Kauno apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-592-844/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10015-2024-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Džiginto Žebelio skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 23 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas dėl NUT1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Advokato vertinimu, nuteistasis vykdo ir nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą. Šio skundo rengimo metu nuteistasis yra pervedęs nukentėjusiajam 400 Eur. Tai patvirtina 2026 m. liepos 29 d. pavedimo patvirtinimas. Be to, antstolis Giedrius Salickas nukentėjusiojo naudai yra išieškojęs iš nuteistojo apie 7 000 Eur, nes iš nuteistojo antstolis laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. liepos 21 d. yra gavęs apie 7 000 Eur: 6 000 Eur už iš varžytinėse parduotą žemės sklypą ir 800 Eur buvo pervesta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kodėl nukentėjusysis realiai negavo išieškotų piniginių sumų yra klausimas. Nuteistasis matydamas, kad antstolis Giedrius Salickas gauna iš nuteistojo pinigines lėšas už parduotą turtą, manė, kad nukentėjusiajam yra pervedami išieškoti pinigai už žalos atlyginimą, todėl ir nepervedė nukentėjusiajam piniginių lėšų tiesiogiai.

Skunde taip pat nurodoma, jog nuteistasis neneigė nepakankamai bendradarbiavęs su Probacijos tarnyba, tačiau nepakankamas bendradarbiavimas buvo sąlygotas iš dalies objektyviomis priežastimis: pastoviu darbiniu užsiėmimu, kuris buvo jo atliekamas daugiausia užsienio valstybėse (komandiruotės užsienio valstybėse), o ne nuteistojo abejingo, ciniško požiūrio į teismo ir Probacijos tarnybos išreikštą pasitikėjimą juo. Kiek leido situacija, tiek nuteistasis ir stengėsi vykdyti Probacijos nurodymus. Nuteistojo pastovus darbo santykių palaikymas, paskirtų administracinių bent dalinis mokėjimas, tiek savanoriškas, tiek antstolio pagalba išieškomas žalos atlyginimas nukentėjusiajam kaip tik rodo nuteistojo norą ir siekį resocializuotis, pataisyti save, pakeisti savo požiūrį bei mažinti savo nusikalstamumo riziką. Net jei Probacijos tarnyba nustatė nuteistajam nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą kai kuriais aspektais, tai dar nereiškia, kad esant tokiai situacijai nebus pasiektas probacijos tikslas. Priešingai, aukščiau nurodytos aplinkybės parodo, kad nuteistasis savo aktyviais veiksmais pateisina jam išreikštą pasitikėjimą, keičia savo požiūrį, koreguoja savo elgseną, mažina padarytos nusikalstamos veikos turtines pasekmes tik pozityviais, probacijos tikslais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Džiginto Žebelio skundas atmestinas.

BK 75 straipsnio 10 dalis numato, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas). Probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti probaciją teisinės pasekmės įtvirtintos šio įstatymo 30 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodoma, jog Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę <...> jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Taigi įstatymas numato dvi sąlygas, kurioms abiem esant, teismas gali panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą: 1) probacijos tarnyba turi būti nustačiusi, kad padidėjo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba žalos kitiems asmenims rizika ir 2) yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuteistajam NUT1 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus ir draudimus: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat NUT1 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant nuteistąjį per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam NUK1 turtinę žalą, kas 6 mėnesius atlyginant ne mažiau nei po 3 625 Eur.

