Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba, LKT), 5 000 neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas Šiaulių kalėjime, tačiau, jo teigimu, kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktuose ir higienos normose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas teigė, kad, naudodamasis sanitariniu mazgu, buvo nuolat stebimas kitų nuteistųjų, todėl patyrė didelį diskomfortą, pažeminimą ir menkavertiškumo jausmą, taip pat susidūrė su kitų nuteistųjų patyčiomis, užgauliojimu ir žeminimu. Be to, dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo iš jo nuolat sklido nemalonus kvapas, todėl pareiškėjui teko tokiomis sąlygomis kvėpuoti ir valgyti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam nebuvo tinkamai užtikrinta religijos laisvė – buvo draudžiama atlikti religines apeigas ir lankytis įkalinimo įstaigos koplyčioje. Jo teigimu, prašymai būti palydėtam į koplyčią nebuvo registruojami, o išmetami, be to, jam buvo grasinama susidorojimu.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas, remdamasis LKT Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. SV-24-32189, nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui tekęs kameros plotas visą jo kalinimo laikotarpį atitiko vienam asmeniui tenkančią minimalią ploto normą, nustatytą LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 1.2.1 ir 1.2.2 papunkčiuose. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo atsakovo atstovas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 papunkčio reikalavimas dėl ne mažesnės kaip 1,42 kv. m sanitarinio mazgo kabinos arba pertvaros iki lubų taikomas įrengiant naujas, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras. Kadangi LKT Šiaulių kalėjimo pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitalinis remontas negalimi, šis reikalavimas, atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju netaikytinas. Atsakovo atstovas nurodė, kad visose gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai yra atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o įėjimas į juos atitvertas durimis arba nepermatoma užuolaida, todėl sanitarinis mazgas yra atskirtas iš visų keturių pusių ir suformuoja kabiną. Kamerose Nr. 44 ir Nr. 76 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis ir, remiantis pateiktomis nuotraukomis, nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą patekę pareigūnai, negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Dėl klozetų atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja, ar turi būti įrengtas būtent sėdimas, ar tupimas klozetas, o HN 134:2015 taip pat nenustato reikalavimo įrengti sėdimą tualetą.Dėl blogo kvapo ir vėdinimo atsakovo atstovas teigė, kad teisės aktai nenustato konkrečių kamerose esančio kvapo parametrų, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nemalonaus kvapo vertintini kaip subjektyvūs. Atsakovo atstovo nuomone, kvapas susijęs su kamerų vėdinimu, o Šiaulių kalėjime mechaninės ventiliacijos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Kameros vėdinamos per langus ir ištraukiamosios ventiliacijos kanalus, kamerose įrengtos ventiliacijos angos, 2020 m. buvo atlikti ventiliacijos gerinimo darbai, o pareiškėjas gali bet kada vėdinti patalpas per langą arba, prireikus, paprašyti pareigūnų pagalbos. Dėl kamerų higienos ir būklės atsakovo atstovas pažymėjo, jog pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles bei HN 134:2015 veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Šiaulių kalėjimas pastatytas iki šių teisės aktų įsigaliojimo, todėl, atsakovo atstovo vertinimu, jam netaikytini su rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu susiję reikalavimai. Už tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, tačiau kalėjime yra sudarytas aplinkos paviršių higienos ir dezinfekcijos planas, pagal kurį atliekami valymo, plovimo ir dezinfekavimo darbai. Kadangi kameros Nr. 44 ir Nr. 76 ginčo laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) nebuvo tikrintos, atsakovo atstovas teigė, kad nėra objektyvių duomenų apie higienos normų pažeidimus, o iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kameros, jų langai, sienos ir lubos yra tvarkingos.Dėl naudojimosi koplyčia atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių kalėjime veikia koplyčia, kurioje pagal susitarimą vyksta mišios, į kurias atvyksta katalikų kunigas ir stačiatikių popas. Nuteistiesiems sudaroma galimybė dalyvauti religinio pobūdžio renginiuose, taip pat juos lanko Lietuvos veikliųjų žmonių bendrijos atstovai, galima naudotis biblioteka ir religinio turinio literatūra. Patikrinus užimtumo renginių registracijos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. nei pas kunigą, nei pas kitus dvasinius užsiėmimus vedančius asmenis nesilankė. Būdamas ūkio aptarnavimo būryje pareiškėjas galėjo savarankiškai eiti į užsiėmimus, o būdamas gyvenamosiose kamerose, nepateikė prašymų dėl dalyvavimo juose.Atsakovo atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių neteisėtų Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų ar neveikimo, o jų sprendimai ir veiksmai buvo teisėti, pagrįsti ir motyvuoti. Pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvūs ir grindžiami subjektyvia nuomone, nepatvirtinti objektyviais įrodymais, taip pat nėra nustatyta tiesioginio ryšio tarp nurodomų aplinkybių ir tariamai patirtos neturtinės žalos. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog valstybės civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjui tenka pareiga nurodyti neteisėtus veiksmus bei įrodyti dėl jų patirtą žalą. Byloje nėra duomenų, kad dėl nurodomų aplinkybių būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ar fizinei sveikatai, taip pat nėra duomenų apie išskirtines, garbę ir orumą žeminančias sąlygas. Todėl atsakovo atstovas padarė išvadą, kad nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.Pareiškėjas 2025 m. sausio 15 d. pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą, taip pat 2025 m. vasario 10 d., 2025 m. kovo 21 d., 2025 m. liepos 28 d. pareiškimus-paaiškinimus dėl atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktos informacijos.II.