Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Branda LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslino, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2024 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (30-4)-A4E11576 „Dėl UAB „Branda LT“ taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 sąlygų peržiūros“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria UAB „Branda LT“ įpareigota per 30 darbo dienų pateikti paraišką 2014 m. rugpjūčio 22 d. taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 (toliau – ir Taršos leidimas) pakeitimui, kad būtų įrašyta sąlyga: „Nauji kompostavimo įrenginiuose dumblo ir kitų kartu įrenginiuose apdorojimui skirtų biologiškai skaidžių atliekų kiekiai gali būti priimami, laikomi ir kompostuojami įrengus uždaras patalpas, užtikrinant kvapų sklidimo prevenciją, dujų išvalymą prieš išleidžiant į aplinką“ (toliau – ir pirma sąlyga). Be kita ko, Bendrovė patikslintame skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamos Sprendimo dalies vykdymą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės teismo priimtas sprendimas. Bendrovė šiuo aspektu nurodė, kad nėra įmanoma per 30 darbo dienų terminą, kurį Agentūra nustatė Bendrovei paraiškos Taršos leidimui pakeisti, kad teismas išnagrinėtų šį Bendrovės skundą, priimtų sprendimą ir jis įsiteisėtų. Pareiškėjas akcentavo, kad neturi pagrindo abejoti, kad Agentūra, suėjus terminui, tęs administracines procedūras (įspėjimas dėl Taršos leidimo panaikinimo bei Taršos leidimo panaikinimas). Dėl minėtų procedūrų Bendrovei gali būti padaryta neatitaisomai didelė žala, nes Taršos leidimo panaikinimas lemtų Bendrovės veiklos nutraukimą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, įskaitant darbuotojų atleidimą. Taršos leidimo panaikinimas reikštų ir tai, kad Bendrovė privalėtų neatidėliotinai vykdyti veiklos nutraukimo plano priemones. Tai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies prasme reiškia, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala prasme, nes veiklos plano priemonių vykdymui yra reikalingos lėšos. Jei būtų įvykdytos veiklos plano nutraukimo priemonės, o teismo sprendimas būtų palankus pareiškėjui, grįžimas į buvusią padėtį ir veiklos atnaujinimas būtų labai apsunkintas ir faktiškai neįmanomas. Vien tai, kad pareiškėjas galėtų teikti skundus dėl Agentūros sprendimo įspėti apie galimą Taršos leidimą panaikinimo ir sprendimo panaikinti Taršos leidimo, savaime neeliminuoja nepataisomos didelės žalos atsiradimo, nes naujai inicijuoti administraciniai ginčai būtų iššaukti reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje netaikymo ir esminę reikšmę susijusiose bylose turėtų šios bylos baigtis. Nauji administraciniai ginčai, kuriuos galėtų iššaukti reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas, būtų papildoma finansinė našta ne tik pareiškėjui, bet atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui. Dėl Taršos leidimo panaikinimo Bendrovė nebegalėtų vykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal sutartis, kurių sąrašą (apie 100) pareiškėjas pateikė su skundu. Atitinkamai dumblo ir bioskaidžių atliekų turėtojai patektų į situaciją, kad neturi kam priduoti bioskaidžias atliekas (dalis jų greitai genda), nes Bendrovės ūkinė veikla atliekų apdorojimo srityje (dumblo ir bioskaidžių atliekų kompostavimas) Klaipėdos regiono įmonėms yra reikšminga dėl ūkinės veiklos specifikos ir yra susijusi su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnyje įtvirtintų aplinkos apsaugos principų įgyvendinimu. Bendrovė pabrėžė, kad su skundu į teismą kreipėsi ne todėl, jog iš esmės nesutinka, kad jos nuotekų dumblo ir biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo įrenginyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Įrenginys) būtų nustatytos papildomos kvapų valdymo priemonės, o todėl, kad Agentūra Sprendimu įpareigojo pakeisti Taršos