Iš Probacijos tarnybos pateiktų duomenų matyti, jog nuteistojo elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2025 m. birželio 6 d. 2025 m. birželio 7 d. NUT1 supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų, draudimų bei baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. 2026 m. sausio 30 d. atlikto pirminio probuojamojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu NUT1 buvo nustatyta 39 balų (žema) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Su kiekvienu sekančiu vertinimu jo rizika pakartotinai nusikalsti didėjo – 2026 m. vasario 3 d. ji įvertinta 44 balais, 2026 m. birželio 16 d. – 52 balais.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos taip pat matyti, jog 2025 m. spalio 23 d. Probacijos tarnybos atstovui bendraujant telefonu su nuteistuoju, šis informavo, kad šiuo metu dirba Vokietijoje, teigė, jog už dviejų savaičių grįš į Lietuvą, tuomet atvyks į Probacijos tarnybą. Šio pokalbio metu NUT1 taip pat nurodė, jog ketina pradėti atlyginti žalą nukentėjusiajam greitu metu, laukia atlyginimo iš darbovietės. 2025 m. lapkričio 12 d. kalbant su nuteistuoju telefonu, jis pažadėjo atvykti į Probacijos tarnybą 2025 m. lapkričio 17 d., tačiau neatvyko, o susiekus su juo sekančią dieną, nurodė atvyksiantis 2025 m. lapkričio 21 d. 2025 m. lapkričio 21 d. NUT1 taip pat nepasirodė Probacijos tarnyboje. Bendraujant su juo telefonu 2025 m. gruodžio 4 d., nuteistasis nurodė, kad jau yra išvykęs iš Lietuvos. Dėl neatvykimo į Probacijos tarnybą bei dėl to, kad nuteistasis iki šios dienos nebuvo atlyginęs nukentėjusiajam nė kiek žalos, jam dar kartą buvo išaiškintos probacijos sąlygos, atsakomybė už teismo skirtų įpareigojimų, draudimų bei baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. 2026 m. sausio 22 d. atvykęs į Probacijos tarnybą NUT1 pateikė rašytinį paaiškinimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam NUK1 turtinę žalą, kas 6 mėnesius atlyginant ne mažiau nei po 3 625 Eur, nevykdymo, kuriame, be kita ko, pasižadėjo iki 2026 metų sausio mėnesio galo nukentėjusiajam sumokėti 2 000 Eur. 2026 m. vasario 2 d. Probacijos tarnybos atstovui susisiekus su nukentėjusiuoju NUK1, pastarasis nurodė, kad jokios įmokos iš nuteistojo nėra gavęs, ką tą pačią dieną telefoninio pokalbio metu patvirtino ir pats NUT1 . Nuteistasis taip pat paaiškino, kad atlyginimas jam buvo išmokėtas, tačiau nori pasitaupyti pinigus kasdieniniams poreikiams patenkinti.

Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga taip pat nustatyta, kad nuteistasis probacijos laikotarpiu buvo du kartus baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka už tai, kad VMI nepateikė deklaracijų. Nusižengimai fiksuoti 2025 m. liepos 19 d. bei 2025 m. liepos 22 d. Atsižvelgiant į tai, kad probuojamasis priežiūros laikotarpiu nesilaikė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su turtinės žalos atlyginimu nukentėjusiajam, bei tai, kad nuteistasis priežiūros laikotarpiu padarė du administracinius nusižengimu, vengė bendradarbiauti su Probacijos tarnybos pareigūnais ir atvykti į Probacijos tarnybą, 2026 m. vasario 3 d. organizuota atvejo tarnyba. Atvejo vadybos metu nuspręsta NUT1 dar kartą pakartotinai išaiškinti laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarką, galimas pasekmes dėl probacijos sąlygų nevykdymo bei numatyti nuteistajam papildomas priemones – dalyvauti socialinio darbuotojo konsultacijoje dėl darbo paieškos ir finansų planavimo, nukreipti jį į mediaciją bei įpareigoti dalyvauti motyvaciniame pokalbyje. 2026 m. vasario 25 d. nuteistasis atvyko į Probacijos tarnybą individualiam prevenciniam darbui, kurio metu jam pravestas motyvacinis interviu dėl probacijos sąlygų laikymosi, pakartotinai išaiškinta probacijos vykdymo tvarka ir sąlygos bei vengimo ją vykdyti teisinės pasekmės. 2026 m. vasario 25 d. nuteistasis taip pat pažadėjo iki 2026 m. kovo 4 d. nukentėjusiajam pervesti bent 100 Eur, tačiau jokio mokėjimo taip ir nepadarė. 2026 m. kovo 20 d. elektroniniame laiške jis tikino, kad baigęs objektą galės nukentėjusiajam pervesti 1 000 Eur, tačiau duomenų apie žalos atlyginimą nepateikė 2026 m. birželio 16 d. susisiekus telefonu su nukentėjusiuoju, paaiškėjo, kad NUT1 nėra atlyginęs nė vieno euro žalos. 2026 m. vasario 25 d. nuteistasis konsultuotas socialinio darbuotojo dėl darbo paieškos ir finansų valdymo klausimais, jam 2026 m. vasario 25 d. ir 2026 m. gegužės 11 d. taikytas motyvacinis interviu. 2026 m. balandžio 25 d. NUT1 turėjo atvykti į Probacijos tarnybą individualiam pokalbiui, tačiau neatvyko. 2026 m. gegužės 11 d. jis informavo Probacijos tarnybos darbuotoją, kad šiuo metu dirba užsienyje ir į Lietuvą grįš gegužės mėnesio gale arba birželio mėnesio pradžioje, tačiau ir 2026 metų gegužės bei birželio mėnesį Probacijos tarnyboje nepasirodė, su priežiūrą vykdančiu pareigūnu nesusisiekė.

