Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) viršininko 2025 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 10-TE-79 „Dėl S. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į buvusias Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto pareigas; 3) priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad vidaus reikalų sistemoje tarnybą pradėjo 2011 metais. Nuo 2022 m. birželio 1 d. iki atleidimo iš tarnybos jis ėjo Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto pareigas. Tarnybos metu pareiškėjas buvo charakterizuojamas teigiamai – kaip pareigingas, principingas, tarnybinės etikos besilaikantis pareigūnas, pavestas užduotis vykdęs operatyviai, nepriekaištingai ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjui buvo įteiktas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus (toliau – ir Imuniteto valdyba) pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, susijusį su pareigūno vardo pažeminimu. Pranešime nurodyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 11 d., tarnybos metu, savavališkai, tinkamai to neįforminęs, nuo automobilio „Mercedes-Benz Vito“ nuėmė negaliojančius (duomenys neskelbtini) valstybinius numerio ženklus (duomenys neskelbtini), o vėliau juos naudojo ant skirtingų automobilių, kuriais buvo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, užfiksuoti greičio matuokliais. Pareiškėjui taip pat buvo inkriminuota, kad, naudodamas negaliojančius (duomenys neskelbtini) valstybinius numerio ženklus (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo priskirti jo vairuotam automobiliui, jis automobiliu BMW atvyko į policijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto tarnybiniam transportui skirtą stovėjimo aikštelę 2024 m. spalio 22, 23, 27, 28 ir 29 dienomis. Be to, 2024 m. spalio 27 d. 17:07 val. tarnybiniam transportui skirtoje aikštelėje jis neteisėtai krovė naudojamą automobilį „BMW I3“, naudodamas įstaigos elektros energiją asmeniniams poreikiams. Dėl to, Vilniaus AVPK viršininkas ginčijamu įsakymu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos nuo 2025 m. sausio 24 d.Pareiškėjo vertinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai – ginčijamame įsakyme išvardytos teisės aktų nuostatos, tačiau jos nebuvo tinkamai susietos su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nusižengimo faktą ir kaltę, taip pat buvo pažeistos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros. Todėl nemotyvuota ir esminių trūkumų turinti tarnybinio patikrinimo išvada negalėjo būti pakankama konstatuoti, kad pareiškėjas atliko kaltus, tyčinius ir neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą.Pareiškėjo teigimu, Imuniteto valdybos 2025 m. sausio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-8 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis suvokė vairuojantis automobilį „BMW I3“ su kitai transporto priemonei išduotu valstybiniu numerio ženklu, taip pat, kad būtent pareiškėjas ant laikinai naudoto automobilio uždėjo kartoninį, suvenyrinį (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta, kad jis pats uždėjo minėtą numerio ženklą. Joje tik daroma prielaida, kad pareiškėjas galėjo pats uždėti ant laikinai naudoto automobilio „BMW I3“ (duomenys neskelbtini) valstybinius numerio ženklus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pabrėžė, kad kaltė turi būti nustatyta remiantis objektyviais duomenimis ir negali būti grindžiama prielaidomis ar spėjimais.Vertinant pareiškėjo kaltės tyčinį pobūdį, Tarnybinio patikrinimo išvadoje, pareiškėjo nuomone, padaryta logiškai nepagrįsta išvada. Joje teigiama, kad pareiškėjas, suvokdamas, jog vairuoja automobilį „BMW I3“ su kitai transporto priemonei išduotu valstybiniu numerio ženklu, ir, žinodamas, kad policijos pastato teritorijoje įrengta kortelių įvažiavimo kontrolės sistema bei vykdomas vaizdo stebėjimas, vis tiek sąmoningai įvažiavo į policijos pastato stovėjimo aikštelę. Pareiškėjo vertinimu, toks elgesio aiškinimas neatitinka logikos, nes tokiomis aplinkybėmis jis būtų sąmoningai sudaręs sąlygas nustatyti tariamą pažeidimą. Pareiškėjas neprisimena, kokie valstybiniai numerio ženklai buvo pritvirtinti prie pakaitinio automobilio, ir į juos nekreipė dėmesio. Jo manymu, valstybinio numerio ženklas greičiausiai buvo pagamintas iš aliuminio, todėl nepatraukė jo dėmesio. Priešingu atveju kartoninis numerio ženklas, turintis akivaizdžių skiriamųjų požymių, būtų buvęs pastebėtas.Pareiškėjo teigimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 22 d. iki 2024 m. spalio 30 d. ant jo laikinai vairuoto automobilio „BMW I3“ buvęs valstybinio numerio ženklas buvo tas pats valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį 2023 m. rugsėjo 11 d. jis buvo paėmęs iš E. D. Todėl, pareiškėjo vertinimu, nėra pagrindo šių aplinkybių tarpusavyje susieti prielaidomis. Pareiškėjas nurodė, kad pakaitinį automobilį paėmė ne darbo