Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas R. A. (R. A.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 26S12953 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis gyvena Lietuvoje ilgiau kaip 7 metus, 2019 m. birželio 7 d sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete V. A., o 2020 m. su ja susilaukė sūnaus. Nuo 2018 m. liepos 20 d. pareiškėjas dirba UAB „Welding Engineering“, taip pat nuo 2024 m. spalio 9 d. vadovauja savo įmonei MB „SSystems“. Pareiškėjo įmonė šiuo metu yra įdarbinusi 38 asmenis. Nuo 2020 m. sausio 19 d. jam periodiškai buvo išduodami leidimai laikinai gyventi. Paskutinis leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2024 m. lapkričio 18 d. ir galiojo iki 2026 m. gruodžio 5 d., tačiau buvo panaikintas Migracijos departamento 2025 m. liepos 14 d. sprendimu, o 2025 m. liepos 20 d. Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi. 2025 m. sausio 15 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Azerbaidžano Respubliką bei pavesti sprendimo vykdymą Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), nurodydamas, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingas.Pareiškėjo teigimu, skundžiamu Sprendimu vaikas yra atskiriamas nuo tėvų, nors pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Pagal šio straipsnio 2 dalį teisė vaikui bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir tik tuo atveju, kai toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams, o, pagal 3 dalį vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Be kita ko, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis įtvirtina geriausių vaiko interesų prioriteto principą. Sprendime nebuvo įvertina, kaip pareiškėjo išsiuntimas į kilmės valstybę paveiks jo vaiko emocinę raidą, visapusišką vystymąsi, emocinį ir socialinį mažamečio vaiko stabilumą. Pareiškėjas pažymėjo, jog, nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, priimdamas sprendimus, išskiriančius šeimą, viešojo administravimo subjektas privalo atlikti kompetentingą nepilnamečio vaiko interesų vertinimą. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo sūnaus interesus, nesikreipė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) dėl išvados ir savarankiškai atliko vaiko interesų vertinimą, apsiribodamas faktu, kad vaiko interesus pilnai užtikrina vaiko mama. Aplinkybė, kad šiuo metu pareiškėjas ir sutuoktinė yra deklaravę gyvenamąją vietą skirtinguose miestuose, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką ir taip suformavęs šeimos santykius su abipusiu priklausomybės santykiu, tarpusavio finansiniais ir asmeniniais įsipareigojimais. Be to, pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę, pareiškėjas netektų galimybės teikti finansinę pagalbą sutuoktinei. Be kita ko, pareiškėją sieja itin glaudūs socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, o pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos turės tiesioginį ekonominį poveikį asmenims, kurie šiuo metu įdarbinti pareiškėjo įmonėje.Pareiškėjo vertinimu, Sprendime padaryta išvada, jog jo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, yra nepagrįsta. Nors atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo baustas už 48 2022–2025 m. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių 6 šiurkštūs administraciniai nusižengimai, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) neskirsto administracinių nusižengimų į skirtingas kategorijas. Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, nes 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio „Sunkus sveikatos sutrikdymas“ 1 dalį, tačiau 2024 m. lapkričio 18 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2026 m. gruodžio 5 d., t. y. tuo metu pareiškėjas jau buvo nuteistas, bet Migracijos departamentas neįžvelgė, kad pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai. Atsakovas nenurodė jokių esminių aplinkybių, kurios pasikeitė nuo 2024 m. lapkričio 18 d. ir leistų teigti, kad pareiškėjas šiuo metu kelia grėsmė viešajai tvarkai. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas patikrino informaciją dėl pareiškėjo ryšių su vaiku ir pagrįstai sprendė, jog jis su savo šeimos nariais faktiškai negyvena, savo nepilnamečio vaiko gyvenime aktyviai nedalyvauja, finansiškai šeimos nariams padeda periodiškai, o ne reguliariai. Vertinant tai, kad pareiškėjas nuolat ir pakartotinai pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus ir daro naujas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus (iš kurių 6 šiurkštūs administraciniai nusižengimai), nors jo ryšiai su Lietuva ilgalaikiai, tačiau keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, svarbi visiems visuomenės nariams, įskaitant ir asmens šeimos narius. Todėl šiuo atveju teisės į šeimą ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui – visuomenės interesui gyventi saugioje aplinkoje. Taigi, priimant ginčijamą Sprendimą, nebuvo pažeisti geriausi vaiko interesai. Kadangi pareiškėjas su vaiku bendrauja tik epizodiškai, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo išsiuntimas į kilmės valstybę galėtų paveikti vaiko emocinę raidą, visapusišką vystymąsi ar mažamečio emocinį ir socialinį stabilumą. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo šeimos narių gyvenamoji vieta deklaruota Kaune, o jo paties – Klaipėdoje. Pareiškėjas nurodė, jog bendrauja su savo sūnumi pagal galimybes Kaune, savo nepilnamečio vaiko gyvenime aktyviai nedalyvauja, finansiškai šeimos nariams padeda periodiškai, o ne reguliariai. Jis nuolat ir pakartotinai pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus bei daro naujas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus (iš kurių 6 šiurkštūs administraciniai nusižengimai), todėl, nors jo ryšiai su Lietuva ilgalaikiai, tačiau keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, svarbi visiems visuomenės nariams, įskaitant ir asmens šeimos narius. Ginčijamu Sprendimu šeima nėra išskiriama, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad pažeidžiama teisė į šeimos gyvenimo gerbimą. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) yra tinkamai atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus, tačiau nėra įtvirtinta nuostata, kad, priimdamas sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, Migracijos departamentas turi gauti Tarnybos išvadą dėl vaiko interesų, taigi Migracijos departamentas pagal savo kompetenciją tinkamai įvertino pareiškėjo šeimynines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris nepažeis geriausių vaiko interesų. Įvertinus tai, kad ginčijamu Sprendimu konstatuotos faktinės aplinkybės buvo nustatytos ne tik Migracijos departamento, bet ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo, įvertinus bylose esančius įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas turėtų iš naujo vertinti aplinkybes, kad pareiškėjas teikia šeimos nariams nereguliarią finansinę paramą ar tai, kad pareiškėjas gyvena atskirai nuo savo šeimos narių. Šioje byloje pareiškėjo pateikiami mokėjimo nurodymai patvirtina faktines aplinkybes, nustatytas Migracijos departamento bei teismų sprendimuose. Pareiškėjo nurodoma informacija, jog jis nuo 2021 m. liepos mėn. yra atlikęs 43 bankinius pavedimus tik patvirtina, kad pareiškėjo teikiama finansinė parama yra retesnė nei kartą per mėnesį, nes per 56 mėnesius pareiškėjas tik 43 kartus suteikė finansinę paramą. Be to, pareiškėjas nenurodo priežasčių, dėl kurių jis negalėtų teikti šeimai paramos, gyvendamas kilmės valstybėje. Atsakovo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad asmuo nuolat ir pakartotinai pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus ir daro naujas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus (iš kurių 6 šiurkštūs administraciniai nusižengimai), nors jo ryšiai su Lietuva ilgalaikiai, tačiau keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, svarbi visiems visuomenės nariams, įskaitant ir asmens šeimos narius. Todėl šiuo atveju teisės į šeimą ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui – visuomenės interesui gyventi saugioje aplinkoje. Siekis gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, ir negali būti pateisintas tuo faktu, kad asmens šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir gyvena šioje valstybėje. Vien tai, kad Lietuvoje gyvena asmens sutuoktinė ir nepilnametis sūnus savaime nesuteikia jam teisės automatiškai gyventi ir būti Lietuvos Respublikoje. Viešai prieinamais duomenimis pareiškėjo įmonėje dirba 34 darbuotojai, ir, be kita ko, Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per paskutinius metus (nelegalaus darbo atveju – per paskutinius trejus metus) fiksuoti darbdavio ir jo vadovo ar kito atsakingo asmens padaryti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir / arba Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo 3.2 punktas nustato, kad šiurkštus administracinis nusižengimas – administracinis nusižengimas, sukėlęs realią grėsmę viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar gyvybei arba (ir) žalingas pasekmes. Vien tai, kad ANK šie pažeidimai nėra nurodomi kaip šiurkštūs, nepaneigia tokio vertinimo pagrįstumo.Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Nr. 760208878 buvo išduotas 2022 m. gruodžio 5 d. ir turėjo galioti iki 2026 m. gruodžio 5 d., tačiau 2023 m. gruodžio 18 d. ir 2024 m. lapkričio 18 d. buvo naujai įformintas tam pačiam terminui, iki 2026 m. gruodžio 5 d. Šiuo atveju leidimas laikinai gyventi buvo iš naujo įformintas, nes jis buvo prarastas. Taigi pareiškėjui 2024 m. lapkričio 18 d. nebuvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi, o sprendimas pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2026 m. gruodžio 5 d., buvo priimtas 2022 m. gruodžio 2 d., todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Migracijos departamentas nenurodė jokių esminių aplinkybių, kurios pasikeitė nuo 2024 m. lapkričio 18 d.Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.V. A. atsiliepime į skundą nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas objektyviai įvertinus faktinę situaciją ir tinkamai taikant teisės aktus. Pareiškėjas ir V. A. negyvena sutuoktinio gyvenimo nuo 2022 m. pavasario. Pareiškėjas gyvena Klaipėdoje, o V. A. Kaune. Pareiškėjas tik epizodiškai dalyvauja savo nepilnamečio sūnaus gyvenime. V. A. teigimu, pareiškėjas vidutiniškai per 3 mėnesių laikotarpį tik 1 kartą aplankydavo savo nepilnametį sūnų, tėvui yra nežinoma sūnaus gimtadienio data, jis nesistengia jį pažinti, dalyvauti jo auklėjime. Pareiškėjas išlaikymą savo sūnui teikia nereguliariai ir nepakankamo dydžio, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Pareiškėjas tinkamai nevykdo savo, kaip sutuoktinio, ir, kaip tėvo, pareigų. Jis yra nutolęs nuo savo nepilnamečio vaiko, jų nesieja artimas emocinis ryšys, todėl pareiškėjo išvykimas iš Lietuvos Respublikos nepilnamečiui vaikui neturėtų sukelti neigiamų emocinių išgyvenimų. V. A. kreipėsi į Tarnybą su prašymu inicijuoti privalomąją mediaciją santuokos nutraukimo procese ir ketina nutraukti santuoką su pareiškėju.Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas su sutuoktine ir vaiku kartu negyvena kelerius metus, neveda bendro ūkio, vaiko tėvas su sūnumi bendrauja epizodiškai, išlaikymą teikia nereguliariai, aktyviai nedalyvauja vaiko gyvenime, jo priežiūroje ir auklėjime. Vaiko visapusišką poreikių tenkinimą užtikrina vaiko motina. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Tarnybą dėl pažeistos vaiko teisės bendrauti su tėvu. Taigi negalima daryti kategoriškos išvados, kad vaiko atskyrimas nuo tėvo paveiktų vaiko emocinę raidą ateityje.