Iš NUT1 asmens bylos ir teikimo nagrinėjimo medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 19 d. iki 2025 m. birželio 30 d. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2026 m. vasario 23 d. – 2026 m. kovo 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2026 m. birželio 17-18 d. dirbo (duomenys neskelbtini) individualioje veikloje.

Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, nuteistasis iš tiesų vykdė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu jam paskirtą įpareigojimą pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Tačiau sutikti, jog nuteistasis vykdė ir teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei tinkamai laikėsi bendrųjų Probacijos įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintų probuojamųjų pareigų, nėra jokio pagrindo.

Kartu su skundu dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 23 d. nutarties aukštesnės instancijos teismui buvo pateikta bankinio pavedimo kopija, kurioje nurodoma, jog NUT1 2026 m. liepos 29 d. pervedė nukentėjusiajam NUK1 400 Eur. Tai patvirtina, kad nuteistasis atlygino dalį nusikaltimu nukentėjusiajam padarytos žalos, tačiau neleidžia konstatuoti tinkamo baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo. Kaip jau buvo nurodyta ankščiau, nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo įpareigotas nukentėjusiajam atlyginti padarytą turtinę žalą per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas 6 mėnesius atlyginant ne mažiau nei po 3 625 Eur. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 15 d. Taigi nuo nuosprendžio įsiteisėjimo yra praėję jau daugiau kaip vieneri metai, kas reiškia, jog iki šios apygardos teismo nutarties priėmimo dienos, o taip pat ir Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo apylinkės teisme dienos, nuteistasis, vykdydamas baudžiamojo poveikio priemonę, taip kaip nustatyta nuosprendžiu, privalėjo NUK1 atlyginti ne mažiau nei 7 250 Eur turtinės žalos, tačiau atlygino vos 400 Eur žalos.

Pažymėtina, jog nuteistasis nuo 2025 m. gegužės 19 d. iki 2025 m. birželio 30 d. dirbamas MB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbo 2 722,35 Eur, nuo 2026 m. vasario 23 d. iki 2026 m. kovo 31 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbo 3529,56 Eur. Dar 181,19 Eur jis gavo ir už darbą (duomenys neskelbtini) individualioje veikloje. Be to, ši informacija apie NUT1 pajamas gauta tik iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registro, dėl ko jame neatsispindi informacija apie darbo užmokestį, kuris nuteistajam buvo išmokėtas dirbant užsienyje kitais laikotarpiais. Kaip nurodė pats nuteistasis apylinkės teisme vykusio posėdžio metu, kas mėnesį jis gauna apie 2 500 Eur neto. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis neturėjo finansinių galimybių padengti didesnės nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dalies. Kad nuteistasis probacijos laikotarpiu turėjo galimybę padengti didesnę nukentėjusiajam priteistos žalos dalį patvirtina ir jo veiksmai (400 Eur pervedimas nukentėjusiajam) po skundžiamos nutarties priėmimo. Vis tik nuteistasis per daugiau nei vienerių metų probacijos laikotarpį savo iniciatyva neatlygino nė kiek nukentėjusiajam padarytos žalos, ją dengti pradėjo tik po nepalankios apylinkės teismo nutarties priėmimo, kas rodo, jog žala pradėta atlyginti tik iš išskaičiavimo, siekiant, jog aukštesnės instancijos teismas panaikintų tokią nutartį, o ne siekiant sušvelninti savo nusikalstamų veiksmų sukeltas pasekmes. Toks nuteistojo požiūris neabejotinai rodo, kad jis kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio ir dėl jo realiai nesigaili.

