Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaidos Baumilės, Dainos Dyburienės, sekretoriaujant Anastasijai Baigienei, prokurorui Dariui Dziegoraičiui,kaltinamojo E. P. gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. P. gynėjos advokatės Vitalijos Smolenskienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. P., buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 27 d. iki 2026 m. lapkričio 27 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, tai yra tuo, kad jis M. T., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), turint tikslą neteisėtai platinti narkotines ir psichotropines medžiagas bei pasipelnyti iš nusikalstamos veikos, suorganizavus neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, jų gabenimą į (duomenys neskelbtini) ir platinimą bausmę atliekantiems nuteistiesiems, subūrus organizuotą grupę, susidedančią iš asmens mirusio (duomenys neskelbtini), E. P. ir I. L., tarp grupės narių paskirsčius užduotis, pačiam betarpiškai vykdant veiksmus bei instruktavus grupės narius dėl nusikalstamos veikos padarymo ir koordinavus jų veiklą, susijusią su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu atgabenimu į (duomenys neskelbtini) tikslu išplatinti (duomenys neskelbtini) bausmę atliekantiems nuteistiesiems, E. P., veikdamas bendrininkų grupėje su M. T., asmeniu, kuris mirė (duomenys neskelbtini) ir I. L., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą,jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą neteisėtai platinti narkotines ir psichotropines medžiagas bei pasipelnyti iš nusikalstamos veikos, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d., bendraudamas su M. T. telefoniniais skambučiais ir trumposiomis žinutėmis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), sutiko dalyvauti organizuotos nusikalstamos grupės veikloje bei vykdyti jo nurodymus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto platinimo (duomenys neskelbtini) bausmę atliekantiems nuteistiesiems, 2023 m. lapkričio 10 d. suorganizavo 1000 EUR pervedimą už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą kalėjime, iš T. J. vardu atidarytos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. L. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei tęsdamas nusikalstamą veiką, davė nurodymus apie nusikalstamą veiką nežinojusiems nuteistiesiems, kurie dirbo ūkio darbus, E. J. ir G. D. nueiti į (duomenys neskelbtini) padalinio (duomenys neskelbtini) ir iš tualeto patalpos atnešti jam, po klozetu paslėptą paketėlį su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi E. P. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, nustačius, kad suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.Kaltinamojo E. P. gynėja advokatė Vitalija Smolenskienė, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šią nutartį pakeisti ir suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone – kaltinamojo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis tam pačiam terminui. Savo skundą grindžia šiais argumentais:Teismas ignoravo esminę aplinkybę, kad didžiąją dalį nusikaltimų E. P. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, t. y. kai buvo apribotos jo konstitucinės teisės, laisvės ir veiksmai, esant valstybės priežiūroje ir kontrolėje. Taip pat teismas ignoravo, kad E. P. serga (duomenys neskelbtini), o šia liga susirgo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose; kad jam inkriminuota nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis buvo padaryta (duomenys neskelbtini) padalinyje, kur neva buvo gydoma E. P. (duomenys neskelbtini) liga; kad peržvelgus E. P. teistumų sąrašą dominuoja tokios įkalinimo įstaigose dažniausiai padaromos nusikalstamos veikos, kaip sukčiavimas, neteisėtas elektroninės priemonės ar jos duomenų pasisavinimas, neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos, trys teistumai pagal BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytus baudžiamuosius nusižengimus ir vienas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad nuteistieji, įkalinimo įstaigose atlikdami terminuotą laisvės atėmimo bausmę, turi visas galimybes ten įsigyti narkotinių medžiagų, turi prieigą prie interneto, mobilaus ryšio, tad ir galimybę sukčiauti, daryti kitas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo buvimas pataisos įstaigoje ir nuolatinė kontrolė neužkirto kelio E. P. daryti nusikalstamas veikas, o priešingi - įkalinimo įstaigų pareigūnų neveiklumas ar netinkamas veikimas sudarė galimybes nusikalstamoms veikoms daryti. Todėl išvada, kad tik tęsiant suėmimo taikymą bus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai ir užkirstas kelias naujų nusikaltimų galimam darymui, vertintina kaip deklaratyvaus pobūdžio prielaida. Suėmimo pratęsimas pažeidžia ne tik proporcingumo principą, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, E. P. kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę. Prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti nutartį nepakeistą.Kaltinamojo E. P. gynėjos advokatės Vitalijos Smolenskienės skundas atmetamas.BPK 119 straipsnyje numatyta, jog kardomosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šios priemonės yra griežčiausios procesinės prievartos priemonės, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar jas taikyti yra būtina. Taip pat BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas duomenų (leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas) kardomajai priemonei skirti (pratęsti) pakankamumo kriterijus, kuris svarbus svarstant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo klausimą. