Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. vasario 14 d. jis buvo informuotas, jog bus perkeltas į kitą bausmės atlikimo vietą, t. y. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (toliau – ir Alytaus kalėjimas) į Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimą (toliau – ir Marijampolės kalėjimas). Sužinojęs apie perkėlimą į kitą įkalinimo įstaigą pareiškėjas su 2024 m. vasario 14 d. prašymu kreipėsi į Alytaus kalėjimo administraciją, nurodydamas priežastis, dėl kurių jis turėtų likti Alytaus kalėjime. Į pareiškėjo prašymą Alytaus kalėjimo administracija neatsižvelgė. Pareiškėjas, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. NN-73 (toliau – ir Nutarimas), 2024 m. vasario 15 d. buvo perkeltas į Marijampolės kalėjimą. Nutarime nurodytas perkėlimo į Marijampolės kalėjimą tikslas – palengvinti nuteistojo resocializaciją ir užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą bei saugumą. Pareiškėjas teigė, kad jo perkėlimas į Marijampolės kalėjimą buvo formalus ir objektyviai nereikalingas. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Alytaus kalėjime, buvo nuteistųjų kolektyvo tarybos pirmininkas, užsiėmė darbine veikla, dirbo tvarkiniu uždaro tipo bausmės atlikimo patalpose. Šeima, su kuria pareiškėjas palaiko ryšius, taip pat gyvena Alytuje. Dėl perkėlimo buvo apsunkinta pareiškėjo resocializacija: Marijampolės kalėjime jam (pareiškėjui) nebuvo pasiūlytas darbas (darbinė veikla), šeima liko toliau nuo bausmės atlikimo vietos, taip pat iškilo grėsmė pareiškėjo saugumui ir gyvybei. Pareiškėjas su skundais ir prašymais kreipėsi į Marijampolės kalėjimo administraciją, tačiau į jo skundus / prašymus nebuvo reaguojama. Pareiškėjas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Marijampolės kalėjimo Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2024 m. kovo 4 d. pažymą Nr. LV-11200 ir vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2024 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. NN-110, pareiškėjas buvo grąžintas atgal į Alytaus kalėjimą dėl pareiškėjo saugumui kylančių grėsmių. Pareiškėjas, grįžęs į Alytaus kalėjimą, kreipėsi su prašymu grąžinti jį į darbą ir į kitas iki perkėlimo užimtas pareigas, tačiau gavo atsakymą, kad visos vietos užimtos. Pareiškėjo vertinimu, perkėlimu į kitą įkalinimo įstaigą buvo siekiama pabloginti jo bausmės atlikimo sąlygas galbūt dėl to, jog pareiškėjas aktyviai vykdo nuteistųjų tarybos pirmininko pareigas. Tarnybos pareigūnai, priimdami sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo į Marijampolės kalėjimą, savo veiksmais (neveikimu) nesilaikė gero administravimo reikalavimų. Pareiškėjo atveju neegzistavo nei vienos iš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 31 straipsnyje įtvirtintos perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą sąlygos. Pasak pareiškėjo, tai patvirtina kartu su skundu pateiktoje Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) kontrolierės pažymoje Nr. 4D-2024/1-450 nurodytos aplinkybės.Pareiškėjas teigė dėl neteisėtų Tarnybos pareigūnų veiksmų, kuomet jis 2024 m. vasario 15 d. buvo perkeltas iš Alytaus kalėjimo į Marijampolės kalėjimą ir tik 2024 m. kovo 18 d. grąžintas į Alytaus kalėjimą, kuriame jis nebegalėjo užsiimti ankstesne darbine veikla, patyręs išgyvenimus, fizinius nepatogumus, emocinę depresiją, miego sutrikimus, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Eur suma.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad Nutarimas, remiantis kuriuo pareiškėjas 2024 m. vasario 15 d. buvo perkeltas į Marijampolės kalėjimą, buvo priimtas vadovaujantis BVK 31 straipsniu, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), atsižvelgiant į Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. vasario 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. SV-18-585, pareiškėjo 2024 m. vasario 5 d. charakteristiką Nr. RV-18-486 ir į tai, kad buvo siekiama palengvinti pareiškėjo resocializaciją bei užtikrinti veiksmingesnę jo priežiūrą ir saugumą. Nutarime yra išaiškinta Tarnybos direktoriaus priimto sprendimo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas apskundimo terminą praleido, o tai reiškia, kad sprendimas jį tenkino.Atsakovo atstovas dėl pareiškėjo teiginių, kad grąžinus jį į Alytaus kalėjimą, jam nebuvo paskirta prieš tai buvusi darbinė veikla, nurodė, kad pagal BVK 56 straipsnio nuostatas kalėjimuose užimtumas darbine veikla nuteistiesiems gali būti pasiūlytas tik pagal tuo metu esamą poreikį ir negalima be svarbių priežasčių nutraukti užimtumo darbinę veiklą kuriam nors kitam nuteistajam, tam, jog būtų tenkintas kito nuteistojo prašymas leisti užsiimti darbine veikla. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas skunde nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jo teisės buvo realiai pažeistos, pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo. Taigi pareiškėjas neįrodė nei atsakovo atstovo padarytų neteisėtų veiksmų, nei jam (pareiškėjui) kilusios žalos.