Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskasapeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutarties TRA1 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2026 m. gegužės 25 d. nutarimu TRA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2026 m. balandžio 24 d. apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, magistralinio kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, pažeidimas padarytas pakartotinai. Už šio nusižengimo padarymą TRA1 buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių. Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį pakeisti – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas sumažinti jam paskirtą baudą bei teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo laikotarpį sutrumpinti kaip įmanoma trumpesniam laikotarpiui. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutartimi, konstatavus, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, TRA1 skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Apeliaciniame skunde TRA1 prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutartį ir pakeisti ne teismo tvarka priimtą 2026 m. gegužės 25 d. nutarimą, sutrumpinant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 9 mėnesių, o netenkinus tokio reikalavimo – šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą sutrumpinti bent tiek, kiek teismas laikytų teisinga ir pagrįsta. Skunde apeliantas nurodo manantis, kad žemesnės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, apsiribojo formaliu jo nurodytų aplinkybių išvardijimu, tačiau neįvertino jų tarpusavio ryšio ir reikšmės, neatskleidė, kodėl šios aplinkybės negalėjo lemti švelnesnio sprendimo, iš esmės neįvertino, ar konkrečiu atveju tokia priemonė yra teisinga ir proporcinga jo padarytam pažeidimui, asmenybei, faktinėms įvykio aplinkybėms. Pažeidėjo įsitikinimu, visų byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadas, kad nagrinėjamas atvejis yra išskirtinis ir pateisina švelnesnės administracinio poveikio priemonės taikymą, kad paskyrus trumpesnį terminą būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. TRA1 pažymi, jog savo kaltę pripažino nuo pat pradžių, nebėgo nuo pareigūnų, o bendradarbiavo su jais viso proceso metu, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi bei niekada nesiekė išvengti atsakomybės. Buvo visiškai blaivus, neviršijo leistino greičio, nesukėlė jokio eismo įvykio, pavojaus kitiems eismo dalyviams bei žalos tretiesiems asmenims. Nusižengimas buvo padarytas išskirtinėmis gyvenimiškomis aplinkybėmis – po artimo šeimos nario laidotuvių, kai jo sutuoktinė dėl emocinės būklės nebegalėjo saugiai vairuoti automobilio. Sprendimas vairuoti buvo spontaniškas, priimtas siekiant saugiai parvykti namo su šeima, o ne sąmoningai ignoruojant įstatymus ar demonstruojant nepagarbą teisės aktams. Vairuotas buvo trumpas atstumas – iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės, apelianto vertinimu, rodo, kad padarytas pažeidimas buvo formalus, jo pavojingumas buvo gerokai mažesnis nei situacijose, kai transporto priemonė vairuojama neblaivaus asmens, sukeliant pavojų eismo saugumui ar sąmoningai ignoruojant teisės aktus. Taip pat apeliantas skunde akcentuoja, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą nuo 2004 metų ir per daugiau kaip du dešimtmečius nėra sukėlęs eismo įvykio, padaręs pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu ar pavojingu vairavimu, kas rodo, kad jo elgesys keliuose ilgą laiką buvo atsakingas ir saugus. Be to, po šio įvykio savo elgesiu siekė parodyti pagarbą įstatymams – išlaikė A kategorijos egzaminus ir įgijo teisę vairuoti motociklus. Ši aplinkybė, anot TRA1 , rodo teigiamą jo požiūrį į teisės aktų laikymąsi ir turėjo būti vertinama kaip papildomas argumentas sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės proporcingumo.Apeliantas taip pat pažymi, jog jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir sutuoktinės rašytinis paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad dėl stipraus emocinio sukrėtimo po laidotuvių pati nesijautė galinti saugiai vairuoti, todėl paprašė jo parvairuoti automobilį į namus. Ji taip pat patvirtina, kad jis buvo visiškai blaivus, vairavo ramiai ir atsakingai, o iki šio įvykio visą teisės vairuoti atėmimo laikotarpį, iki kurio pabaigos buvo likusios vos kelios dienos, laikėsi nustatytų reikalavimų ir nevairavo transporto priemonių.Skunde TRA1 taip pat teigia, jog apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo jo asmenybę vertinti išskirtinai teigiamai, nes jis buvo baustas ANK nustatyta tvarka 11 kartų, yra pernelyg formali. Nutartyje neanalizuojama, kokio pobūdžio buvo šie administraciniai nusižengimai, kada jie padaryti, ar jie susiję su šioje byloje nagrinėjamu pažeidimu ir ar jie iš tiesų leidžia daryti išvadą apie sistemingą teisės aktų nepaisymą. Vien administracinių nusižengimų skaičius savaime negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti individualizuoti administracinę atsakomybę. Didelė dalis padarytų pažeidimų yra mažareikšmiai Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dalis jų buvo padaryti jam priklausančia transporto priemone naudojantis kitam šeimos nariui. Tai nepaneigia jo atsakomybės kaip transporto priemonės savininko, tačiau akivaizdžiai rodo, kad vien statistinis pažeidimų skaičius neleidžia objektyviai įvertinti jo asmenybės. Priešingai, daugiau kaip dvidešimt metų jis aktyviai dalyvauja eisme, nėra sukėlęs eismo įvykio dėl savo kaltės, nėra vairavęs neblaivus, niekada nevengė atsakomybės, o šioje byloje savo kaltę pripažino nuo pat pirmos dienos.Dar skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino kokias neproporcingai sunkias realias pasekmes sukelia maksimali poveikio priemonė jam ir jo šeimai, nors pats padarytas pažeidimas nebuvo susijęs su pavojingu ar chuliganišku vairavimu, neblaivumu ar kitomis aplinkybėmis, rodančiomis didelį pavojų visuomenei. Jis yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, dirba dviejose darbovietėse, rūpinasi nepilnamečiais vaikais bei neįgaliu tėvu, kurio reikalus tvarko pagal notaro išduotą įgaliojimą. Vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas ne patogumui, bet kasdienėms darbo ir šeimos pareigoms vykdyti. Teigiama, kad ši byla tapo rimta gyvenimo pamoka, todėl jis gali užtikrinti teismą, kad ateityje panaši situacija daugiau nepasikartos.Atsiliepimų į TRA1 apeliacinį skundą negauta.