leidimą, įrašant į jį neproporcingą priemonę. Pareiškėjo įsitikinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas ne tik padėtų išvengti Bendrovei nepataisomos didelės žalos, bet prisidėtų ir prie to, kad visoms proceso šalims bendradarbiaujant būtų surastas variantas, kokia proporcinga (-os) priemonė (-ės) galėtų būti numatytos kvapų valdymui ir teisės pažeidimų prevencijai. Bendrovė, pabrėždama, kad Bendrovės Įrenginys nėra toks plotinis kvapų šaltinis, kuris gali būti laikomas turinčiu įtaką artimiausių gyvenamųjų vietovių orui, atkreipė dėmesį, kad Įrenginio gretimybėje yra 3 stacionarūs kvapų šaltiniai (Klaipėdos regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas, Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiai, Klaipėdos miesto nuotekų valykla). Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pažymėdami, kad iš ginčijamo Sprendimo matyti, jog Agentūra, įvertinusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) pranešime ir patikrinimo aktuose pateiktus duomenis bei informaciją, nustatė, kad vykdant nuotekų dumblo ir biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo veiklą pagal Taršos leidime nustatytas sąlygas, taikant Taršos leidimo specialiojoje dalyje „Kvapų valdymas“ numatytas priemones, nėra valdomi kvapai, t. y. nustatyti kvapų koncentracijų viršijimai: Taršos leidimo sąlygų pažeidimo nustatymo metu 2024 m. liepos 10 d. viršijo iki 30 kartų, o 2024 m. rugsėjo 18 d. pakartotinai nustatytas viršijimas iki 10 ir daugiau kartų viršijo Taršos leidimo specialiojoje dalyje „Kvapų valdymas“ nurodytas kvapų koncentracijas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūra 2 kartus per 12 mėnesių gavo NVSC duomenis apie labai didelius nustatytus Taršos leidimo specialiosios leidimo dalies „Kvapų valdymas“ sąlygų pažeidimus, susijusius su viršijamomis kvapų koncentracijomis, tuo daroma žala aplinkai ir tai tęsiasi ilgą laiką. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentai vertintini kaip hipotetinio pobūdžio, nesudarantys pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo interesai neturi būti aukščiau už visuomenės interesus. Bendrovė dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-209-789/2025 Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo prašymu taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, be kita ko, tai, kad pareiškėjas jau yra įvykdęs skundžiamu Sprendimu nustatytą įpareigojimą, t. y. pateikė Agentūrai reikalavimus atitinkančią paraišką dėl Taršos leidimo pakeitimo, bei atsižvelgęs į pareiškėjo patikslinto skundo, atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybė, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo 192 str. 2 d., 9 d. 5 p., 10 d. 2 p.) ir teismų praktiką, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pripažinti, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjo nurodomos jam galinčios kilti neigiamos pasekmės, nesustabdžius Sprendimo dalies galiojimo, yra grindžiamos teisės aktuose numatytomis galimomis tolesnėmis administracinėmis procedūromis, tačiau šios galinčios kilti pasekmės, atsižvelgiant į pareiškėjo vykdomą specifinę veiklą, susijusią, be kita ko, su viešojo intereso užtikrinimu, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip neįmanomos atitaisyti (kompensuoti), o šių priemonių sąlygota galinti kilti žala negali būti vertinama kaip tokia, kurios nebūtų galima atlyginti teisės aktuose nustatyta tvarka.Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Sprendimo dalį, kuria Bendrovė įpareigota per 30 darbo dienų pateikti paraišką Taršos leidimo pakeitimui, kad būtų įrašyta sąlyga „Nauji kompostavimo įrenginiuose dumblo ir kitų kartu įrenginiuose apdorojimui skirtų biologiškai skaidžių atliekų kiekiai gali būti priimami, laikomi ir kompostuojami įrengus uždaras patalpas, užtikrinant kvapų sklidimo prevenciją, dujų išvalymą prieš išleidžiant į aplinką“ (pirmosios sąlygos).