Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja H. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 26S95839, kuriuo atsisakyta atšaukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą (toliau – ir Sprendimas).Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra Turkijos Respublikos pilietė, dviejų vaikų motina. Jos abu vaikai teisėtai gyvena Nyderlanduose (Europos Sąjungoje), turi ten leidimus laikinai gyventi, yra integruoti į vietos visuomenę, lanko mokyklą ir turi visus socialinius ryšius. 2024 m. pareiškėja bandė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu. 2024 m. rugsėjo 5 d. Migracijos departamentas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais, nes pateikti duomenys neatitiko tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. 2024 m. rugsėjo 10 d. Migracijos departamentas nustatė draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėn. (3 metams) ir įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi tam pačiam laikotarpiui. 2025 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. pareiškėja 2 kartus kreipėsi su prašymais atšaukti SIS perspėjimą, nurodydama, kad tapo apgavystės auka ir neturėjo tikslo pažeisti UTPĮ. Šie prašymai buvo atmesti 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu kaip „deklaratyvūs“. 2026 m. balandžio 9 d. pareiškėja pateikė naują motyvuotą prašymą atšaukti SIS perspėjimą. Prašyme ji išsamiai nurodė, kad: didžioji draudimo termino dalis jau praėjo (daugiau nei 20 mėn. iš 36); ji nori susijungti su vaikais, kurių ilgai nematė; vaikai patys pakvietė ją atvykti į Nyderlandus. Prie prašymo pridėjo sūnaus užpildytą laidavimo ir privataus apgyvendinimo suteikimo formą, vaikų pasų ir leidimų laikinai gyventi Nyderlanduose kopijas, Turkijos gyventojų registro išrašą su vertimu bei kitus dokumentus. Nepaisant pateiktų konkrečių įrodymų, 2026 m. gegužės 8 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė atšaukti SIS perspėjimą.Pagal Lietuvos vyliausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką Migracijos departamentas privalo atlikti individualų ir visapusišką SIS perspėjimo atitikties proporcingumo principui vertinimą. Automatiškas perspėjimo įtraukimas ar jo išlaikymas, neįvertinus konkrečių bylos aplinkybių, yra neleistinas. Nagrinėjamu atveju atsakovas rėmėsi 2024 m. įvykiais (vienkartinis netikslių duomenų pateikimas prašant leidimo gyventi darbo pagrindu), neįvertino, kad nuo tada praėjo daugiau nei 20 mėn. ir pareiškėja nepadarė jokių naujų pažeidimų, neatliko analizės, ar 3 metų draudimo išlaikymas dabar yra proporcingas 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006SIS (toliau – SIS reglamentas) nurodytiems tikslams. Pareiškėja pažymėjo, kad draudimas atvykti į Šengeno erdvę faktiškai atima iš jos galimybę įgyvendinti teisę į šeimos gyvenimą su vaikais, gyvenančiais Nyderlanduose. Tuo tarpu Migracijos departamentas Sprendime tik nurodė, kad nėra duomenų, jog vaikai negali atvykti į Turkiją. Pareiškėja nesutinka su tokiu vertinimu, nes jos vaikai yra integruoti Nyderlanduose, lanko mokyklą, turi socialinius ryšius, draugus ir stabilų gyvenimą, vaikų persikėlimas į Turkiją pažeistų jų teisę į geriausius interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 str.), pareiškėja pateikė konkrečius įrodymus – sūnaus kvietimą ir laidavimą, vaikų dokumentų kopijas. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog pradinis pagrindas (bandymas apeiti migracijos taisykles 2024 m. prašant leidimo gyventi darbo pagrindu) buvo susijęs tik su darbo veikla Lietuvoje. Dabar pareiškėja aiškiai ir dokumentais pagrįstai siekia visiškai kito teisėto tikslo – šeimos susijungimo. Praėjo ženklus laiko tarpas, pateikti nauji įrodymai (laidavimas, vaikų dokumentai), o atsakovas neįrodė, kad išlieka nelegalios migracijos grėsmė. Priešingai, pareiškėjos elgesys nuo 2024 m. rodo, kad tokios grėsmės nėra. Be kita ko, egzistuoja papildomos aplinkybės, pagrindžiančios perspėjimo atšaukimo būtinybę. Visų pirma, pareiškėja jau yra atlikusi didžiąją dalį jai paskirtos bausmės – daugiau kaip 20 mėnesių, nėra jokių duomenų apie naujus pažeidimus, ji aiškiai išreiškia pasirengimą ateityje laikytis visų migracijos taisyklių. Pareiškėjos vertinimu, perspėjimo atšaukimas nekeltų jokios grėsmės Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, o draudimo išlaikymas sukeltų neproporcingą pareiškėjos ir jos vaikų teisių pažeidimą.