metu ir neturėjo nei pagrindo, nei pareigos tikrinti ant jo pritvirtintų valstybinių numerio ženklų atitiktį automobilio dokumentams. Jam nekilo įtarimų dėl numerio ženklo, kadangi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) registruotų transporto priemonių valstybinių numerio ženklų išvaizda yra panaši ir iš esmės skiriasi tik šalies skiriamuoju ženklu.Pareiškėjo vertinimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra tinkamai pagrįsta ir motyvuota tariamo pažeidimo subjektyvioji pusė. Išvadoje daroma prielaida, kad pareiškėjas pats ant automobilio „BMW I3“ uždėjo kartoninį, suvenyrinį, negaliojantį (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklą (duomenys neskelbtini), kurį buvo paėmęs daugiau kaip prieš metus iš E. D., ir sąmoningai, žinodamas apie policijos pastato teritorijoje esančias vaizdo stebėjimo kameras bei kortelių įvažiavimo kontrolę, važinėjo į policijos pastatą, siekdamas vieną kartą nemokamai įkrauti automobilį ir sutaupyti vos kelis eurus. Pareiškėjo nuomone, toks motyvo aiškinimas yra nelogiškas. Jis neturėjo jokio pagrindo ar tikslo keisti pakaitinio automobilio valstybinius numerio ženklus. Be to, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 22 d. iki 2024 m. spalio 30 d., kai automobiliu naudojosi pareiškėjas, nebuvo nustatyta, kad juo būtų padaryti administraciniai nusižengimai. Tokie duomenys Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nėra nurodyti. Todėl, nenustačius visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir visų inkriminuojamo pažeidimo elementų, nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo tarnybinį nusižengimą.Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje formaliai išvardytos teisės aktų nuostatos, kuriomis grindžiama jo atsakomybė už tariamai tyčinius ir sistemingus pažeidimus, tačiau šios nuostatos tinkamai nesusietos su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, pareiškėjo teigimu, nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis vairavo techniškai netvarkingą automobilį ar automobilį be privalomų priemonių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir KET). Taip pat nenurodyta konkrečių faktinių aplinkybių ir argumentų, kurie leistų nustatyti pareiškėjo veiksmų ar neveikimo prieštaravimą KET 16 punktui. Todėl pareiškėjui nėra aišku, kokiu pagrindu ir dėl kokių konkrečių veiksmų jam buvo pritaikytos šios KET nuostatos.Pareiškėjas pažymėjo, kad nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje jo veiksmai grindžiami Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5 ir 7 punktais, Imuniteto valdyba, pareiškėjo nuomone, neturėdama Etikos komisijos išvados ar sprendimo, savarankiškai konstatavo Etikos kodekso nuostatų pažeidimus ir taip viršijo savo kompetencijos ribas, nustatytas Etikos kodekso 11 punkte.Be to, pareiškėjo teigimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje jo neteisėti veiksmai grindžiami formaliu pareigybės aprašymo nuostatų citavimu. Pareigybės aprašyme nustatytos pareiškėjo pareigos ir funkcijos, susijusios su tarnybos atlikimu, tačiau nebuvo tinkamai pagrįsta, kaip šios pareigos galėjo būti pažeistos pareiškėjui atliekant veiksmus ne tarnybos metu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo neteisėti veiksmai iš esmės siejami su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 5 dalies pažeidimu. Tačiau išvadoje nėra nurodyta konkrečių papildomų požymių, kurie leistų atriboti pareiškėjui inkriminuojamą veiką nuo galimo administracinio nusižengimo ir pagrįstų savarankišką pareigūno vardo pažeminimą.Pareiškėjo vertinimu, iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai turėjo savarankiškų pareigūno vardą žeminančios veikos požymių. Imuniteto valdybai to nepagrindus ir nesustabdžius tarnybinio patikrinimo, buvo pažeistos tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūros, nustatytos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 41 straipsnio 9 dalyje. Pareiškėjas taip pat rėmėsi Statuto 41 straipsnio 10 dalies 4 punktu, pagal kurį pareigūnas, dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, turi teisę dalyvauti vietoje tikrinant su galimu pareigūno vardo pažeminimu susijusius faktinius duomenis. Pareiškėjo teigimu, ši jo teisė nebuvo tinkamai užtikrinta. Dėl to Tarnybinio patikrinimo išvada, jo vertinimu, nėra pakankamai išsami, joje neatskleistos visos reikšmingos aplinkybės ir yra prieštaravimų.Pareiškėjas pabrėžė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje faktinės aplinkybės buvo iškraipytos ir klaidingai interpretuotos. Jis neginčija, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 22 d. iki 2024 m. spalio 30 d. į darbą važinėjo laikinai naudojamu automobiliu „BMW I3“, tačiau neprisimena, kokie valstybiniai numerio ženklai buvo ant šio automobilio. Todėl pareiškėjas negalėjo patvirtinti ar paneigti, kad automobiliu naudojosi būtent su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat akcentavo, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje remtasi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, kurių pagrindu buvo vertinami pareiškėjo ir D. K. sutartiniai teisiniai santykiai dėl pareiškėjo automobilio remonto. Pareiškėjo teigimu, šis Aprašas nuo 2024 m. gegužės 1 d. nebegaliojo, todėl Tarnybinio patikrinimo išvada buvo grindžiama negaliojančio teisės akto nuostatomis. Tai, pareiškėjo vertinimu, taip pat sudaro pagrindą abejoti Tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumu ir pagrįstumu.Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas daug metų dirbo kelių policijoje, todėl jo profesinė patirtis savaime suponavo pareigą patikrinti, koks automobilis, kokios būklės ir su kokiais lydinčiais dokumentais jam perduodamas, bei įsitikinti jų atitiktimi objektyviai tikrovei. Automobiliu buvo naudojamasi daug kartų įvažiuojant į tarnybinių transporto priemonių aikštelę ir iš jos išvažiuojant. Automobilis „BMW I3“ buvo kraunamas tarnybiniam transportui skirtoje aikštelėje, pastatytas prie pat durų ir šalia esančios rozetės, todėl, atsakovo vertinimu, automobilio valstybinis numeris pareiškėjui nuolat buvo matomas prie jo prieinant. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti nuotrauka iš tarnybinio transporto aikštelės, kurią padarė policijos komisariato viršininkas, pamatęs savavališkai kraunamą automobilį su nežinomos užsienio valstybės numeriu. Atsakovo teigimu, jeigu valstybinis numeris būtų Lietuvos Respublikos, policijos komisariato vadovas būtų galėjęs jį nedelsiant patikrinti ir, pasinaudodamas tarnybiniame mobiliajame telefone esančia policijos programėle, nustatyti automobilio savininką. To padaryti jis negalėjo, nes valstybinis numeris buvo užsienio valstybės.Atsakovo teigimu, KET 15–16 punktuose įtvirtinta pareiga įsitikinti, ar transporto priemonė yra tvarkinga, kyla iš atsakingo transporto priemonės valdymo. Toks įsitikinimas iš esmės užkerta kelią pareiškėjo situacijos atsitiktiniam susidarymui. Tačiau pareiškėjas, atsakovo vertinimu, visur mato tik kitų asmenų pareigą įrodyti, kad transporto priemonė buvo netvarkinga ir ignoruoja savo pareigą tuo įsitikinti ir tokiu būdu tiesiog teisina savo netinkamą veikimą. Anot atsakovo, tokia pareiškėjo, turinčio ilgametę darbo patirtį eismo priežiūros srityje, pozicija atrodo neįtikinama ir laikytina gynybine pozicija. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo ir liudytojo teikti paaiškinimai buvo nenuoseklūs: keitėsi aplinkybės, atsirasdavo vis naujų aplinkybių, kurios prieštaravo anksčiau nurodytoms ir tarnybinio patikrinimo metu būdavo paneigiamos. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai dėsto argumentus dėl Etikos kodekso 11 punkto, teigdamas, kad tik etikos komisija gali vertinti, ar laikomasi Etikos kodekso, tačiau ignoruoja Etikos kodekso 12 punkto nuostatą, pagal kurią tais atvejais, kai etikos pažeidimai kartu suponuoja tarnybinio nusižengimo ar kitų neteisėtų veikų sudėtį, atsakomybė už etikos pažeidimus taikoma teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo teigimu, būtent taip šiuo atveju ir buvo padaryta, tarnybinio patikrinimo metu konstatavus pareigūno vardo pažeminimą. Šiuo atveju nebuvo būtinybės stabdyti tarnybinį patikrinimą ir perduoti pareiškėjo medžiagą vertinti kompetentingai institucijai.Atsakovo teigimu, pareiškėjui jo teisės buvo išaiškintos įteiktame pranešime, į kurį jis pateikė atmestino pobūdžio, neteisingą informaciją. Nors pareiškėjas nurodo, jog buvo pažeista jo teisė dalyvauti tikrinant faktinius duomenis, šie teiginiai neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas neišreiškė tokios valios. Viso tyrimo metu pareiškėjas teikė kintančią ir klaidinančią informaciją, taip siekdamas suklaidinti tyrimą.Atsakovas akcentavo, kad nors pareiškėjo teigimu, jo pozicija nebuvo tinkamai suprasta, nes jis važinėjo automobiliu BMW ir nepamena, su kokiais valstybiniais numeriais buvo automobilis, tačiau pareiškėjo 2024 m. gruodžio 18 d. apklausos protokole duoti parodymai patvirtina, jog ginčo dėl pareiškėjo naudoto automobilio BMW numerių nėra. Pareiškėjo minimos Aprašo nuostatos, sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės, nebuvo taikomos, o nurodomos dėl vykdyto automobilio remonto organizavimo proceso. Pareiškėjo veiksmai, sistemingai važinėjant automobiliu su užsienio valstybės numeriu, kurį pats pareiškėjas nuėmė nuo sustabdytos transporto priemonės, neatitinka šių tikslų. Be to, pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam keliami didesni reikalavimai ir nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai, kurių jis prisiekė laikytis. Atsakovo teigimu, sprendžiant dėl pareiškėjo elgesio konkrečioje situacijoje, jo suvokimo, kaip reikėtų veikti, bei galimybių veikti, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, nulemtas pareigūno statuso.