Skundo argumentas, jog nukentėjusiojo naudai antstolis Giedrius Salickas yra išieškojęs iš nuteistojo apie 7 000 Eur, todėl nuteistasis savanoriškai neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, nes manė, jog žala jam yra dengiama antstolio, atmetamas kaip nepagrįstas bei prieštaraujantis bylos medžiagai. Atmetant tokį skundo argumentą pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas teikimo nagrinėjimo metu kreipėsi į antstolį Giedrių Salicką, prašydamas pateikti informaciją apie visas NUT1 atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas (išieškotinas sumas, jų neišieškotą likutį, kokie mokėjimai atlikti 2026 metais). Iš antstolio pateiktos informacijos matyti, jog priverstinai iš nuteistojo, vykdant išieškojimą NUK1 naudai, buvo išieškota ne 7 000 Eur, kaip kad teigiama skunde, o 828,03 Eur. Antra, tokios savanoriško neatsiskaitymo su nukentėjusiuoju priežasties nenurodė pats nuteistasis, nei Probacijos tarnybai, nei apylinkės teismui. Taip pat pažymėtina, kad žalos atlyginimo prievolė tenka pačiam žalą padariusiam asmeniui, o ne antstoliui. NUT1 , kaip žalą padaręs asmuo, kuris skolingas ne vienam asmeniui (iš antstolio Giedriaus Salicko pateiktos informacijos matyti, jog nuteistasis turėjo ne vieną skolininką, apie tai neabejotinai buvo žinoma ir nuteistajam, ką jis pats pripažino apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu), veikdamas sąžiningai, privalėjo pats pasidomėti, kam ir kokios sumos yra pervedamos iš jo išskaitomų lėšų, arba susisiekti su antstoliu/nukentėjusiuoju dėl savanoriško padengimo, o priešingas jo elgesys rodo visišką abejingumą bei pirmenybės savo, o ne nukentėjusiojo interesų tenkinimui iškėlimą.

Iš 8-9 šios nutarties punkte nurodytų faktinių aplinkybių, kurių neginčijo nuteistasis, jų neneigia ir nuteistojo gynėjas, taip pat matyti, kad nuteistasis ne kartą pažeidė bendrąją probuojamųjų pareigą atvykti į Probacijos tarnybą, per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį joje lankėsi vos vieną kartą. NUT1 taip pat nesilaikė ir kitos bendrosios probuojamiesiems Probacijos įstatymo nustatytos pareigos – pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Nuteistasis dažnai keičia darbovietes, komandiruočių principu dirba skirtingose užsienio valstybėse (asmens byloje ir teikimo nagrinėjimo metu iš nuteistojo paaiškinimų nustatyta, kad nuteistojo probacijos laikotarpiu dirbo Danijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Švedijoje). Kaip teisingai pažymėtina ir skundžiamoje nutartyje dėl nurodytų priežasčių, Probacijos tarnybai taip pat neturint duomenų apie pastovią nuteistojo gyvenamąją vietą, nuteistajam dirbant užsienio valstybėje ir nustatytu laiku neatvykstant į Probacijos tarnybą, iš esmės nėra galimybės kontroliuoti ir to, kaip NUT1 vykdo draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Aptartos aplinkybės visiškai patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, jog nuteistasis vengia bendradarbiauti su Probacijos tarnybos darbuotojais ir nuteistojo priežiūra iš esmės yra nevykdoma, kadangi nuteistasis pastoviai keičia darbo vietas, neinformuoja Probacijos tarnybos apie gyvenamąją vietą, nustatytu laiku neatvyksta į Probacijos tarnybą, dėl ko nėra galimybės patikrinti, ar asmuo laikosi jam paskirto draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, be to, dar ir nevykdo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Nors nuteistojo gynėjas tikina, kad nepakankamą nuteistojo bendradarbiavimą su Probacijos tarnyba lemia objektyvios priežastys, susijusios su darbiniu funkcijų atlikimu, o ne nuteistojo ciniškas požiūris į teismo ir Probacijos tarnybos išreikštą pasitikėjimą, vis tik, bylos duomenys su tokiu skundu argumentu neleidžia sutikti. Dėl nuteistojo darbo pobūdžio šiuo atveju jam buvo sudarytos specialios sąlygos dėl lankymosi Probacijos tarnyboje (į Probacijos tarnybą nurodyta atvykti tik kas du mėnesius), tačiau nuteistasis nesugebėjo apsilankyti šioje įstaigoje net kartą į du mėnesius. Taip pat pažymėtina, kad pats NUT1 pripažino, jog jis probacijos laikotarpiu vis grįždavo trumpam į Lietuvą. Taigi galėjo prisistatyti jį prižiūrinčiam pareigūnui bent jau šių trumpalaikių vizitų Lietuvoje metu, tačiau to taip pat nepadarė, nepateikdamas jokių tokį elgesį pateisinančių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad pateikti informaciją Probacijos tarnybai elektroniniu paštu ar telefonu apie savo gyvenamąją bei darbo vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, darbo pobūdis šiuo atveju nuteistajam apskritai netrukdė. Net ir po to, kai teisme jau buvo gautas teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir teismas paskelbė pertrauką bylos nagrinėjime, siekdamas sudaryti galimybes nustatytu laiku nuteistajam atvykti į Probacijos tarnybą pasitikrinti dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, nuteistasis į Probacijos tarnybą sutartu laiku taip pat neatvyko, nurodė, kad išvyko iš Norvegijos į Švediją, apie tai Probacijos tarnybos neinformuodamas. Tai neabejotinai patvirtina, kad tik epizodišką bendravimą su jo priežiūra vykdančia institucija šiuo atveju lėmė ne aspektai, susiję su nuteistojo darbu užsienio valstybėse, o lengvabūdiškas bei atsainus jo požiūris į įstatymų reikalavimus, jam nustatytas sąlygas bei vykdomą probacijos priežiūrą.