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad, nors pareiškėja teigė, kad nori susijungti su vaikais, kurių ilgai nematė, bet jos ištuoka įregistruota 2008 m. birželio 20 d., o nepilnametės dukters globos teisė suteikta tėvui. Taigi nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad ji siekia šeimos susijungimo. Vien tai, kad pareiškėjos sūnus užpildė dokumentą dėl vizos suteikimo pareiškėjai, nepatvirtina, jog ji gavo Nyderlandų Karalystės vizą (arba leidimą gyventi), ir todėl nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.Atsakovas pažymėjo, jog kitos valstybės narės nėra saistomos Lietuvos sprendimo įvesti perspėjimą į SIS ir savarankiškai sprendžia dėl leidimo gyventi ar vizos išdavimo. Jei užsienietis kreipiasi dėl leidimo gyventi ar vizos kitoje ES valstybėje narėje ar Šengeno acquis taikančioje valstybėje, po konsultacijų su perspėjimą pateikusia valstybe jam gali būti išduotas leidimas ar viza. Tokiu atveju Lietuva privalo ištrinti SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, tačiau gali palikti asmens duomenis Nacionaliniame sąraše. Galutinį sprendimą dėl leidimo gyventi ar vizos išdavimo priima išduodančioji valstybė. Nyderlandų Karalystė nesikreipė dėl konsultacijų ir nėra pranešusi apie sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą gyventi ar vizą. Be to, pareiškėjos pateikti duomenys nesuteikia pagrindo vertinti, kad Migracijos departamentas privalo priimti sprendimą panaikinti į SIS įvestą perspėjimą.Pareiškėjos nurodytų administracinių bylų ir šios bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo pareiškėjos atvejo ir nesudaro pagrindo vadovautis nurodoma LVAT praktika.Ginčijamame Sprendime Migracijos departamentas išsamiai įvertino individualias pareiškėjos aplinkybes ir priėmė pagrįstą Sprendimą. Migracijos departamentas neturi pareigos pagal užsieniečio pageidavimą iš naujo vertinti įsiteisėjusių Migracijos departamento sprendimų, kurių užsienietis neskundė, teisėtumo. Taip pat šiuo atveju neaktualu tai, kad pareiškėja galbūt nepadarė jokių naujų pažeidimų per pastaruosius 20 mėnesių.Atsakovas pažymėjo, jog jau pildydama ankstesnius prašymus dėl įvesto SIS perspėjimo ji nurodė, kad vaikai gyvena Nyderlanduose. Taigi ši informacija jau buvo įvertinta priimant 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Kaip ir nurodyta ginčijamame Sprendime, Migracijos departamento vertinimu, tai, kad dalis uždraudimo atvykti laikotarpio jau praėjo, kad pareiškėja teigia ilgą laiką nemačiusi vaikų ir tai, kad, pareiškėjos teigimu, vaikai pateikė asmeniui kvietimą atvykti į Nyderlandus, nėra pagrindas atšaukti SIS perspėjimą. Šios aplinkybės nepaneigia nustatyto fakto, kad pareiškėja, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Įvertinus pareiškėjos veiksmus, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, bei jos bandymus vėliau gauti dokumentus, suteikiančius teisę išvykti į Šengeno erdvę, Migracijos departamentas darė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja bandė apeiti nacionalinę ES teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Taigi pareiškėja nepagrįstai teigė, kad draudimas atvykti į Šengeno erdvę atima iš jos teisę į šeimos gyvenimą su vaikais.2024 m. liepos 18 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėja teikė darbo pagrindu, o ne šeimos susijungimo pagrindu, pareiškėjos vaikai gyvena ne Lietuvos Respublikoje, o Nyderlandų Karalystėje, todėl Lietuva negali spręsti klausimų, susijusių su pareiškėjos teise atvykti į Nyderlandus, kur pareiškėja, jos vertinimu, galėtų susijungti su šeima. Pareiškėjos nurodomas laidavimas yra trečiojo asmens (pareiškėjos sūnaus) galbūt pateiktas dokumentas Nyderlandų institucijoms, todėl nėra pagrindo vertinti, kad šiuo dokumentu patvirtinama, jog pareiškėja įgijo teisę atvykti į vieną iš Šengeno zonos valstybių.Pareiškėja yra trečiosios šalies pilietė, kuri neturi prigimtinės teisės atvykti į vieną iš ES valstybių, jei tokios teisės jai nesuteikia kuri nors valstybė narė. Taigi, net jei Migracijos departamentas ir būtų priėmęs sprendimą panaikinti perspėjimą SIS, pareiškėja, kuri yra Turkijos pilietė, vien dėl to neįgytų teisės atvykti į Nyderlandų Karalystę. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, jame išsamiai įvertino pareiškėjos individualią situaciją, nurodė sprendimo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą bei šio sprendimo apskundimo tvarką. Sprendimas priimtas kompetentingo asmens, tinkamai pasirašytas ir įteiktas pareiškėjai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.