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys – liudytojų parodymai, kratos protokolas, specialisto išvada, apžiūros protokolai bei kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos taikymo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Svarstant suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimą suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, o byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) sąlygų ir pagrindų nustatymu. Suėmimo terminas E. P. buvo pratęstas atsižvelgiant į tai, kad jam nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuotas vienas sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik realią laisvės atėmimo bausmę – nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo (taip pat jo termino pratęsimo) sąlyga nėra pažeista. Skundžiamoje nutartyje griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – E. P. pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. manant, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir suėmimo pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra, kad įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba kitus šioje dalyje tiesiogiai išvardintus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti duomenys. Šioje baudžiamojoje byloje E. P. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalyje), kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalies sąrašą, nes yra sunkus nusikaltimas.Pažymima, kad skiriant ar tęsiant kardomąją priemonę suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nebūtina turėti konkrečių duomenų apie planavimą, rengimąsi ar jau pradėtą naują nusikalstamą veiką. Analizuojamu atveju įvertinama tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas 19 kartų, nusikalstamas veikas daro sistemingai, nusikalstamas veikas vykdo ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Pagrįstai teismas sprendė, kad E. P. yra linkęs daryti nusikaltimus ir tai yra jo pasirinktas gyvenimo būdas. Dėl kurio jis neturi pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio, nuolatinės gyvenamosios vietos. Nors yra duomenų apie tai, kad jam bus suteikta nuolatinė gyvenamoji vieta, padedama finansiškai, tačiau tai nėra pakankami duomenys užtikrinti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymima, kad kaltinamojo teistumų istorija ir šioje byloje inkriminuojamas kaltinimas rodo, kad net ir jo buvimas struktūruotoje aplinkoje nesulaiko nuo neteisėto elgesio. Todėl spręsti, kad laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šiame kontekste teisėjų kolegija atmeta kaltinamojo gynėjos skundo argumentus dėl švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo E. P. remiantis tuo, jog jo buvimas pataisos įstaigoje ir nuolatinė kontrolė neužkirto kelio E. P. daryti nusikalstamas veikas, o priešingi sudarė galimybes nusikalstamoms veikoms daryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada yra visiškai nepagrįsta ir nesuteikia pagrindo švelninti kardomąją priemonę. Priešingai, galimai padaryta nusikalstama veika (BK 260 straipsnio 1 dalyje) šiuo atveju buvo išaiškinta būtent todėl, kad vyko laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Kaltinamajam, kuris nuolat daro nusikalstamas veikas įkalinimo įstaigoje, skirti skunde prašomą švelnesnę kardomąją priemonę (kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis) nėra jokio pagrindo, kadangi būtent įkalinimo įstaigoje yra struktūruota aplinka ir nusikaltimai užkardomi. Spręsti, kad kaltinamasis, kuris nuolat daro nusikalstamas veikas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, ir galimai padarė šioje byloje inkriminuotą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nedarys naujų nusikaltimų jam pritaikius švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą nėra jokio pagrindo. Aukščiau aptarti duomenys yra pakankami išvadai, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas šiuo atveju nustatytas pagrįstai. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Suėmimas, kurio terminas skundžiama nutartimi pratęstas yra proporcingas kaltinamojo asmenybei ir galimai padarytam nusikaltimui, nepažeidžia nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo keisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, kuria pratęstas kaltinamajam E. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas, todėl kaltinamojo gynėjos skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,