Visa tai visiškai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, o taip pat ir bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, šiuo atveju nebuvo pasiekti ir nėra jokio pagrindo manyti, kad dar galėtų būti pasiekti ateityje. Sprendimo panaikinti nuteistajam taikomą bausmės vykdymo atidėjimą priėmimui egzistuoja ir kita Probacijos įstatyme įtvirtina sąlyga – nustatytas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos sistemingas didėjimas, kas taip pat leidžia spręsti, kad probacijos tikslas šiuo atveju taip ir nebus pasiektas.

Nuteistojo gynėjo skunde nurodyti argumentai priešingų išvadų daryti pagrindo nesudaro. Probacijos laikotarpiu duomenų apie naujai NUT1 įvykdytas nusikalstamas veikas iš tiesų nebuvo gauta. Tačiau ši aplinkybė jokios teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo kontekste neturi, kadangi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui nereikia konstatuoti naujos nusikalstamos veikos padarymo fakto. Tai, kad nuteistasis probacijos laikotarpiu nepadarė veikų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme, taip pat nėra joks patvirtinimas, kad jam taikoma probacija yra efektyvi. Taip pat nėra pagrindo sutikti, kad darbo santykių palaikymas, paskirtų administracinių nuobaudų dalinis apmokėjimas, deklaracijų VMI pateikimas, dalies žalos nukentėjusiajam padengimas rodo nuteistojo norą ir siekį keisti save, savo požiūrį bei mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nes darbinės veiklos vykdymas nėra vienintelė priemonė, kuria skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, o administracinės nuobaudos buvo dalinai apmokėtos bei VMI deklaracijos pateiktos tik apylinkės teismui priimant skundžiamą nutartį, kas, teismo vertinimu, rodo, jog tai padaryta tik siekiant išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o ne dėl to, kad nuteistasis iš tiesų suvokia poreikį laikytis valstybėje nustatytų taisyklių bei nori vykdyti savo teisines prievoles.

Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai nutarė panaikinti NUT1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Žemesnės instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių nekelia. Jų niekaip nepaneigia nuteistojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai. Todėl teisėta ir pagrįsta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 23 d. nutartis paliekama galioti, o NUT1 gynėjo advokato Džiginto Žebelio skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Džiginto Žebelio skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 23 d. nutartį. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.