Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas PRS1 (PRS1) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), priteisti: 1) 10 000 Eur neturtinės žalos; 2) 3 350,85 Eur turtinės žalos (už 89 paras, praleistas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K)); 3) 869 Eur už ikiteisminio tyrimo metu advokato teiktas paslaugas.Pareiškėjas nurodė, kad jis 2012 m. vasario 6 d. buvo sulaikytas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo pareigūnų ir uždarytas į areštinę, vėliau į Lukiškių TI-K. Pareiškėjui nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. buvo apribota laisvė, kalint Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K kameros plotai neatitiko galiojančių standartų, pareiškėjas buvo kalinamas kartu su dar trimis suimtaisiais. Pareiškėjas buvo kalinamas 3 mėn. nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sąlygų dėl to patyrė didelę neturtinę žalą. Pareiškėjas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą dėl atsakovo atstovo veiksmų įvertino 10 000 Eur.Pareiškėjas, 89 paras kalėdamas Lukiškių TI-K, patyrė turtinę žalą – dėl laisvės atėmimo jis negalėjo vykdyti būsto paskolos įsipareigojimų bankui, todėl susidarė įsiskolinimas, buvo panaikinta nuosavybės teisė į butą, šis buvo parduotas varžytinėse, o 96 000 Eur suma buvo priteista ir byla perduota vykdymui antstoliui. Pareiškėjas turtinę žalą įvertino 3 350,85 Eur. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo teikiama advokato teisinė pagalba dėl kurios teikimo jis patyrė 869 Eur išlaidų.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.Tarnyba pareiškėjo reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį. Kaip pažymėjo atsakovo atstovas, nuo pareiškėjo skunde minimo laikotarpio iki skundo teismui pateikimo dienos praėjo daugiau nei 10 metų (beveik 13 metų). Šiuo atveju pareiškėjas praleido ne tik sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, bet ir bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Kaip pabrėžė atsakovo atstovas, ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe, t. y. asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą. Tuo atveju, jei pareiškėjo laikymo sąlygos skundžiamuoju laikotarpiu buvo galimai netinkamos, pareiškėjas galėjo ir turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skunde išdėstytų nusiskundimų už šį laikotarpį žymiai ankščiau nei po 13 metų, taip nepraleidžiant ir ieškinio senaties termino. Taip pat pareiškėjas skunde nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nenustatyta jokio reikšmingo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl darytina išvada, jog senaties terminas pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. yra praleistas.