės teises nurodytuose rėžiniuose kaimuose, pagal kompetenciją turėjo informuoti NŽT. Atsakovas nurodė, kad iki nacionalizacijos buvęs Buchta rėžinis kaimas įtrauktas į sąrašą kaimų, kurių ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra, pareiškėjos skunde nurodomi plotai, kuriuose galima suprojektuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, buvo atidžiai išanalizuoti, tačiau minėtose teritorijose nėra galimybės suprojektuoti natūra grąžintinų žemės sklypų, nes neįmanoma suprojektuoti racionalių, tinkamų naudoti pagal paskirtį grąžintinų natūra žemės sklypų, dalis jų yra užstatyta arba patenka į galiojančio detaliojo plano ribas. Atsakovas pažymėjo, kad jam įstatymų leidėjas yra suteikęs kompetenciją vertinti ir spręsti, ar atitinkamoje teritorijoje galima suprojektuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra ir jis nėra įpareigotas priimti sprendimų taip, kaip to pageidaujama, jei tai prieštarauja Atkūrimo įstatymo nuostatoms, t. y. žemė nėra laisva ir (arba) yra valstybės išperkama. Atsakovo teigimu, šiuo atveju už Buchta rėžinio kaimo ribose išperkamą žemę pretendentams, taip pat ir pareiškėjai, turi būti atlyginama kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. NŽT paaiškino, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos KTA1 priklausiusią žemę buvusiame Buchta rėžiniame kaime, NŽT 2024 m. balandžio 8 d. gavo pareiškėjos prašymą, kuriuo prašoma kreiptis į Administraciją su prašymu suformuoti ir perduoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra žemės sklypus buvusiame Buchta rėžiniame kaime, NŽT 2024 m. balandžio 18 d. raštu informavo pareiškėją, kad jos prašyme keliami klausimai dėl laisvos ir neužstatytos žemės pažymėjimo kartografinėje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijoje yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, jog atsakovas raštu informavo NŽT, kad Buchta rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra. NŽT paaiškino pareiškėjai, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei pagal kompetenciją atsakovo raštu ir Potvarkiu pateikta informacija nėra teisinio pagrindo pakartotinai kreiptis į Administraciją, kad pastaroji nagrinėtų pareiškėjos prašymą dėl natūra grąžintinų žemės sklypų suprojektavimo. NŽT nurodė, jog sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuota natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, o NŽT nepaisant savivaldybės administracijos pateiktų duomenų, tai reikštų kompetencijos išplėtimą, būtų pažeistas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų eiliškumas. NŽT teigė, kad teisės aktai nesuteikia NŽT vertinti savivaldybės administracijos pateiktų duomenų teisėtumo dėl valstybės išperkamos žemės statuso, nes tokia funkcija yra suteikta savivaldybės administracijos direktoriui. NŽT nurodė, kad atsakovas raštu informavo NŽT, kad Buchta (Paneriai) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomai grąžintini natūra žemės sklypai, nėra ir prašė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus rėžinio kaimo pretendentams pagal kompetenciją spręsti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais.